- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2-2906-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01318-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 111.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui J. S., ieškovo atstovei advokatei L. N.
atsakovo atstovui advokato padėjėjui K. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui E. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K..
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2010-05-05 C. S. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K., pripažinti negaliojančia 2010-05-06 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovo dėl 28.520 eurų, pripažinti negaliojančiu 2010-05-07 sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K.. Nurodė, kad egzistuoja eilė dokumentų, kurių ieškovas niekada nematė ir jų nepasirašė, 28 520 eurų iš E. V. niekada nesiskolino, notarų biure pas notarą M. K. niekada nebuvo, sutartinės hipotekos lakšto nepasirašė. Manė, kad parašai galimai yra suklastoti, atsakovui siekiant įgyti turtines teises į ieškovo paveldėtą butą.
Atsiliepimas
Atsakovas nepripažino ieškinio, nurodė, kad atsakovas bando susigrąžinti skolą nuo 2011 metų, tačiau ieškovas visaip siekia išvengti prievolės vykdymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-13 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui J. S. dėl daiktinių teisių įregistravimo. Byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl šalių sudarytos paskolos sutarties, kurios įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, 2010-05-07 įkeičiant C. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nevykdant prievolių, buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, kurių metu paaiškėjo, kad minėto daikto savininkė yra mirusi, o jos palikimą yra priėmęs atsakovas, tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. J. S. vengė įregistruoti savo vardu daiktines teises, todėl ieškovas negalėjo pradėti išieškojimo procedūrų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą, kad minėtos daiktinės teisės būtų įregistruotos teismo sprendimu. Teismas priimtu sprendimu nusprendė leisti ieškovui E. V. kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo nekilnojamojo turto registre atsakovo J. S. vardu. Jau minėtoje byloje teismas per antstolį įteikė J. S. visus procesinius dokumentus, tame tarpe paskolos ir hipotekos sutartis, todėl ieškovas akivaizdžiai klaidina teismą nurodydamas sužinojimo apie ginčijamus dokumentus aplinkybes. Atsakovas 2011 metais ne kartą siuntė ieškovui pranešimus, reikalaudamas sumokėti skolą, tačiau ieškovas ne tik neatsiskaitė, tačiau be jokio pagrindo neigia visą eilę oficialių dokumentų, kuriuos patvirtino net skirtingos institucijos, piktnaudžiaudamas teise ir procesu. Todėl atsakovas prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Trečiasis asmuo notaras M. K. nurodė, kad jis prisimena ieškovą ir patvirtino, jog ieškovas ir jo motina C. S. buvo atvykę į notarų biurą ir notaro akivaizdoje pasirašė ginčijamus notaro tvirtintus dokumentus, jiems buvo išaiškintas dokumentų turinys ir jų sukeliamos pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas J. S. su atsakovu E. V. 2010 m. gegužės 6 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 28 520 Eur sumą iki 2011-05-06, kuri turėjo būti grąžinta dalimis pagal sutarties sąlygas. Papildomu 2011-05-06 susitarimu prie paskolos sutarties skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2012-05-06. Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. Sutartinės hipotekos lakštą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010-05-07 pasirašė J. S., veikiantis už įkeičiamų daiktų savininką C. S. pagal 2010-05-05 notaro M. K. patvirtintą įgaliojimą (Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeisdamas C. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad jo ir motinos C. S. parašai vienokiu ar kitokiu būdu yra suklastoti, dėl ko, pasak ieškovo, įgaliojimas, paskolos sutartis bei sutartinės hipotekos lakštas akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekiniai sandoriai bei negalioja.
Teismas, siekdamas nustatyti, ar ginčijamus dokumentus pasirašė ieškovas, skyrė byloje rašysenos ekspertizę, ekspertui pavedant atsakyti į klausimus: ar rankraštinius vardo ir pavardės „J. S.“ įrašus 2010 metų gegužės mėn. 6 dienos sutartyje, sudarytoje tarp E. V. ir J. S. (klaidingai įrašyta pavardė sutartyje) sutarties pabaigoje ties eilute „paskolos gavėjo pavardė, vardas ir parašas“ parašė J. S., ir ar ant kiekvieno sutarties lapo apačioje ir šalia rankraštinio vardo ir pavardės įrašo paskutiniame sutarties lape pasirašė J. S., ar rankraštinius vardo ir pavardės „J. S.“ įrašus Papildomame susitarime Nr. 1 prie 2010 m. gegužės mėn. 6 d. paskolos sutarties, sudarytame 2011-05-06 tarp E. V. ir J. S. (klaidingai įrašyta pavardė sutartyje) susitarimo pabaigoje ties eilute „paskolos gavėjo pavardė, vardas ir parašas“ parašė ir pasirašė J. S., ar Sutartinės hipotekos lakšte, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), antrame lape ties eilute „SKOLININKAS: J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei žemiau puslapyje ties eilute „ĮKEIČIAMO DAIKTO SAVININKAS <....> notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)“ rankraštinius vardo ir pavardės „J. S.“ įrašus parašė ir pasirašė J. S.. Ieškovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti, ar 2010-05-05 įgaliojimą pasirašė C. S., buvo atmestas.
Ekspertas Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte pateikė išvadą, kad rankraštinius įrašus „J. S.“ parašė ir dokumentus pasirašė J. S..
Ieškovo argumentai, kad nei jis, nei C. S. nepasirašė ginčijamų dokumentų, atmestini ekspertizės išvadų pagrindu, taip pat įvertinus, kad pateikiami ginčijami dokumentai yra oficialus rašytinis įrodymas. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, t.y. notaro patvirtintame įgaliojime ir hipotekos lakšte, nėra paneigiamos ieškovo argumentais, kad ieškovas niekada nebuvo notaro biure pas notarą M. K., kad dokumentų sudarymui buvo naudojami parašai, pasirašyti ant tuščių popieriaus lapų, kad parašas kokiu tai būdu buvo perkeltas ant hipotekos lakšto ir pan., nes įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti priešingas išvadas. Teismas laiko pagrįstomis notaro M. K. nurodytas aplinkybes, kad 2010 m. gegužės 5 dieną į Vilniaus m. 19-tąjj notaro biurą kartu su ieškovu atvyko ieškovo motina C. S., kuri notaro akivaizdoje pasirašė įgaliojimą ir pavedė savo sūnui - ieškovui, užtikrinant jos ar įgaliotinio (ieškovo) prievolių įvykdymą, savo nuožiūra aptartomis sąlygomis įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jos vardu sudaryti ir pasirašyti aukščiau nurodyto turto hipotekos lakštus, savo nuožiūra keisti ir pildyti bet kurių jos vardu sudarytų hipotekos lakštų sąlygas, atstovauti įregistruojant pasirašytus hipotekos lakštus, jų pakeitimus, šiuo tikslu atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose, Valstybės įmonėje Registrų centras, notarų biuruose, Hipotekos įstaigose, savivaldybėse, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus, daryti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus reikiamus veiksmus. Įgaliotoja C. S. įgaliojimą išdavė trijų mėnesių terminui. Notaras M. K. gavo visus reikiamus dokumentus (įgaliotojos galiojantį asmens dokumentą) bei informaciją (adresą, kuriuo yra butas), reikalingus notariniam veiksmui atlikti - įgaliojimui patvirtinti, paėmė nustatyto dydžio atlyginimą bei patvirtino C. S. įgaliojimą. Priešingai nei teigia ieškovas, notaras M. K., atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, nustatė įgaliojimą pasirašiusiojo asmens tapatybę pagal jo pateiktą dokumentą, nurodytą notariniame registre, ir išaiškino atliekamo notarinio veiksmo pasekmes įgaliotojai. Tai patvirtina išrašas iš notaro M. K. notarinių veiksmų registravimo knygos, iš kurio matyti, kad įgaliotojos C. S. tapatybė buvo nustatyta, t.y. įgaliotoja buvo atvykusi į Vilniaus m. 19-tąjį notaro biurą su galiojančiu asmens dokumentu. Notaras M. K. laikėsi Notariato įstatymo 31 str. reikalavimų ir, atlikdamas notarinį veiksmą, nustatė fizinio asmens - įgaliotojos C. S. asmens tapatybę bei įsitikino jos veiksnumu. Be aukščiau minėtų veiksmų (tapatybės ir veiksnumo patikrinimo) notaras M. K., laikydamasis Notariato įstatymo 30 straipsnio reikalavimų, išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes asmeniui, kuris norėjo juos atlikti, t.y. notaras M. K., prieš tvirtindamas ieškovo ginčijamą įgaliojimą, išaiškino įgaliotojai, atvykusiai į notaro biurą su galiojančiu asmens dokumentu, pageidauto išduoti įgaliojimo turinį bei pasekmes, išvertė įgaliojimą į C. S. suprantamą rusų kalbą, o įgaliotoja C. S. jį perskaitė, pasirašė įgaliojimą, kaip atitinkantį jos valią, ir pati savo parašu patvirtino, kad įgaliojimo turinys ir pasekmės jai yra išaiškintos. Atliktam notariniam veiksmui, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo suteiktas notarinio registro numeris ((duomenys neskelbtini)), įgaliotoja pasirašė notarinių veiksmų registravimo knygoje, vienas įgaliojimo egzempliorius buvo paliktas saugoti notaro biure (archyve), o kitas egzempliorius atiduotas įgaliotojai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo argumentai, jog įgaliotoja niekada nepasirašinėjo įgaliojimo, nes ji ieškovui niekada nepasakojusi, kad buvo pas notarą ir formino įgaliojimą, nurodydama, kokius pavedimus jos vardu turėtų atlikti ieškovas, yra visiškai nepagristi, todėl atmestini. Ieškovas, veikdamas įgaliotojos C. S. vardu pagal pastarosios išduotą 2010 m. gegužės 5 dienos įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti įgaliotoją notaro biure, pasirašant hipotekos lakštą ir įkeičiant įgaliotojai priklausantį butą užtikrinant įgaliotinio (ieškovo) prievolių įvykdymą, 2010 m. gegužės 7 d. kartu su kreditoriumi - atsakovu - atvyko į Vilniaus m. 19-tąjį notaro biurą, pateikė notarui M. K. galiojantį savo asmens dokumentą, įgaliojimą, kurio pagrindu atstovavo įgaliotojai, 2010 m. gegužės 6 dienos rašytinę paskolos sutartį, buto draudimo liudijimą, buto nuosavybės dokumentus, t.y. dokumentus, kurie yra reikalingi vieno iš notarinių veiksmų atlikimui - hipotekos lakšto patvirtinimui. Notaras M. K., vadovaudamasis Notariato įstatymo nuostatomis, nustatė ieškovo, kaip įgaliotinio, asmens tapatybę, pastarajam pateikus galiojantį asmens dokumentą, išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes asmeniui, kuris norėjo jį atlikti (t.y. ieškovui) (Notariato įstatymo 30 str.) bei patvirtino hipotekos lakštą, kurį notaro akivaizdoje pasirašė atsakovas ir ieškovas, veikiantis savo, kaip skolininko vardu, bei pagal įgaliojimą atstovaujantis įkeičiamo daikto savininkei C. S.. Ieškovo dalyvavimą sandorio metu taip pat patvirtina išrašas iš notarinių veiksmų registravimo knygos, kur, atlikus notarinį veiksmą, pasirašė pats ieškovas (skolininkas pagal 2010 m. gegužės 7 dienos hipotekos lakštą), savo parašu kartu patvirtindamas, jog sumokėjo hipotekos sandorio sudarymo išlaidas, t.y. notaro atlyginimą, kompensaciją už patikras registruose, atlyginimą už VĮ Registrų centro darbus bei atlyginimą už dokumentų nuorašus, skirtus hipotekos įstaigai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo argumentai, jog jis niekada nepasirašinėjo sutartinės hipotekos lakšto, niekada nebuvo pas notarą M. K., dėl tariamo dokumentų klastojimo, yra visiškai nepagristi, todėl atmestini.
Ieškovo argumentai dėl rašymo apsirikimo hipotekos lakšte rašant skolininko pavardę ir vietoj „J. S.“ įrašius „J. S.“ neturi jokios teisinės reikšmės ir įrodomosios galios sukeliamų teisinių pasekmių prasme nagrinėjamame ginče. Ruošiant įvairius dokumentus notaro biure yra naudojamas kompiuteris ir kiekvienu atveju egzistuoja rašymo apsirikimo tikimybė. Pastebėtas rašymo apsirikimas yra operatyviai ištaisomas, t.y. notaras savo ranka ištaiso klaidingai parašytą raidę ar žodį, savo ranka parašo "taisytu tikėti", pasirašo ir tvirtina antspaudu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kuriais įvardijami skirtingi hipotekos lakštai ar klaidos pavardėje sukeliamos teisinės pasekmės.
Akivaizdu, kad tiek ginčijamas įgaliojimas, tiek sutartinės hipotekos lakštas buvo pasirašyti tikslu užtikrinti 2010-05-06 paskolos sutartį, hipotekos lakšte įvardijant tiek prievolės, tiek hipotekos pagrindines sąlygas. Konstatavus, kad ieškovas J. S. sudarė hipotekos sandorį, nėra pagrindo abejoti, kad šis jo veiksmas buvo sąlygotas pasirašytos paskolos sutarties pasekoje, kurios 3 punkte atitinkamai yra numatytas ieškovo, kaip paskolos gavėjo, įsipareigojimas prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisti C. S. priklausantį butą. Įvertinus aplinkybes, kad įgaliojimas buvo pasirašytas prieš paskolos sutarties sudarymą, kad paskolos sutartis ir jos įvykdymą užtikrinantis hipotekos sandoris buvo sudaryti ne tą pačią dieną, kad suėjus paskolos sutarties grąžinimo terminui šalys po vienerių metų papildomu šalių pasirašytu susitarimu prie 2010-05-06 paskolos sutarties iš naujo susitarė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2012-05-06, galima daryti išvadą, kad šalys, pasirašydamos paskolos santykius patvirtinančius ir jos įvykdymą užtikrinančius dokumentus, veikė nuosekliai, suprasdamos prievolės esmę ir jos sukuriamas teisines pasekmes, o pasirašytos sutartys atitiko ne tik išreiškiamą valią, bet ir atspindėjo realius paskolinius santykius, kuriuose paskolos gavėjas J. S. pasiskolino iš E. V. 28 520 eurų ir pinigus, kaip pats patvirtino pasirašytoje sutartyje, gavo prieš pasirašydamas paskolos sutartį.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, ieškovo ieškinys atmestinas. Teismas nenustatė pagrindų atsakovo prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo ieškovui tenkinimui.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 9,69 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. S. 9,69 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Panaikinti teismo 2014-06-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00269.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.