Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. E. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija duodanti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. E. ir prašė nustatyti, kad ieškovas A. J. nėra vaiko D. J. tėvas, o vaikas D. J. nėra atsakovo A. J. sūnus, bei panaikinti gimimo įrašo duomenis, kad D. J. tėvas yra ieškovas. Ieškovas nurodė, kad santuokoje su atsakove E. (duomenys neskelbtini) gimė D. J., (duomenys neskelbtini) gimė A. J., o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir patvirtina jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos mėn. pradžioje tarpusavio pokalbio metu atsakovė ieškovui nurodė, kad jis nėra vaiko D. J. tėvas, todėl atsakovas savo iniciatyva kreipėsi dėl specialaus tyrimo atlikimo ir 2024 m. liepos 9 d. gavo UAB „UNGE“ atsakymą, kad, ištyrus jo ir D. J. DNR mėginius, jo tėvystė tiriamam vaikui atmesta. Ieškovas taip pat nurodė, kad gimus vaikui atsakovė tvirtino, kad jis yra vaiko tėvas, tačiau nuo 2014 m. ieškovas gyvena atskirai nuo atsakovės ir vaiko, tarp jo ir vaiko nėra susiformavęs tėvo ir sūnaus ryšys, ieškovas jo nelanko, nebendrauja, o giminystės santykiai tarp vaiko ir ieškovo giminaičių taip pat nėra susiformavę, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostę giminiški santykiai (socialinė tėvystė). Ieškovas pažymėjo, kad senaties termino nėra praleidęs, nes apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas sužinojo atlikęs DNR tyrimą ir 2024 m. liepos 23 d. gavęs išvadą.

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus tik tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas, taip pat siūlė spręsti klausimą dėl vaiko nuomonės išklausymo pavedant nuomonę išklausyti teismo psichologui, bei nurodė, kad galutinę išvadą teismui pateiks po įrodymų ištyrimo.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas nėra biologinis vaiko D. J. tėvas, socialinės tėvystės santykių taip pat nėra, vaiko ryšys su tėvu nutrūko tėvui palikus šeimą, tačiau tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus tik tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas. Atstovė taip pat nurodė, kad yra susipažinusi su vaiko nuomone išsakyta teismo psichologei ir mano, kad socialinis tėvo ir vaiko ryšys galimai nesusiklostė dėl vaiko nuoskaudos ieškovui palikus šeimą, o ieškovui nestiprinus ryšio su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Atsakovei sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalis).

8. Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

9. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022).

10. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

11. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu. Asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė I. E. ir ieškovas A. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. E., būdama santuokoje su ieškovu A. J., (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. J.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) gimimo įraše vaiko tėvu įrašė ieškovą, kaip vaiko motinos sutuoktinį, duomenų apie tėvus įrašo pagrindą nurodydamas (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2283-907/2014 tenkintas I. E. (buvusi pavardė J.) ir A. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. papunkčiu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų D. J. ir A. J. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų mama, o 3.2. papunkčiu vaikų tėvas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. UAB „UNGE“ 2024 m. liepos 9 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas A. J. nėra biologinis vaiko D. J. tėvas, nesutapus genetiniams žymenims.

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo vyriausiajai specialistei psichologei buvo pavesta išklausyti vaiko nuomonę. Teismo psichologė 2025 m. lapkričio 12 d. pateikė išvadą dėl D. J. nuomonės išklausymo, nurodydama, kad išklausius vaiko nuomonę, galima daryti išvadą, kad D. J. ir ieškovo A. J. nesieja jokie socialiniai ir emociniai ryšiai, D. J. neišsako jokių prisiminimų, kurie būtų susiję su ieškovu, jo figūra. Išvadoje taip pat nurodoma, kad susitikimo metu D. J. nenoriai ėjo į kontaktą, buvo gynybiškas, kalbėjo tyliai, suvokė pateikiamų klausimų prasmę, į juos atsakinėjo trumpai, lakoniškai, nepasižymėjo aukšta motyvacija įsitraukti į pokalbį su psichologu, emocijos buvo pažemintos. D. J. išsakytos mintys, kad „A. J. man niekas. Kartu dabar gyvena mama, sesė ir brolis. Turėjom patėvį, jo vardas V.. Mes gyvenom nuo to, kai aš buvau mažesnis“, „A. yra mano sesės A. tėtis. Aš savo tėčio nežinau kas jis toks yra. Jokių santykiu su A. neturiu. Gal anksčiau kažkada buvo. Mes negyvenom kartu, aš neprisimenu, kaip mama su juo bendraudavo. Esam kalbėję su J., neatsimenu kada čia buvo, labai seniai, net negaliu pasakyti. Nesijaučiu artimas A. J.“, „Mama nieko nesakydavo, kas yra mano tėtis. Vieną kartą esu klausęs, kas yra mano tėtis, ji nieko nesakydavo. Mano mama buvo susituokusi ir davė jo pavardę man. Neatsimenu, kad jie gyventų kartu“, patvirtina, kad vaikas, kuris yra sulaukęs 15 metų amžiaus, suvokia susidariusią situaciją, adekvačiai išsakė savo nuomonę dėl to, ar ieškovas yra jo tėvas, ar juos sieja emociniai tėvo ir sūnaus ryšiai.

15. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, iš esmės jokie giminystės ryšiai nėra susiklostę ir tarp vaiko ir ieškovo artimųjų giminaičių, išskyrus ieškovo seserį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovas su vaiku nebendrauja iš esmės nuo tada, kai su atsakove nutraukė santuoką, iš esmės niekada nesiekė ir dabar nesiekia su vaiku atkurti ryšio, vaikas taip pat neišreiškia noro bendrauti su ieškovu, jo su ieškovu nesieja jokie emociniai ryšiai, vaikas nėra prisirišęs prie ieškovo ir jo nelaiko savo tėvu, vaikas netgi neišsako jokių prisiminimų, kurie jį sietų su ieškovu, iš esmės pripažįsta, kad turi tik ieškovo pavardę, kuri jam buvo suteikta, nes jis gimė savo motinai būnant santuokoje su ieškovu, vaikas patvirtino, kad nelaiko ieškovu savo tėvu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas su vaiku nebendravo nuo šalių santuokos nutraukimo dienos, kai vaikas buvo mažo amžiaus, nei ieškovas, nei vaikas niekada nesiekė sukurti ryšio, iš esmės ieškovas nedalyvavo vaiko gyvenime ir neįgyvendino tėvo teisių ir pareigų, išskyrus išlaikymo teikimą.

16. Kaip minėta, kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tėvystės nuginčijimas pirmiausiai yra susijęs ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę. Tokiu būdu, teismo vertinimu, išklausius vaiko nuomonę ir vaikui aiškiai ir tiksliai įvardijus, kad jis ieškovo nelaiko savo tėvu ir nesijaučia su juo artimas, vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju prieštarautų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui.

17. Byloje ginčijama tėvystė buvo patvirtinta įstatyminės prezumpcijos pagrindu, o ieškovas ėmėsi veiksmų tėvystės nuginčijimo procesui inicijuoti iš esmės nedelsdamas po to, kai gavo išvadą dėl jo biologinės tėvystės vaiko atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai ir vaiko išsakyta nuomonė patvirtina, kad nekyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo. Nors ieškovas iškėlė versiją apie galimą biologinį vaiko tėvą, tačiau atsakovė šio asmens nenurodė kaip spėjamo vaiko tėvo, paaiškindama, kad su minėtu asmeniu tik gyveno viename kaime ir buvo mokyklos draugai, o jos buvę sutuoktiniai ieškovas ir V. E. jos skyrybų su V. E. proceso metu tarpusavyje apkalbėjo galimą vaiko tėvą, bei patvirtindama, kad nežino, kas yra biologinis vaiko tėvas. Šiuo atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, todėl šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl tėvystės nustatymo. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovė dės pastangas sužinoti biologinį vaiko tėvą ir inicijuos procedūras dėl jo tėvystės vaikui nustatymo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 straipsnio 2 dalis suteikia teisę valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu, ieškovo ir vaiko nesieja emocinis ryšys, vaikas nėra prisirišęs prie ieškovo, jų nesieja tėvo ir vaiko ryšys, vaikas ieškovo nelaiko savo tėvu, o ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, yra pagrindas konstatuoti, kad atmetus ieškovo reikalavimą vien tuo pagrindu, kad šiuo metu objektyviai negali būti nustatyta tėvystė vaiko atžvilgiu, būtų neproporcingai apribota ieškovo, kurio tėvystė buvo patvirtinta įstatyminės prezumpcijos pagrindu, teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Šiuo konkrečiu atveju teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra lemia, kad ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, o teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint. Todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad ieškovas A. J. nėra vaiko D. J. tėvas, o vaikas D. J. nėra atsakovo A. J. sūnus, panaikinant vaiko gimimo įrašo duomenis, kad D. J. tėvas yra ieškovas A. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese. Taigi bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023).

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

22. Ieškovas teikdamas teismui ieškinį sumokėjo 114,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau neprašė priteisti šių bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė su ieškinio reikalavimais visiškai sutiko, atsakovė dalyvavo teismo posėdyje, šalys savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis iš esmės naudojosi sąžiningai, o vaiko tėvystė gali būti nuginčyta tik teismo sprendimu, daro išvadą, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 114,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 24,68 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

25. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatytas atsakovės netinkamas procesinis elgesys. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą ieškovą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.