Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), ir Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lrytas“ ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Diena Media News“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Lrytas“ 3 000 Eur neturtinės žalos, iš atsakovo RUAB „Diena Media News“ - 6 000 Eur neturtinės žalos ir solidariai iš abiejų atsakovų – 150 Eur turtinės žalos bei įpareigoti atsakoves pašalinti iš internetinių svetainių atsakovų paskelbtus tris straipsnius (publikuotus 2015 m. liepos 20 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 6 d.), žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 162 straipsnį (dėl vaikų išnaudojimo pornografijai), BK 163 straipsnį (dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis bei dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis, išnaudojant dukrą erotinės produkcijos gamybai ir platinimui), BK 309 straipsnio 1-2 dalis (dėl pornografinio filmo turinio su vaikais įgijimo, pagaminimo, laikymo ir platinimo). Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apylinkės teismo nuosprendį iš dalies ir pripažino ieškovą kaltu bei nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; ištaisė rašymo apsirikimą ir kaltinimą dėl BK 163 straipsnio, pašalino aplinkybę, kad ieškovas BK 163 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei pašalino ieškovo pripažinimą kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. dienraščio „Kauno diena“ straipsnyje ir interneto svetainėje www.kaunodiena.lt ieškovas buvo pavadintas „pedofilu“, priklausančiu „pedofilų dinastijai“; 2015 m. lapkričio 6 d. dienraštis „Kauno diena“ išplatino straipsnį „Kauno pedofilas paliktas laisvėje“, kuriame buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, žeidžianti ieškovo garbę bei orumą, ir stambiu planu parodytos nuotraukos su išskirtiniu ieškovo bruožu – dešinės rankos protezu; 2015 m. lapkričio 6 d. tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“, ieškovą pavadinant „pedofilu ir „neįgaliu gyvulėliu“. Ieškovas nurodė, kad pedofilija yra priskiriama parafilijoms, kuri žymima kodiniu pavadinimu F65.4; šį sutrikimą diagnozuoja psichiatrai ar psichologai, tačiau pedofilija nėra baudžiamosios teisės terminas, vartotinas apibūdinant neleistinas seksualines veikas nepilnamečio arba mažamečio asmens atžvilgiu, ir nevartotinas kaip tokių veikų sinonimas. Kadangi pedofilija ieškovui nėra diagnozuota psichologų ar psichiatrų, atsakovai neturėjo teisės skleisti visuomenei tokios tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą; toks šmeižtas ir pažeminimas turėjo ieškovui neigiamos įtakos. Patalpinus ieškovo nuotrauką, kurioje matomas ieškovo protezas, kurį turi tik jis ir dar vienas žmogus Lietuvoje, ieškovas tapo lengvai atpažįstamas ir dėl šmeižto persekiojamas, nepažįstamų asmenų įžeidinėjamas, sumuštas, patyrė dideles psichologines ir fizines kančias, pablogėjo ieškovo reputacija, sumažėjo bendravimo ir darbo galimybės; ieškovą paliko sutuoktinė, taip pat vyksta skyrybų procesas su antra sutuoktine.Atsakovė RUAB „Diena Media News“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dienraštyje „Kauno diena“ buvo publikuoti du žurnalistės G. Č. straipsniai: „Seksualiai išnaudoti vaikai demaskavo pedofilų dinastiją“ (publikuota 2015 m. liepos 20 d.) ir „Kauno pedofilas paliktas laisvėje“ (publikuota 2015 m. lapkričio 6 d.). Šiuose straipsniuose buvo aprašyti Kauno apylinkės ir apygardos teismų nuosprendžiai bei įvardintos nusikalstamos veikos, už kurias buvo nuteistas ieškovas, kas reiškia, jog straipsniuose paskelbta informacija apie nusikalstamas veikas atitiko tikrovę. Atsakovė straipsniuose ieškovą įvardijęs tik kaip „Artūras D“. ir „A.D.“; straipsniuose nebuvo nurodyta ieškovo gyvenamoji ar darbo vietos; tik straipsnio komentaruose buvo nurodyti ieškovo vardas ir pavardė. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrindė įrodymais prielaidos, jog tik jis ir kitas žmogus Lietuvoje turi tokį patį rankos protezą. Atsakovės manymu, ieškovo nuotraukos paskelbimas yra leidžiamas visuomenės interesais, turint tikslą perspėti visuomenę apie asmenį, kuris padarė nusikalstamas veikas vaikų atžvilgiu. Ieškovo nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje (teismo patalpoje) jau po nuosprendžio paskelbimo, kas reiškia, jog nekaltumo prezumpcija ieškovo atžvilgiu nebuvo pažeista. Straipsniuose sąvoka „pedofilas“ vartojama todėl, jog ieškovas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios visuomenėje pripažintinos kaip pedofilinis elgesys (dukters fotografavimas nuoga krūtine, pornografinės medžiagos su vaikais turėjimas, paauglės dukters gaktos plaukų skutimas ir pan.), nepriklausomai nuo to, ar tokia būklė diagnozuota medikų, bei nepriklausomai nuo to, ar tokie veiksmai atlikti dėl seksualinio potraukio, ar kitų paskatų. Atsakovė UAB „Lrytas“ ieškinį prašė atmesti. Atsakovė sutiko su RUAB „Diena Media News“ atsiliepimo argumentams. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės paskelbtame straipsnyje nėra jokių ieškovą identifikuojančių duomenų bei nenurodyta, ar apskritai ieškovas buvo teisiamas; vien inicialų „A.D.“ susieti su ieškovu nepakanka. Atsakovė pažymėjo, kad straipsnis yra portalo www.lrytas.lt rubrikoje „Bendraukime. Išklausykite“ publikuotas skaitytojos laiškas, kuriame pateikiama sunkius išgyvenimus patyrusios moters nuomonė apie situaciją (kuomet nusikaltėlis paliktas laisvėje), dėl ko ji žmogų, kuris ją nuo vaikystės išnaudojo ir žemino, pavadino „vargšu neįgaliuoju gyvulėliu“. Atsakovės teigimu, nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o keliamas tik pagrįstumo reikalavimas, kurį skaitytojos nuomonė atitiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs visų trijų ginčo straipsnių kontekstą, kuriuose vartojama sąvoka „pedofilas“, padarė išvadą, jog ši sąvoka ginčo straipsniuose buvo naudojama ne kaip nuomonė, o kaip žinia, aiškiai konstatuojant, kad ginčo straipsniuose aprašomas asmuo yra laikomas, vadinamas „pedofilu“, o antrajame ginčo straipsnyje papildomai nurodyta žinia (faktas), kad ginčo straipsniuose nurodytas asmuo priklauso „pedofilų dinastijai“. Tačiau visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti informaciją apie asmenis, kurie yra kaltinami ir apkaltinti padarę nusikalstamas veikas. Toks interesas yra ypač didelis, kai nusikalstamos veikos padarytos labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės narių – nepilnamečių vaikų – atžvilgiu. Interesas yra maksimalus, kai nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra padarytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Kartu visuomenė yra suinteresuota kuo paprastesne ir labiau suprantama kalba gauti tokią informaciją. Teismas nurodė, kad pagal tarptautinių žodžių žodyną sąvoka „pedofilija“ apibūdinama kaip lytinis iškrypimas, lytinis potraukis prie vaikų (www.zodynas.lt, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Visuomenėje ši sąvoka suprantama plačiau – kaip nederamas elgesys su vaikais, kuriame galima įžvelgti seksualinio pobūdžio potekstę, pavyzdžiui, vaikų apnuoginimas, lietimasis prie vaikų lytinių organų ar kitokių veiksmų su vaiko lytiniais organais atlikimas, apnuogintų vaikų fiksavimas, vaizdo medžiagos su apnuogintais vaikais laikymas, platinimas ir pan. „Pedofilas“ – visuomenėje nusistovėjęs žodis, kuris suprantamas ir vartojamas pilnamečiam asmeniui apibūdinti, kuris nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra atlikęs seksualinio pobūdžio veiksmus ar veiksmus su seksualine potekste. Visuomenėje toks asmens elgesys, kuomet atliekami nusikalstami veiksmai mažamečio asmens ar mažamečių asmenų atžvilgiu su seksualine potekste (laikant, platinant vaizdo medžiagą su apnuogintais mažamečiais, jų lytiniais organais; fiksuojant apnuogintus mažamečius vaikus buityje; darant apnuoginto mažamečio vaiko nuotraukas ir jas platinant; per prievartą parverčiant ant lovos mažametę dukrą ir skutant jos gaktos plaukus) yra įvardinamas bei suprantamas kaip „pedofilija“. Vadinasi, ginčo straipsniuose aprašyto ieškovo (net ir nustačius, kad visuose trijuose straipsniuose yra aprašytas ieškovas) įvardinimas „pedofilu“ atitiko jo padarytų nusikalstamų veikų mažamečių atžvilgiu turinį, už kuriuos jis įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra nuteistas. Asmens įvardinimas „pedofilu“ turi neigiamą atspalvį ir sukelia taip įvardintam asmeniui nemalonius jausmus, tačiau nagrinėjamu atveju pats ieškovas savo nusikalstamas veiksmais sudarė sąlygas tokioms pasekmėms kilti. Teismas sprendė, kad nors ir hiperbolizuojant bei aštriu, ganėtinai grubiu tonu, tačiau atsakovei RUAB „Diena Media News“ priklausančio dienraščio „Kauno diena“ interneto svetainėje www.kaunodiena.lt 2015 m. lapkričio 6 d. paskelbtame straipsnyje „Kauno pedofilas paliktas laisvėje“ buvo nurodytas tikrovę atitinkanti žinia, kad ieškovas „priklauso dinastijai“, tai yra šeimai, kurioje tiek sūnus (ieškovas), tiek jo tėvas buvo nuteisti už nusikalstamas veikas vaikų atžvilgiu su seksualine potekste. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo, nurodė, kad ieškovo nuotraukos buvo panaudotos (išspausdintos) atsakovo RUAB „Diena Media News“ ginčo publikacijomis perteikiant informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ieškovas buvo nuteistas. Teismas vertino, kad visuomenė savisaugos tikslais turėjo interesą (ir kartu teisę) gauti ne tik žodinę, bet ir vaizdinę informaciją, susijusią su ieškovu, kuris buvo nuteistas už nusikalstamas veikas vaikų atžvilgiu su seksualine potekste. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jo nuotraukos buvo išspausdintos kitais negu visuomenės informavimo apie jo padarytas nusikalstamas veikas tikslais. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad atsakovui RUAB „Diena Media News“ ginčo straipsnyje publikavus ieškovo nuotrauką (kurioje matėsi ir ieškovo rankos protezas) buvo pažeista jo teisė į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1-2 dalys).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-12 sprendimo dalį dėl ieškinio atsakovo UAB „Diena Media News“ atžvilgiu atmetimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atsakovo UAB „Diena Media News“ atžvilgiu patenkinti: priteisti iš UAB „Diena Media News“ 6000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 150,00 Eur turtinei žalai atlyginti bei įpareigoti UAB „Diena Media News“ panaikinti iš interneto svetainės www.kaunodiena.lt 2015-07-20 straipsnį „Seksualiai išnaudoti vokai demaskavo pedofilų klaną“ ir 2015-11 -06 straipsnį „Kauno pedofilas paliktas laisvėje“. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. Vertindamas termino „pedofilas“ naudojimą ieškovo atžvilgiu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šio termino panaudojimas ieškovo atžvilgiu atitiko tikrovės ir tiesos kriterijus, įvertinus ieškovo atliktų nusikalstamų veikų pobūdį vaikų atžvilgiu bei visuomenėje nusistovėjusią nuomonę apie tokių veikų priskyrimą „pedofilijos sampratai“. Teismas sprendime pateikė tarptautinių žodžių žodyne pateiktą sąvokos „pedofilija“ reikšmę, o taip pat ir visuomenėje suprantamą šios sąvokos paaiškinimą. Tačiau teismas nenurodė, iš kokių šaltinių jam yra žinoma visuomenės nuomonė dėl termino „pedofilija“ reikšmės ir prasmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas RUAB „Diena Media News“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

11.3.Ieškovo įvardijimas straipsniuose „pedofilu“ yra pagrįstos kritikos reiškimas ieškovui. Įvertinant ieškovo padarytas nusikalstamas veikas moralės normų kontekste, natūralu, kad kritika gali būti reiškiama itin aštriai, o ieškovo elgesys vertinamas neigiamai, todėl šiuo atveju kritika negali būti vertinama kaip neproporcinga ar įžeidžianti.

11.4. Nė viename straipsnyje nenurodyti ieškovo asmeniniai duomenys. Straipsnyje „Seksualiai išnaudoti vaikai demaskavo pedofilų dinastiją“ ieškovas įvardijamas kaip Artūras D., o straipsnyje „Kauno pedofilas paliktas laisvėje“ ieškovas įvardijamas kaip A.D. Nenurodoma jo darbovietė, gyvenamoji vieta. Prie straipsnio ,Kauno pedofilas paliktas laisvėje“ publikuotose nuotraukose nerodomas ieškovo veidas. Ieškovo vardas ir pavardė nurodyti tik komentaruose.

11.5. Ieškovo nusikalstamos veikos nukreiptos prieš vaikus (pornografija su vaikais, moralės požiūriu nepateisinami veiksmai dukters atžvilgiu). Kadangi ieškovas liko laisvėje, yra rizika, kad nusikalstamas veikas gali kartoti, todėl labai svarbu tam užkirsti kelią, taip pat ir viešumo pagalba. Ieškovas užsiima fotografija (informacinius skelbimus jis pats teikė į bylą), o viena iš jam inkriminuojamų veikų buvo mažametės dukters fotografavimas apnuoginta krūtine, pornografinės medžiagos su vaikais turėjimas. Taigi, asmenys, kurie naudosis ieškovo paslaugomis, turėtų būti informuojami apie ieškovo padarytas nusikalstamas veikas. Informacija publikuota iš karto po teismo sprendimo skelbimo (neišnykus teistumui), todėl ieškovo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme, įrodinėjo, jog, publikavus ginčo straipsnius, buvo pažeisti apelianto garbė ir orumas, nes pateikta informacija, neatitinkanti tikrovės ir įžeidžianti apeliantą, taip pat pažeista jo teisė į atvaizdą, nes be jo sutikimo vienos iš atsakovių portale išspausdintos apelianto nuotraukos. Būtina pažymėti, jog apeliacinis skundas pareikštas tik dėl atsakovės RUAB „Diena Media News“ straipsniuose paskleistos informacijos ir atvaizdo panaudojimo teisėtumo. Dėl atsakovės UAB „Lrytas“ išspausdinto straipsnio apeliacinis skundas nereiškiamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas dalyje dėl atsakovės RUAB „Diena Media News“ straipsniuose nurodytos informacijos apie apeliantą kaip pažeidžiančios jo garbę ir orumą teisėtumo.Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 21, 22, 25, 44 str.). Tai įpareigoja teismus, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylas, derinti konstitucines nuostatas – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti, skleisti informaciją bei idėjas ir teisę į garbę, orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą.Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens garbės, orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo (LRK 28 str., CK 5 str., Visuomenės informavimo įstatymo 3, 4 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę – skleisti informaciją, pažeidžia kitų asmenų teises, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą. Sprendžiant, ar buvo paskleista žinia (faktai ir duomenys) (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d.), ar subjektyvi visuomenės informavimo priemonės nuomonė (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.), turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos tekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Pažymėtina, kad žiniai skirtingai negu nuomonei taikomas tiesos kriterijus, todėl jos egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės RUAB „Diena Media News“ dienraščio „Kauno diena“ interneto svetainėje www.kaunodiena.lt išspausdintais straipsniais (2015 m. liepos 20 d. straipsniu „Seksualiai išnaudoti vaikai demaskavo pedofilų klaną“ ir 2015 m. lapkričio 6 d. straipsniu „Kauno pedofilas paliktas laisvėje“) negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad straipsniuose pateikta žinia atitinka tikrovę.Apeliantas nurodo, kad termino „pedofilas“ naudojimas ieškovo atžvilgiu, neatitinka tikrovės ir tiesos kriterijaus, nes terminas „pedofilas“, nėra teisinis terminas, juo neįvardijama nei viena nusikalstama veika. Be to, apelianto nuomone, „pedofilas“ yra medicininis terminas, todėl jo vartojimas apibūdinant asmenį, kuriam toks sveikatos sutrikimas nėra nustatytas, yra įžeidžiančio ir melagingo pobūdžio. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Sprendžiant, buvo ar ne pažeminti apelianto garbė ir orumas, svarbiausia, kad paskleistos žinios iš esmės atitiktų teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais nustatytas faktines aplinkybes. Kitaip tariant, iš esmės atitiktų tikrovę. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 162 straipsnį (dėl vaikų išnaudojimo pornografijai), BK 163 straipsnį (dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis bei dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis, išnaudojant dukrą erotinės produkcijos gamybai ir platinimui) ir ši nuosprendžio dalis Kauno apygardos teismo palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškinosi, kokia yra žodžio „pedofilas“ reikšmė ir kaip ji suprantama visuomenėje. Teismas nurodė, kad pagal www.zodynas.lt „pedofilija“ reikšmė tai – lytinis potraukis vaikams, o visuomenėje ši sąvoka platesnė ir suprantamas kaip nederamas elgesys su vaikais, kuriame galima įžvelgti seksualinio pobūdžio potekstę, pavyzdžiui, vaikų apnuoginimas, lietimasis prie vaikų lytinių organų ar kitokių veiksmų su vaiko lytiniais organais atlikimas, apnuogintų vaikų fiksavimas, vaizdo medžiagos su apnuogintais vaikais laikymas, platinimas ir pan. Vadinasi, apeliantas buvo teismine tvarka apkaltintas padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis jis, kaip pripažinta apkaltinamaisiais nuosprendžiais, neteisėtais būdais realizavo savo lytinį potraukį vaikams, o tai visuomenėje suprantama kaip „pedofilija“, o asmuo, kuris atlikęs neteisėtus veiksmus su vaikais vadinamas „pedofilu“. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrindė, iš kur teismui žinoma apie visuomenėje vartojamą sąvoką „pedofilija“, tačiau šiuo atveju manytina, jog teismas tinkamai motyvavo šią savo išvadą, o ir viešojoje erdvėje randami straipsniai ir juose vartojama sąvoka „pedofilas“ būtent siejami su įvairaus pobūdžio asmens seksualiniu interesu orientuotu į vaikus. Aplinkybė, kad byloje nėra jokių duomenų apie apelianto medicininius duomenis, kurie patvirtintų apeliantui diagnozuotus sveikatos sutrikimus dėl polinkio į pedofiliją, nėra pagrindas daryti išvadai, kad straipsniuose nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Žinių perteikimas hiperbolizuotais teiginiais ar provokuojančiu straipsnio autorės tonu neeliminuoja pačių žinių atitikties tikrovei. Kaip matyti iš konteksto, atsakovės straipsniai nebuvo rašomi tuo tikslu, kad visuomenę supažindinti su apelianto sveikatos sutrikimais. Straipsniuose pateikiama informacija yra apie apelianto nederamus veiksmus su vaikais, straipsnyje sutrumpintai aprašyti įvykiai atitinka baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes, todėl siekiant sudaryti stipresnį įspūdį skaitytojui, atkreipti dėmesį į visuomenei aktualią problemą ir už neteisėtų veikų atlikimą skiriamas bausmes buvo vartojami medicininiai, tačiau visuomenėje kiek kitokią reikšmę turintys terminai. Be to, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti informaciją apie asmenis, kurie yra kaltinami ir apkaltinti padarę nusikalstamas veikas, vaikų, o šiuo atveju ir savo šeimos narių, atžvilgiu. Atsakovė, kaip informacijos skleidėja paneigė duomenų neatitikimo tikrovei prezumpciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto teisė į garbę ir orumą nebuvo pažeista.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pažeista jo teisė į atvaizdą bei pažymi, kad nors buvo nufotografuotas viešoje vietoje, tačiau nedavė sutikimo atsakovui jo atvaizdą publikuoti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepažeidė apelianto teisės į atvaizdą. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, išaiškino, jog teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).Kaip jau buvo minėta, visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti informaciją apie asmenis, kurie yra kaltinami ir apkaltinti padarę nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog toks interesas yra ypač didelis, kai nusikalstamos veikos padarytos labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės narių – nepilnamečių vaikų – atžvilgiu. Apelianto nuotraukos buvo panaudotos (išspausdintos), ginčo publikacijomis perteikiant informaciją apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu apeliantas buvo teismine tvarka kaltinamas ir apkaltintas. Nuotraukose nesimato apelianto veido, o tik tam tikra kūno dalis. Pati nuotrauka padaryta viešoje erdvėje – teismo patalpose. Apeliantas nurodo, kad nuotraukos publikavimas straipsnio kontekste jam padarė neigiamą įtaką, nes apeliantas turi jį identifikuojantį rankos protezą, pagal kurį po straipsnio publikavimo tapo atpažįstamas gatvėje, persekiojamas, įžeidinėjamas, buvo sumuštas, jį paliko žmona. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistavo teisėtas atsakovės interesas ne tik informuoti visuomenę, kuo kaltinamas apeliantas, bet ir pateikti vaizdinę informaciją, susijusią su apeliantu. Tai kad jis po nuotraukų publikavimo patiria neigiamą įtaką iš visuomenės, lėmė ne pats straipsnio ir nuotraukos publikavimas, o paties apelianto elgesys, t. y. nusikalstamų veikų padarymas jo dukros ir podukros atžvilgiu, kuris moraliniu požiūriu negali būti pateisinamas. Taigi šiuo atveju riboti apelianto teisę į atvaizdą, nebuvo jokio pagrindo, o priešingai – ginčo nuotraukos straipsniuose atspausdintos visuomenės informavimo ir savisaugos tikslais. Pastaroji išvada darytina atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus, kad ieškovui likus laisvėje (t. y. nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės) yra rizika, kad nusikalstamas veikas gali kartoti, todėl labai svarbu tam užkirsti kelią viešumo pagalba. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nebuvo pažeista apelianto teisė į atvaizdą.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.