- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-1777-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00715-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Abastas“
- Atsakovas
- VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Abastas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ dėl patirtų nuostolių ir skolos priteisimo ir pagal atsakovo VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ priešieškinį dėl skolos priteisimo iš ieškovo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo UAB „Abastas“ 58 113,19 Eur skolą, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti ieškovą pasirašyti atliktų darbų aktą už 2015 m. birželio mėn. 6 451,76 Eur sumai. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. 58 113,19 Eur sumai taikyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių ieškovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą.
Nurodė, kad priešieškinio suma yra didelė, ieškovas ilgą laiką buvo raginamas atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai kitose civilinėse bylose, per metus darbuotojų skaičius pas ieškovą sumažėjo nuo 21 iki 7 darbuotojų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ prašymą tenkino. Nutarė atsakovo reikalavimo užtikrinimui areštuoti ieškovo UAB „Abastas“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 58 113,19 Eur.
Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 58 113,19 Eur sumą, 8,05 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsižvelgiant į reikalavimo sumą, kuri laikytina didelė, taip pat į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo ir, kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, dalyvauja civiliniuose ginčuose, kuriuose reiškiami turtiniai reikalavimai, įmonėje nėra pastovaus darbuotojų skaičiaus, atsakovo reikalavimą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Abastas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-31 nutartį ir atmesti atsakovo VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui; laikyti atskirojo skundo priedus Nr.1,3,4,5,6,7,8,10,11 konfidencialia informacija bei užtikrinti šios informacijos apsaugą ir su šia informacija neleisti susipažinti tretiesiems asmenims išskyrus atsakovą. Nurodė, kad atsakovas pareiškė visiškai nepagrįstą priešieškinį ieškovui, nes atsakovas neturi galiojančios reikalavimų teisės į nurodytas ir reikalaujamas iš ieškovo pinigų sumas, kadangi pačiam atsakovui yra kilusi pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kurie apibrėžti ieškinyje. Be to atsakovo reikalaujamos pinigų sumos nėra pagrįstos neginčytinais rašytiniais įrodymais, nes atsakovas prie priešieškinio pateikia tik dalį pasirašytų ir ieškovo patvirtintų atliktų darbų aktų bei sąskaitų, kita dalis teikiamų aktų ir sąskaitų yra netgi paties atsakovo nepatvirtintos ir nepasirašytos. Pažymėjo, jog atsakovas teikdamas prašymą nenurodė nei vienos aplinkybės ir nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad teismo sprendimas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kad ieškovas ateityje vengtų įvykdyti teismo sprendimą, ar kad ieškovas elgsis nesąžiningai bandys paslėpti/slėps turtą, pajamas ar perleis tretiesiems asmenims. Apelianto teigimu atsakovo prašymas yra formalaus pobūdžio, pareikštas siekiant padaryti spaudimą ieškovui, kad šis atsisakytų pareikšto ieškinio. Apeliantas pažymėjo, jog jam 58 113,19 Eur priešieškinio suma nėra didelė. Pagal 2015 m. balanso bei pelno-nuostolių ataskaitą, ieškovas turi turto už 522 687 Eur. Ieškovo per vienerius metus gautinos lėšos siekia 502 095 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro - 34 390 Eur. Iš ieškovo turimo turto atėmus per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, ieškovo turimo turto pilnai pakaktų atsiskaityti ir su atsakovu. Ieškovo grynasis pelnas 2015 m. sudaro 332 298 Eur sumą. Ieškovas pažymėjo, jog yra laikomas patikimu ir stabiliu bei finansiškai pajėgiu statybos rinkos dalyviu, todėl jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Be to šiuo metu ieškovas yra sudaręs sutarčių su užsakovais, kurių neatliktų darbų vertė sudaro 594 070,68 Eur sumą, todėl ieškovas ir ateityje neabetotinai gaus pelną bei didins turimas pajamas bei vystys projektus. Ieškovą kaip patikimą rinkos dalyvį bei kreditingumo ir finansinių įsipareigojimų grįžtamumo atžvilgiu vertina ir kitos finansų kredito įstaigos. Ieškovas sumažino darbuotojų skaičių dėl to, jog pakeitė savo vykdomos veiklos pobūdį, nes ieškovui yra ekonomiškai naudingiau turėti daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti partnerius (subrangovus).
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovo UAB „Abastas“ atskirąjį skundą ir 2016-05-31 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog nesutinka, kad atsakovui yra kilusi pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kurie apibrėžti iekinyje. Taip pat pažymėjo, jog kartu su priešieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius priešieškinio reikalavimus. Atsakovo teigimu, Trakų rajono apylinkės teismas priimdamas 2016-05-31 nutartį preliminariai įvertino atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą bei teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką ir padarė pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo teigimu ieškovo finansinė padėtis, priešingai negu jis nurodo atskirajame skunde, nėra gera, ieškovas neturi nekilnojamojo turto, jam nuosavybės teise priklauso tik 2 transporto priemonės 2006 metų, bendras ieškovo banko sąskaitų likutis sudaro tik 28,70 Eur, 98 proc. ieškovo trumpalaikio turto sudaro pirkėjų skolos, kurių apmokėjimo periodas yra lėtas. Be to nuo atsakovo kreipimosi į teismą sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, todėl dėl įvairių priežasčių ieškovas turimą turtą gali parduoti, suvaržyti ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Iš ieškovo prašyme dėl ieškovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nurodytų aplinkybių matyti, jog 2015-10-23 sutartis šiuo metu yra nutraukta, o 2015-03-30 statybų rangos sutarties ir 2016-05-20 statybos rangos sutarties ieškovas nebegalės įvykdyti, todėl atmestini ieškovo argumentais, jog iš minėtų sutarčių ieškovas ateityje neabetotinai gaus pelną bei didins turimas pajamas ir vystys projektus. Atsakovo teigimu primosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas įrodinėja, jog atsakovo priešieškinys yra prima facie nepagrįstas, o priešieškinio suma ieškovui nėra didelė, todėl nėra jokios grėsmės galimo atsakovo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apelianto argumentai iš esmės nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties.
LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikėtinumas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje atskirai nėra išdėstyti motyvai dėl to, ar atsakovo priešieškinys yra tikėtinai pagrįstas ar ne, tačiau teismas analizavo antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti egzistavimą. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė. Atsakovas priešieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie priešieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal atsakovo pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo aspektu. Ar atsakovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos kvalifikavus.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, yra ne vienintelė sąlyga nulemianti laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą ir taikymą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto priešieškinio suma 58 113,19 Eur apeliantui UAB „Abastas“ yra pakankamai reikšminga. Apeliantas, įrodinėdamas savo gerą finansinę padėtį, pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus (trumpą balansą bei trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą). Pagal ieškovo balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31) ieškovo turtas sudarė 522 678 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro tik 7 774 Eur, trumpalaikis turtas sudaro – 514 904 Eur, iš kurio vien per vienerius metus gautinos sumos sudaro 502 095 Eur. Taigi įmonės ilgalaikio turto vertė yra nedidelė, didžiąją dalį įmonės turto (502 095 Eur) sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 34 390 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 m. ieškovas turėjo 332 298 Eur grynojo pelno. Įvertinus įmonės finansinius rodiklius, spręsti apie įmonės stabilią ir gerą finansinę padėtį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nelaikytinas pakankamu garantu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to byloje pateikta antstolio D. Š. informacija, jog UAB „Abastas“ registruoto nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenis įmonės vardu registruotos dvi transporto priemonės, bendras ieškovo banko sąskaitų likutis sudaro tik 27,70 Eur. Apelianto nurodyta aplinkybė bei pateikti įrodymai, kad ieškovas vykdo veiklą ir šiuo metu yra sudaręs sutarčių su užsakovais, kurių vertė 594 070,68 Eur, bei kurie patvirtina, jog ateityje ieškovas neabejotinai gaus pelną ir didins turimas pajamas, savaime nepatvirtina, jog ieškovo finansinė padėtis yra stabili. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog jam priešieškinio suma nėra didelė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė. Todėl nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu egzistavimą bei neeliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikos.
Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).
Pažymėtina, kad vien faktas, kad ieškovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, manydamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas varžo ūkinę-komercinę veiklą, turi teisę reikšti prašymą pakeisti taikytus apribojimus ir leisti jam iš areštuotų lėšų atsiskaityti pagal sandorius su kai kuriais verslo partneriais, pateikdamas teismui išsamią, objektyviais įrodymais pagrįstą ataskaitą, kiek lėšų ir kokiems veiklos projektams jos reikalingos, taip užtikrinant tolimesnę įmonės veiklą bei pajamų gavimą ar prašyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.). Šiuo gi nagrinėjamu atveju, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra pasinaudojęs minėtomis proceso teisių alternatyvomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartimi ieškovo UAB „Abastas“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, tenkintas iš dalies. Įpareigotas atsakovas VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“ iki 2016-06-13 įmokėti 144 899,18 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta nutartis nėra įsiteisėjusi.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Apeliantas prašo pripažinti atitinkamus atskirojo skundo priedus konfidencialia informacija.
CPK 10 str. 2 d. nustatyta, kad priimdamas procesą užbaigiančią nutartį teismas turi teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. LR CPK 10 str. 4 d. numato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinimui ir kopijuoti. LR CK 1.116 str. 1 d. nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Teismo vertinimu, apelianto prašymas dėl dalies pateiktos medžiagos pripažinimo nevieša atitinka įstatyme išdėstytus reikalavimus, ieškovo nurodoma informacija yra ne vieša, saugojama informacija ir turi komercinę vertę, todėl UAB „Abastas“ prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 10 str. 2 d., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pripažinti atskirojo skundo priedus Nr.1,3,4,5,6,7,8,10,11 konfidencialia informacija ir neteikti jos susipažinti bei kopijuoti tretiesiems asmenims.