Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. ir nuteistas 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 4 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant nuteistąjį 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos pasikeitimo programoje.

Priteista iš J. K. J. K. 2000 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 17.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos sporto salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykusių (duomenys neskelbtini) treniruočių metu J. K. supykęs ant mažamečio L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl paimto jo sūnaus J. K. kamuolio, dėl kurio L. K. ir sūnus J. K. apsispardė, priėjęs prie L. K. tyčia suėmė ranka jam už sprando ir suspaudė, po to ranka sudavė vieną kartą per kairę ausį, taip smurtaudamas mažamečiam nukentėjusiajam L. K. sukėlė fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį – atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. arba BK 37 str., arba pakeisti nustatytą teismo įpareigojimą paskiriant J. K. įpareigojimą pagal BK 75 str. 2 d. 5 p. – tęsti darbą 6 mėnesius. Apelianto gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra lengvinančių aplinkybių pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., 10 p., prašė teismo jas taikyti, tačiau teismas, skirdamas bausmę, nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir visiškai nepasisakė dėl šių aplinkybių taikymo. Teigia, kad apeliantas pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos veikos, tai atitinka BK 59 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Nukentėjusiojo L. K. netinkamas elgesys prieš apelianto sūnų, trenerio neveiklumas ir turėjo esminės įtakos apelianto veiksmams, t. y. paskatino sudrausminti nukentėjusįjį. Tai atitinka BK 59 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Nukentėjusiojo L. K. netinkamas elgesys prieš apelianto sūnų, kai jis kojomis smūgiavo sūnui, sukėlė apeliantui didelį susijaudinimą, nes sūnus buvo skriaudžiamas jam matant. Šios aplinkybės atitinka BK 59 str. 1 d. 10 p. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atmetė advokato M. G. prašymą taikyti BK 40 str. ir J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytų būtinų sąlygų, t. y. nuteistasis tik formaliai pripažino savo kaltę, sąžiningai neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jo gailėjimasis deklaratyvus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nes mano, kad visos BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos yra įvykdytos. Apeliantas visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas faktines aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo, įsipareigojo ateityje laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, pateikė tinkamą laiduotoją, teisiamas pirmą kartą. Teismas privalėjo pagrįsti savo išvadą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetimo, o ne tik formaliai nurodyti, kad gailėjimasis yra deklaratyvus. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad BK 37 str. taikymui pagrindų nėra, nes aplinkinių akivaizdoje įvykdyta tyčinė nusikalstama veika prieš mažametį negali būti traktuojama kaip mažareikšmė veika. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti apie veikos pavojingumą, paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, atsiradusias pasekmes, žalos nebuvimą. Būtent šių aplinkybių visuma daro įtaką galimybei taikyti BK 37 str. nuostatas. Apeliantas mano, kad taikant BK 75 str. įpareigojimą, nuteistajam galėjo būti paskirtas minėto straipsnio 2 d. 5 p. numatytas įpareigojimas – tęsti darbą, nes jis turi nuolatinį darbą, yra užimtas, laisvo laiko beveik neturi, dalyvavimas elgesio pataisos programoje sutrikdytų galimybę dirbti. Mano, kad šis įpareigojimas yra perteklinis, BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis būtų įgyvendinta ir skiriant apelianto prašomą įpareigojimą.

Nukentėjusiojo L. K. atstovė J. K. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo atmesti nuteistojo J. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį. Nuteistojo smurtiniai veiksmai, kuriais sukeltas fizinis skausmas mažamečiui, visiškai atitinka BK 140 str. 3 d. dispoziciją. Tyčia suduodamas smūgį ranka į galvą mažamečiui J. K. suprato, kad tokiu savo smurtu jis sukels skausmą vaikui, norėjo tokių pasekmių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, akivaizdoje aplinkinių vaikų, rodo tik didesnį J. K. padarytos veikos pavojingumą. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad J. K. veika gali būti pripažįstama nesukėlusia esminės žalos įstatymo saugomoms vertybėms ir laikoma mažareikšme. Teigia, kad J. K. teiginiai, kuriais nesutinkama su teismo išvadomis dėl BK 40 str. netaikymo, yra nepagrįsti. J. K. ikiteisminiame tyrime ne tik kad nepripažino pavartojęs kokį nors fizinį smurtą prieš L. K., tačiau net atliko tam tikrus veiksmus, nukreiptus į ikiteisminio tyrimo apsunkinimą, siekdamas ne pripažinti kaltę, o priešingai – išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepilnamečio liudytojo D. B. parodymais, jų nebekvestionuoja ir nuteistasis J. K., tad akivaizdu, jog nepilnamečio liudytojo D. B. kaltinimas melagingų parodymų davimu apeliaciniame skunde yra įžūlus veiksmas, paneigiantis bet kokios atgailos dėl padaryto nusikaltimo buvimą. Teigia, kad teismo išvada dėl BK 40 str. taikymo negalimumo yra pagrįsta. Apeliaciniame skunde nėra pateikta konkrečių duomenų apie tai, kodėl nuteistajam skirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje būtų nesuderinamas su darbu.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., aplinkybių. Apeliantas prisipažįsta padaręs nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, tačiau mano, kad yra pagrindai ir sąlygos taikyti BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos, t. y. teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad J. K. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

BK 40 str. numatyta galimybė (bet ne pareiga) asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 d. numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad J. K. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nenustatė BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos vienos iš būtinų sąlygų. Tokią išvadą teismas padarė dar teisiamojo posėdžio metu, atsisakydamas apklausti liudytoją S. K. (t. 2, b. l. 39). Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. K. neigė savo kaltę, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Teisme J. K. parodė, kad priėjęs prie L. K. suėmė ranka už sprando ir suspaudė, sudavė vieną kartą per kairę ausį (t. 2, b. l. 38).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-269/2008).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis J. K. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nes jis teisme aiškiai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, ir patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nėra jokio pagrindo teigti, kad J. K. prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. K. parodė, kad dėl įvykio išgyvena, visų atsiprašė. Byloje buvo nustatyti visi požymiai, būtini BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti.

Teismui buvo pateiktas prašymas J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės S. K. atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b. l. 27–29).

BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš BK 40 str. 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Klaipėdos apygardos teisme liudytoja S. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Pagal išsilavinimą yra pedagogė. Vyro J. K. padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai. Ji turi gana didelę ir teigiamą įtaką vyrui. Šeima yra darni, turi du vaikus. Vyras domisi sportu, skatina sūnų sportuoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. neteista (t. 2, b. l. 30), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 33), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 31). Kaip matyti, S. K. charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, S. K. gali daryti savo vyrui J. K. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.

J. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. J. K. praeityje nėra teistas (t. 1, b. l. 100), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 103–104), dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs. J. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi. Teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 str., teisėjų kolegija mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo sutuoktinei S. K.. Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendis naikinamas, priimamas naujas nuosprendis ir byla nutrauktina (BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.). Įvertinus J. K. asmenybę teisėjų kolegija nustato minimalų laidavimo terminą (BK 40 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d., vadovaujantis BK 40 str., ir perduoti S. K. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš J. K. 579,24 Eur išlaidų už advokato pagalbą J. K..