- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- AS-336-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06001-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus miesto apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Vilniaus miesto apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. P. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 16 d. kreipėsi su skundu, kurį 2016 m. sausio 7 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti 40 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui; 2) įpareigoti tam tikras institucijas pakartotinai atlikti ikiteisminį tyrimą; 3) įpareigoti tam tikras institucijas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kad būtų panaikintas nuosprendis.
Pareiškėjas nurodė, kad prašomą priteisti žalą ir išvestinius reikalavimus kildina iš neteisėtų teismų sprendimų ir Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų teismų veiksmų (sprendimų), atlyginimo turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą; nurodė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 4 p., 68 str. 1 d. 3 p.).
Teismas nurodė, kad ABTĮ 15 straipsnyje nustatyta, kokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami administraciniame teisme. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Atsižvelgęs į teismui pateikto skundo motyvus bei argumentus, teismas pažymėjo, jog savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjas kildina iš neteisėtų teismo veiksmų (sprendimų). Vertindamas nurodytus pareiškėjo argumentus, pažymėjo, kad teisminis ginčų nagrinėjimas laikytinas teisingumo vykdymu ir tokia teismo veikla nepriskirtina viešajam administravimui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Tai, jog ginčai dėl teismo neteisėtais sprendimais padarytos žalos atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundo dalį, kurioje žala kildinama iš neteisėtų teismo veiksmų (sprendimų), teismas atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, t. y. pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymu, kad būtų izoliuotas jis arba kiti nuteistieji, kurie jį šantažuoja, susigalvojo nebūtas istorijas ir šmeižia pareiškėją. Administracija į pareiškėjo prašymus nereagavo, todėl jis pats ėmėsi veiksmų apsiginti, dėl to sužalojo vieną nuteistąjį. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6563-561/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01103-2013-3) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl paminėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1641-858/2015 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjas kelia ginčą, kuris jau buvo išnagrinėtas. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skundo reikalavimai, kurie jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, administracinio proceso tvarka nenagrinėtini, todėl teismas atsisakė juos priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino jam dėl ieškinio, t. y. turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl šis teismas turi išaiškinti ir jo antrojo nubaudimo už tą pačią veiką klausimą, panaikinant paskirtą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nuosprendžiu, priimtu dėl jo baudžiamojoje byloje, ir siekia, jog jis būtų panaikintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsniu (b. l. 14, 21).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį – administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Pareiškėjo keliamas ginčas nėra viešojo administravimo veikla. Jo paminėtas BPK 444 straipsnis reglamentuoja naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl pareiškėjo yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3201-716/2013, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-628/2014. Pagal BPK 446 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai; pagal BPK 446 straipsnio 2 dalį, su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad su pareiškimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių jis turėtų kreiptis į prokurorą BPK nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 3 d.).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.