Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-08 · Administracinė byla Nr. I-6563-561/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
I-6563-561/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01103-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6563-561/2014Proceso Nr. 3-61-3-01103-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, t. y. pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymu, kad būtų izoliuotas jis arba kiti nuteistieji, kurie ji šantažuoja, susigalvojo nebūtas istorijas ir šmeižia pareiškėją. Administracija į pareiškėjo prašymus nereagavo, todėl jis pats ėmėsi veiksmų apsiginti, ko pasėkoje sužalojo vieną nuteistąjį.

Pažymėjo, kad tik po šio įvykio jis buvo izoliuotas, tačiau nepaisant to jis buvo apkaltintas ir nuteistas. Pareiškėjo vertinimu, pataisos namų administracija su juo susidorojo, nes jei ne šis incidentas, jis dar ir dabar būtų dirbęs, nebūtų nubaustas papildomomis bausmėmis. Pareiškėjo nuomone, kiti nuteistieji, kurie šmeižė ir šantažavo pareiškėją, turėjo būti nubausti, o ne jis. Nurodė, kad po viso šio incidento buvo priimtas sprendimas perkelti pareiškėją, o ne kaltus nuteistuosius, į kitus pataisos namus. Pažymėjo, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią ir prašė priteisti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečiai teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – ir CK) 6.250 straipsnis. Tvirtino, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus ir jų galimą konkrečią išraišką asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Atsakovo teigimu, Vilniaus PN administracija jokiais veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos K. P. atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto – Vilniaus PN – veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, kuri jam padaryta dėl netinkamų Vilniaus PN pareigūnų neveikimo (b. l. 1–5, 17–18).

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl Vilniaus PN pareigūnų neveikimo jis patyrė žalą, t. y. pataisos namų pareigūnai nereagavo į pareiškėjo nusiskundimus dėl jo šantažavimo, nepriėmė sprendimų izoliuoti pareiškėją nuo nuteistųjų, kurie jį šantažavo bei šmeižė. Tik įvykus incidentui bei atsiradus pasekmėms, pareiškėjas buvo izoliuotas. Pabrėžė, kad buvo priverstas imtis savigynos, todėl sužalojo nuteistąjį, o vėliau buvo nuteistas už šį poelgį. Pareiškėjo vertinimu, jei administracija būtų ėmusis aktyvių veiksmų, tai nebūtų atsitikęs incidentas, o pareiškėjas nebūtų nuteistas už tai.

CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Vilniaus PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal ABTĮ nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pažymėtina, kad pareiškėjo anksčiau išdėstyti teiginiai dėl to, kad pataisos namų pareigūnai nereagavo į pareiškėjo nusiskundimus; nepriėmė sprendimų izoliuoti pareiškėją nuo nuteistųjų; kad jis buvo priverstas imtis savigynos, todėl sužalojo nuteistąjį; kad jei administracija būtų ėmusis aktyvių veiksmų, tai nebūtų atsitikęs incidentas, o pareiškėjas nebūtų nuteistas už tai, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog administracija į jo prašymus nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, prieštarauja jo paties paaiškinimams (b. l. 80) bei surinktai rašytinei bylos medžiagai. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kreipėsi į administraciją su prašymais dėl jo šmeižimo bei šantažavimo, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl šių argumentų jokių įrodymų nepateikė, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ir negalėjo tokių prašymų pateikti, nes aplinkybės, dėl kurių įvyko incidentas, susiklostė 2013-05-22 apie 22.30 val. (b. l. 80), o pats incidentas (sužalojimas dėl neva neteisingo šmeižimo bei šantažavimo) įvyko 2013-05-23 apie 7.35 val. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų ir įrodymų teismui nepateikė.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip privalėjo veikti, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija bei pareigūnai veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos (neteisėtų veiksmų), o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo K. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas