- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 2K-324-788/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04257-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Armanas Abramavičius, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Alius Galminas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nutarties.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Priteista iš V. V. nukentėjusiojo V. Š. naudai 2323,21 Eur turtinei bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 510 Eur advokato pagalbai apmokėti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 1356,20 Eur žalai atlyginti; Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 187,57 Eur žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. V. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. 2016 m. sausio 23 d., apie 09.30 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini), V. Š. gyvenamojo namo kieme, buitinio konflikto metu užpuolė V. Š. ir tyčia rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, smūgiu pargriaudamas V. Š. ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, gulinčiam V. Š. ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Mušdamas ir spardydamas sukėlė nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą ir padarė įvairius sužalojimus, iš jų ir atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimu, odos nubrozdinimu šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl jam padarytų sužalojimų V. Š. sirgo nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. vasario 29 d., kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl subjauroto veido.
Šalies argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas A. Galminas prašo panaikinti nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl V. V. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir bylą jam nuraukti.
2.1. Kasatoriaus nurodo, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija, įvertinusi V. V. bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teisėjo V. A. elgesį nagrinėjant bylą, 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 18 P-2 iškėlė teisėjui drausmės bylą ir perdavė ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui, nes teisėjo V. A. veiksmuose įžvelgė teisėjams keliamų pagarbos žmogui, teisingumo ir nešališkumo bei pavyzdingumo principų pažeidimų požymius. Dėl to kasatorius teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ir buvo padaryta teisės į teisingą procesą, nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principų pažeidimų.
2.2. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BK 20 straipsnio 5 dalyje, nes nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo V. Š. bei jo sutuoktinės B. Š. ir nuteistojo V. V. bei jo motinos V. V. parodymų ir priimdamas nuosprendį nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo V. Š. ir jo sutuoktinės parodymais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai sutiko su pirmosios instancijos tesimo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Pasak kasatoriaus, specialisto išvada Nr. G 167/2016(03) patvirtina tik tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau tai niekaip neįrodo nuteistojo V. V. kaltumo.
2.3. Kasatorius nurodo, kad esminių baudžiamojo proceso principų pažeidimai ir įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymas lėmė tai, kad buvo netinkamai pritaikytas BK 138 straipsnis ir be pagrindo netaikytos BK 28 straipsnio nuostatos. Anot kasatoriaus, kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Taigi, chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Kasatorius pažymi, kad byloje nustatyta, jog nuteistojo ir nukentėjusiojo šeimos seniai konfliktavo dėl šunų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. V. užpuolė V. Š. buitinio konflikto metu, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad apylinkės teismas pagrįstai nusikalstamos veikos padarymą vertino kaip įsisenėjusio kaimynų konflikto tęsinį. Tačiau nustatę tokias aplinkybes teismai nepagrįstai V. V. inkriminavo chuliganiškas paskatas. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis beveik analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347/2012 nuteistojo veiką kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl asmeninių priežasčių. Kasatorius pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).
2.4. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis V. V. veikė pasinaudodamas teise į būtinąją gintį (BK 28 straipsnis), neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nes kėsinimasis į jo sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Pasak kasatoriaus, nukentėjusysis V. Š. tą pačią dieną kėsinosi į nuteistojo V. V. motinos sveikatą, o nuteistajam norint su juo apie tai pasikalbėti, nukentėjusysis keikdamasis griebė jį už nugaros. Be to, nukentėjusysis yra fiziškai aukštesnis už nuteistąjį, todėl nuteistasis turėjo pagrindą gintis. Tokias įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja O. P., tačiau abiejų instancijų teismai į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokurorė nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas V. A., vesdamas teismo posėdį, demonstravo išankstinį nusistatymą dėl V. V. kaltės. Pasak prokurorės, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyko laikantis rungtyniškumo principo – teisėjas užtikrino, kad tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys turėtų lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui; teisėjas BPK 275 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, kaltinamajam ir jo gynėjui buvo suteiktos teisės užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, kuriomis jie pasinaudojo; nuteistojo bei jo gynėjo prašymai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Prokurorė pažymi, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės dėl teisėjo nepagarbaus elgesio bylos proceso metu, kurios konstatuotos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendime Nr. 18P-2, taip pat nepripažintinos aplinkybėmis, rodančiomis, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, t. y. turėjo išankstinę poziciją dėl V. V. kaltumo ir buvo suinteresuotas priimti jam nepalankų sprendimą.
3.2. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, išanalizavo surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė argumentuotas išvadas nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Anot prokurorės, V. V. kaltę teismas nuosprendyje pagrindė ne tik nukentėjusiųjų V. Š. ir B. Š. parodymais, bet ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedų duomenimis, akistatos protokolo duomenimis. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. V. veiksmus pripažino tyčiniais ir juos tinkamai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs įvykio metu buvusią situaciją ir nuteistojo veiksmus, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį. Teismo išvados yra motyvuotos, jos pagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize, įrodymai įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Prokurorė pažymi, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismas nuosprendyje apklaustų liudytojų V. V. ir O. P. parodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs bylos įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad jų pakanka konstatuoti, jog būtent dėl nuteistojo V. V. tyčinių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Š. sveikata. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.
3.3. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentus, jog byloje nenustatytas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, dėl to negalima daryti išvados, kad būtent V. V. veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo V. Š. sveikata, motyvuotai atmetė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad V. V. buitinio konflikto metu užpuolė nukentėjusįjį ir tyčia rankos kumščiu sudavęs jam ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, smūgiu pargriovė V. Š. ant žemės, po to gulinčiam V. Š. ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajam V. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti kūno sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismai konstatavo, kad tokiais tyčiniais veiksmais V. V. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pasak prokurorės, pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas V. V. pritaikytas tinkamai.
4. Nukentėjusysis V. Š. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jam iš nuteistojo V. V. proceso išlaidas.
4.1. Nukentėjusysis nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl nuteistojo V. V. kaltės ar rodė jam priešiškumą. Taip pat nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BK 58 straipsnyje nustatytų priežasčių. Tai, kad byloje atliktas įrodymų vertinimas buvo nepalankus nuteistajam, kad dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad teismas netenkino visų gynybos prašymų, nereiškia, jog buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
4.2. Nukentėjusysis teigia, kad abiejų instancijų teismai vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, aptarė visas reikšmingas bylai aplinkybes, visus įrodymus išanalizavo ir įvertino. Teismų išvados argumentuotos, pagrįstos nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvai, kodėl vienus įrodymus teismai pripažino patikimais, o kitais nesivadovavo, teismų sprendimuose nurodyti. Pasak nukentėjusiojo, bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokios priežasties jį užpulti; kad nuteistojo versija, jog nukentėjusysis sudavė jo motinai V. V., atsirado tik įpusėjus ikiteisminiam tyrimui; kad bylos įrodymai sudavimo V. V. fakto nepatvirtina; kad būtent nuteistojo veiksmai, pasireiškę ypatingu įžūlumu – nukentėjusiojo užpuolimu be jokios dingsties, grasinimas nužudyti rodo nuteistojo nusikalstamų veikų motyvus.
4.3. Dėl būtinosios ginties nuteistojo veiksmuose nebuvimo nukentėjusysis teigia, kad nuteistasis pirmas jį užpuolė, trenkė kumščiu į smilkinį, dėl to jis nugriuvo ant žemės, ir toliau jam smūgiavo bei spardė kojomis; kad nuotraukos ir specialisto išvados patvirtina, jog nuteistasis sumušė nuteistąjį; kad nuteistasis neturėjo nuo ko gintis, joks realus pavojus jam negrėsė, nukentėjusysis prieš jį jokio smurto nenaudojo, jokių sužalojimų nuteistajam nebuvo padaryta. Anot nukentėjusiojo, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo versiją dėl būtinosios ginties išsamiai išnagrinėjo ir paneigė, o nuteistasis kasaciniame skunde teigdamas, kad veikė būtinosios ginties ribose, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė pavojingas ir realus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. V. gynėjo advokato A. Galmino kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl teismo šališkumo
6. Kasatorius kaip vieną iš esminių kasacinio skundo argumentų nurodo tai, kad nuteistojo V. V. baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas. Šis kasatoriaus argumentas pagrįstas.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).
8. Nagrinėjant bylą gauta duomenų, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – Komisija), pagal pareiškėjos V. V. teikimą įvertinusi Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo V. A. elgesį nagrinėjant V. V. baudžiamąją bylą, 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 18 P-2 iškėlė teisėjui drausmės bylą ir perdavė ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Komisija padarė išvadą, kad teisėjo V. A. elgesys nagrinėjant bylą nebuvo nepriekaištingas. Komisija nustatė, kad teisėjas teismo posėdžio metu su kaltinamuoju kalbėjo itin pakeltu tonu, moralizavo ir replikavo, buvo nekantrus, rodė susierzinimą dėl kaltinamojo nežinojimo ir proceso reikalavimų nesupratimo, netenkino kaltinamojo prašymų, neaiškiai ir nekorektiškai motyvuodavo priimtą sprendimą, emocingai replikuodavo. Teisėjų garbės teismas 2017 m. liepos 3 d. Nr. 21P-3 sprendime Komisijos nustatytas faktines drausmės bylos aplinkybes pripažino esant įrodytomis ir konstatavo, kad teisėjas, pats turėdamas būti mandagaus ir pavyzdingo elgesio etalonas kitiems proceso dalyviams, nebuvo pakankamai kantrus, mandagus, oficialus ir korektiškas proceso dalyvių atžvilgiu, vesdamas teismo posėdį bei užtikrindamas teismo posėdžio tvarką. Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad teisėjo V. A. elgesys, nepriklausomai nuo teismo posėdžio eigos, buvo nesuderinamas su teisėjui keliamais etikos reikalavimais. Tokiu teisėjo elgesiu buvo parodyta nepagarba proceso dalyvių teisėms, teisėjo viešai išsakytos frazės bei pastabos proceso dalyviams galėjo pažeisti tų asmenų, kuriems šios frazės buvo adresuojamos, t. y. proceso dalyvių, orumą. Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad nustatytu elgesiu teisėjas V. A. pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo principus.
9. Taigi, Teisėjų garbės teismui pripažinus, kad Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas V. A., nagrinėdamas nuteistojo V. V. baudžiamąją bylą, be kita ko, pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjant V. V. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažeisti BPK 44 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 59 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šie BPK pažeidimai pripažįstami esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas minėtų BPK pažeidimų neištaisė, todėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
10. Kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
11. Panaikinus teismų sprendimus ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesvarstomas, nes priklauso nuo pakartotinio bylos nagrinėjimo rezultatų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.