Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 110,00 Eur sumą bei 5,20 Eur valstybės išlaidų. Atsakovei buvo registruotu paštu išsiųsti du pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo. Valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 5,20 Eur.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė prašymo argumentus ir prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Akcentuoja, kad nors nurodoma, kad advokatas V. P. skyrė 1 val. procesiniams dokumentams parengti, tačiau nei atsakovei, nei teismui nebuvo pateikti jokie procesiniai dokumentai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog advokatas nerengė jokių procesinių dokumentų. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, Tarnyba turėtų būti įpareigota pateikti teismui / detalizuoti procesinius dokumentus, kuriuos parengė advokatas V. P., ir detalizuoti, kokie procesiniai dokumentai buvo pateikti. Pabrėžia, kad nors nurodoma, kad advokatas V. P., rinkdamas įrodymus, sugaišo 1,5 val., neaišku, kokius įrodymus ir kaip jis rinko. Atsakovė el. paštu pati pateikė advokatui visus įrodymus, kuriuos turėjo. Siekiant išsiaiškinti tiesą, Tarnyba turėtų būti įpareigota pateikti įrodymus / detalizuoti, kokius įrodymus ir kokiu būdu rinko minėtas advokatas.

Teigia, kad advokatas V. P. beveik pusę metų nieko nedarė, neteikė jokių teisinių paslaugų, nerengė procesinių dokumentų ir t. t. Veiksmų, kuriuos neva atliko advokatas, išvardijimas neįrodo, jog tie veiksmai buvo atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl 110,00 Eur antrinės teisinės pagalbos ir 5,20 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 115,20 Eur priteisimo iš atsakovės pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai.

Administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovė 2022-06-28 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, nurodydama, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovės 2022-06-28 prašymą Nr. ATP-C-2022-02027 suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2022-10-14 sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02027 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei, paskiriant atstovauti advokatą V. P.. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi sprendime nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų.

Advokatas V. P. 2023-02-06 bei 2023-02-23 raštu Tarnybai pateikė išvadas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumo. Išvadose nurodoma, kad R. V. reikalavimai, kildinami iš ūkinės komercinės veiklos, t. y. jos įsigyta patalpa - parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomota UAB „Ihenrika“, yra ūkinei komercinei veiklai būdingas požymis, o žala kilusi dėl komercinės paskirties turto ir atsakovė praeityje jau buvo kėlusi reikalavimus teisme dėl tos pačios žalos 2013-2014 metais civilinėje byloje Nr. 2-102-636/2014.

Advokatas V. P. 2023-03-16 Tarnybai pateikė informaciją, kokiu laikotarpiu ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. V. pagal Tarnybos 2022-10-14 sprendimą Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02027.

Tarnyba 2023-08-10 priėmė sprendimą Nr. ATS-2023-2220 išmokėti 110 Eur užmokestį advokatui V. P.. Sprendime nustatyta, kad advokatas teikdamas teisinę pagalbą procesiniams dokumentams rengti skyrė 1 val., įrodymams rinkti – 1,5 val., išvadai rengti – 3 val., iš viso – 5,5 val.

Tarnyba 2023-08-10 sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02027 nusprendė nutraukti atsakovei R. V. Tarnybos 2022-10-14 sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02027 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo atsakovę R. V. sumokėti 110, 00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2, 4 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba susijusi su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl R. V. ūkinės komercinės veiklos.

Pranešimas atsakovei dėl reikalavimo sumokėti teisinės pagalbos išlaidas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-983 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovės į valstybės biudžetą būtų priteista 110 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei baigtas, atsakovė informuota raštu tinkamai apie 100 procentų išlaidų atlyginimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Įstatymo 4 straipsnis apibrėžia asmenų, gaunančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareigas, viena kurių - laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (5 punktas).

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos.

Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, antrinės teisinės pagalbos teikimo metu nustatė, kad, atsakovės prašymu teikiamos antrinės teisinės pagalbos, reikalavimas yra susijęs su ūkine komercine veikla, 2023-08-10 priėmė sprendimą nutraukti atsakovei R. V. Tarnybos 2022-10-14 sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo atsakovę R. V. sumokėti 110, 00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba tokią išvadą padarė įvertinusi aplinkybes, kad atsakovė žalos reikalavimą grindžia dėl jai nuosavybės teise priklausančios patalpos – parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), kuri jos yra išnuomota UAB „Ihenrika“, kas neabejotinai yra ūkinei komercinei veiklai būdingas požymis. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra komercinės paskirties.

Teismas pažymi, kad atsakovė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo ir įpareigojimo sumokėti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsakovės argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini.

Pažymėtina, kad atsakovė praeityje jau buvo kėlusi reikalavimus teisme dėl žalos atlyginimo, ką patvirtina jos pačios į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, būtent Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-169/2016, kuri taip pat patvirtina, kad žalos reikalavimai yra susiję su komercine veikla.

Atsakovės argumentai, kad išlaidos už išvados rengimą negali būti priteisiamos bei išieškomos, kadangi tai ne procesinis dokumentas, laikytini teisiškai nepagrįstais. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad advokatas V. P. neparengė jokių procesinių dokumentų ir nerinko jokių įrodymų, todėl jam nepriklauso atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-10-06 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 6 punktu, kai antrinę teisinę pagalbą teikė prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ar advokato padėjėjas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, dauginant iš advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio už vieną profesinio darbo valandą dydžio, prie gautos sumos pridedant su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3.1. papunktis nustato, kad faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei buvo numatyta).

Taigi remiantis šia teisės normas, tiek procesinių dokumentų rengimas, tiek įrodymų rinkimas, tiek išvadų Tarnybai rengimas priskiriamas antrinės teisinės pagalbos teikimui, už kurį advokatas turi gauti atlyginimą pagal sugaištą laiką.

Taisyklių 24.3.6.1. papunktyje numatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimo stadijai skirtas laikas sudaro 8 val., o išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimui skirtas laikas – 3 val. (Taisyklių 31 p.). Tik tuo atveju, jeigu advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, jis turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu arba pagrindžiamas kitu būdu (Taisyklių 11 p.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad advokato V. P. antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtas laikas sudaro 5 val. 30 min. ir jis neviršija stadijai skirto laiko (8 valandos pagal Taisyklių 24.3.6.1. p), todėl šis laikas papildomai pateisinamas neprivalo būti. Pažymėtina, kad ir išvados rengimui advokatas V. P. laiką skyrė neviršydamas Taisyklėse numatytų normatyvų, t. y. 3 valandos (Taisyklių 31 p.).

Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, bet taip pat ir susipažinimas su pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė, teismų praktikos analizė, kliento supažindinimas su parengtu dokumentu, susipažinimas su byla, įrodymų rinkimas ir kt. Advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne tik rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o taip pat vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, sprendžia apie procesinio dokumento teisines perspektyvas.

Iš advokato V. P. Tarnybai teiktų išvadų bei dokumentų matyti, jog advokatas atliko su ieškinio parengimu susijusius veiksmus – rinko duomenis ieškinio parengimui, analizavo atsakovės pateiktus duomenis, vertino ir analizavo susidariusią situaciją. Advokatas V. P. susisiekė ir bendravo su atsakove bei prašė jos pateikti papildomus dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios atsakovės teismui pateikti dokumentai, o būtent susirašinėjimas su advokatu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antinės teisinės pagalbos paslaugos nebuvo teikiamos.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai, kuri tikrina aplinkybes dėl antrinę teisinę pagalbą teikusių advokatų veiklos. Tarnybai nustatyta pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą bei administruoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo procesą.

Tokių duomenų, kad advokatas teikė paslaugas netinkamai ir būtų pagrindas kvestionuoti pagal faktą advokato sugaištą laiką teikiant atsakovei teisinę pagalbą bei paskaičiuotą valstybės patirtų išlaidų sumą, nėra.

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovei kyla iš Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, kuris nustato jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

Kaip nurodyta, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrinų nėra nuginčytas, todėl jis yra laikomas teisėtu ir galiojančiu.

Nors atsakovė nesutinka su jai priskirto advokato bylos rengimo strategija, nesutinka su jam priskirtu darbo užmokesčiu, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jos argumentai yra tik deklaratyvūs.

Tiek iš bylos rašytinių įrodymų, tiek iš šalių argumentų nustatyta, kad atsakovė nepateikė prašymų keisti jai paskirtą advokatą, taip pat institucija negavo raštu pretenzijų dėl netinkamo paskirto teisinei pagalbai advokato darbo proceso metu.

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad atsakovei kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 110 Eur, atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei siuntimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys. Administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų ir 00 euro centas) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kodas 125817744. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.