- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- A20.-440-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00430-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Sudano Respublikos piliečiui M. O. A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Sudano Respublikos pilietį M. O. A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2025-11-19, bet ne ilgiau nei ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, vadinasi Lietuva nebuvo jo atvykimo tikslo valstybė. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, vadinasi teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, užsienietis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus. Todėl kol bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir jo teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimų. Atstovas prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis ir jo atstovas nurodė, jog teikimas yra pagrįstas. Užsienietis nurodė, jog teikimui neprieštarauja. Užsieniečio atstovė prašo teismo esant galimybei svarstyti klausimą dėl skirti alternatyvios sulaikymui priemonės - apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo skyrimo (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2025 m. liepos 12 d. 10.00 val. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė Užsienietį Lietuvos Respublikai, nurodant, jog 2025-07-11 10.30 val. vietovėje K. L. Respublikos Sienos Apsaugos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė neteisėtai į į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos atvykusią asmenų grupę, kurioje buvo ir minėtas Užsienietis. Užsienietis turėjo asmens pasą SDN Nr. P08849833, galiojantį nuo 2022-01-31 iki 2032-01-30.
4.2. 2025 m. liepos 12 d. 11 val. 00 min. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 25S158739 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui.
4.3. 2025 m. liepos 14 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-2572, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025-09-14, iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995-06-30 Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.
4.4. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba raštu Nr. 2318.16/3337 atmetė 2025 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1492, priimti Užsienietį pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo.
4.5. Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenimis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas Užsienietis buvo įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
5. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
7. Užsieniečių sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje, tarp jų – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (1 d. 2 p.); ir kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jeigu sulaikymas yra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (2 d.)
8. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
9. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
10. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
11. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta (sulaikymo metu Užsienietis pateikė asmens pasą (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022-01-31 iki 2032-01-30), tai yra jis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (Užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta). Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
12. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. liepos 12 d., o nuo 2025 m. liepos 14 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu (2025 m. liepos 14 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-2572, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025-09-14). Duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra.
13. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. liepos 12 d., ir nuo 2025 m. liepos 14 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu. Duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra), Užsieniečio asmenybę (Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta (sulaikymo metu Užsienietis turėjo ir pateikė pareigūnams galiojantį asmens dokumentą; duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2693-602/2024; 2024-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2688-415/2024 ir kt.) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teismo vertinimu, dar mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2-4, 12 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti dalinai.
Skirti Sudano Respublikos piliečiui M. O. A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.