Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. P., I. P., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei prie jo pridėtų įrodymų, vykdomosios bylos Nr. 0005/19/00385 duomenų nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eI-889-609/2019 dėl 207,40 Eur rinkliavos mokesčio išieškojimo iš skolininko D. P. išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį, nustatė, jog skolininkas nedirba, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Skolininkas yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu I. P. (santuoka sudaryta 1989-12-30). Antstolė nustačiusi, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su I. P., patikrino duomenis apie sutuoktinės darbines pajamas, turimas pinigines lėšas bankuose. Antstolė 2020 m. birželio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės I. P. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinės I. P. gaunamas išmokas iš VSDFV Gargždų skyriaus bei gaunamą ar ateityje gausimą darbo užmokestį bei jam prilyginamas išmokas, skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 953/3814 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/100 pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ir/ar jungtinėje nuosavybėje (CK 3.110 str., CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 str. 1 d.).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės padėjėja 2020 m. birželio 30 d. pasiūlė skolininkui pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas per nustatytą terminą antstoliui notarine tvarka patvirtino sutikimo nepateikė. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolio padėjėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. siūlymu išieškotojai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Skolininko turto dalis nustatoma tik areštuotame bendrame turte. Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 str.).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87, 3.101 str.). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas D. P. 1989 m. gruodžio 30 d. sudarė santuoką su I. P.. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens I. P. gaunamas darbo užmokestis bei piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į I. P. vardu atidarytas banko sąskaitas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių D. P. ir I. P. bendro turto (šiuo atveju I. P. gaunamos piniginės lėšos ir jos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų) dalys yra lygios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Pažymėtina tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005-19-00385 skola kreditorei VšĮ „Gargždų švara“ sudaro 207,40 Eur sumą, o antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos 178,21 Eur suma.

Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad antstolės 2020 m. birželio 30 d. turto arešto aktu Nr. S-20002456, skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto arešto mastas yra neproporcingas išieškomam skolos – 207,40 Eur dydžiui, be to kaip matyti skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas į kurį antstolė gali nukreipti išieškojimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad skolininkui D. P. priklauso ½ sutuoktinei I. P. mokama VSDFV Gargždų skyriaus išmoka bei gaunamas ar ateityje gausimas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos bei ½ piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į skolininko sutuoktinės I. P. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) VSDFV Gargždų skyriaus išmoka bei gaunamas ar ateityje gausimas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, esančių ir/ar patenkančių į skolininko sutuoktinės I. P. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei B. T. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.