Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim.1966m. balandžio 30d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas :

1. 1999m. sausio 07d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 246str. 3d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos BK 47-1str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

2. 2012m. sausio 03d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 140str. 2d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2012m. sausio 27d. apie 23val. 50min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje tyčia sudavė mažamečiui sūnui D. K., gim. 1998m. balandžio 04d., vieną smūgį delnu į veidą ir tris smūgius su diržu per sėdmenis, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis su E. K. yra susituokę 14 metų, gyvena sutuoktinei priklausančiame name, esančiame Kelmės rajone, Pagių kaime, Užvenčio g. 1; augina du nepilnamečius vaikus. Įvykio dienos vakare jis grįžo į namus neblaivus ir pradėjo triukšmauti, todėl žmona išėjo iš namų, o kambaryje liko tik jis ir vaikai. Jis sūnaus Deivydo paklausė, kodėl šis prieš tai negrįžo namo nakvoti, bet sūnus nesakė, kur buvo ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis sūnui vieną kartą su delnu sudavė per veidą ir tris kartus su diržu per užpakalį. Po kurio laiko grįžo sutuoktinė su policininkais, kurie jį sulaikė ir išvežė į Kelmės PK.

Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sūnui sudavė, nes šis nesakė, kur nakvojo ir keikėsi. Po sumušimo jokių sužalojimų sūnaus kūne nepastebėjo. Dėl savo veiksmų gailisi, su sutuoktine ir sūnumi susitaikė, pasižada ateityje prieš šeimos narius smurto nebevartoti, prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes gyvena kartu su šeima, bendrai prižiūri 9 ha. žemės sklypus, augina gyvulius.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. paaiškino, kad sūnui Deivydui delnu į galvos ar veido sritį nesudavė, o tik pastūmė bei sudavė su diržu per sėdmenis / 46 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta jo pilnu prisipažinimu teismo posėdyje, mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės E. K. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nepilnamečio nukentėjusiojo D. K. įstatyminė atstovė motina E. K. parodė, kad įvykio dienos vakare su vaikais buvo namuose, kai prieš 24 val. grįžo neblaivus sutuoktinis A. K. ir be priežasties pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ji išėjo pas kaimynę. Po kurio laiko atbėgo dukra Deimantė ir pasakė, kad tėvas muša Deivydą. Tada ji paskambino į Kelmės PK; netrukus atvažiavo policininkai ir kartu su jais grįžusi į kambarį pamatė verkiantį sūnų Deivydą, kuriam ties dešine akimi matėsi kraujosruva. Deivydas pasakė, kad jį sumušė tėvas. Vyras sūnų mušė dėl to, kad Deivydas prieš tai naktį nebuvo grįžęs į namus. Prieš tai sūnus jai buvo sakęs, kad griuvo nuo dviračio ir užsigavo, todėl sužalojimas po akimi galėjo gautis griūvant.

Atsakydama į klausimus ji patikslino, kad įvykio aplinkybių gerai nebeprisimenanti, galimai tiksliau jas nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio kaltinamasis atsiprašė, su ja ir sūnumi susitaikė, jie jam atleido ir ateityje planuoja gyventi kartu. Deivydas labai pergyvena, kad tėvui nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jam tai būtų didelė trauma.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. K. apie įvykio aplinkybes parodė iš esmės analogiškai, tačiau teigė, jog iki įvykio sūnus Deivydas buvo sveikas; taip pat parodė, jog dėl šio įvykio ji ir nepilnametė dukra Deimantė nenukentėjo, turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš / 15, 16 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis D. K. parodė, kad iki įvykio tėtis kartais skriausdavo, kai išgerdavo, o būdamas blaivus neskriausdavo. Tėtis sutrenkė diržu, nes per naktį nebuvo namuose, buvo pas Saulių, kuris kaime gyvena netoli jų. Tėtis supyko, kad nebuvo namuose, pradėjo šaukti ant jo, jog nebuvo namuose, jis pasakė, kad naktį bijojo eiti namo, nes nuo namų iki Sauliaus maždaug 5 km. Tėčiui pasakė negražiai, pavartojo keiksmažodį, tada tėtis supyko ir nuo savo kelnių nusijuosęs diržą sudavė per sėdynę; kiek kartų sudavė, jis nežino. Tada nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą. Po to atsiprašė tėčio, kad pavartojo negražų žodį ir tėtis daugiau nieko nebedarė. Į veidą tėtis netrenkė. Į galvos pakaušį gal truputį kliuvo iš delno, kai norėjo į nugarą trenkti. Mėlynių po to ir gumbo ten nebuvo. Mama iškvietė policiją, nes tėtis mušė. Mėlynių ant veido nebuvo ir į veidą tikrai tėtis nesudavė. Jokių žymių nebuvo, tik truputį skaudėjo. Tą naktį tėtis nemušė mamos, tik norėjo sutrenkti jai, bet mama pabėgo. Konfliktas buvo vakare, kai po darbų girtas grįžo tėtis į namus. Jis tuo metu gulėjo lovoje ir televizorių žiūrėjo. Diržu sudavė kokius 3 kartus, tiksliai nepamena. Kai atvyko policija, jis buvo namuose; jie klausė, kas buvo, jis sakė, kad tėtis davė į galvą ir iš diržo sudavė, toliau jie kalbėjosi su mama. Į galvą tik vieną kartą tėtis sudavė. Kai mušė diržu, kambaryje buvo sesė ir ji nuėjo pasakyti mamai, kad muša. Prieš sutrenkiant diržu, tėtis sudavė į galvą, tada jam pasakė negražų žodį ir tuomet tėtis davė diržu. Kai ant tėčio pasakė blogą žodį, sesuo išbėgo pas kaimynus, kur buvo mama, nes ten ji buvo išbėgusi policijos kviesti. Mama matė, kaip tėtis sutrenkė į galvą, tėtis jai norėjo įspirti koja, bet mama išbėgo. Anksčiau tėtis irgi yra mušęs, bet už ką, nebeatsimena. Kai sudavė tėtis į galvą, tada neišsigando ir neverkė, o kai diržu pradėjo mušti, tada išsigando ir pradėjo verkti, tuomet tėtis nebemušė. Kodėl negražų žodį pasakė tėčiui, negali paaiškinti / 21-22 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametė liudytoja D. K. parodė, kad brolis Deivydas nemiegojo namuose ir grįžęs tėtis pradėjo jį mušti, tada brolis ant tėčio keiksmažodį pasakė. Brolis buvo sakęs, kur išvažiuoja ir žinojo, kad jis bus pas Saulių. Tėvai brolio neieškojo, pyko, kad jo nėra namuose. Rytą brolis grįžo, tėtis buvo jau išvykęs į darbą. Kai tėtis grįžo iš darbo, sudavė broliui į pakaušį vieną kartą, brolis pasakė keiksmažodį tėčiui ir tada tėtis jį mušė. Kai tėtis sudavė į pakaušį, brolis apsiverkė ir pasakė keiksmažodį, tada tėtis sudavė broliui tris kartus ranka ar diržu nematė, nes išbėgo, tai brolis sakė. Tėtis grįžo apie 21 val., buvo išgėręs. Mama išėjo iš namų, nes brolį mušė, tada ir pati išlėkė. Mušdamas brolį, tėtis sakė: „kodėl nebuvai namuose". Ar mama su tėčiu prieš tai pykosi, nematė, nes jau gulėjo. Jos tėtis neskriaudė. Nedažnai būna, kad brolis negrįžta į namus. Po visko matė, kad broliui buvo prie akies ant veido įbrėžimas, nuo ko jis, negali pasakyti. Matė, kad tėtis davė broliui į pakaušį, į veidą kad suduotų, nematė. Kai kalbėjosi tėvai, ji girdėjo, kad jie sakė, kai brolis grįš, tada gaus. Kai tėtis sudavė broliui, pati sėdėjo tame pačiame kambaryje ant lovos. Delnu tėvas sudavė broliui į galvą / 23-24 l. /.

Dėl D. K. sumušimo jo motina E. K. į Kelmės rajono PK su pareiškimu kreipėsi 2012m. sausio 28d. 0val. 45min. / 10 l. /. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2012-01-28d. apie 0val. 01min. apžiūros metu D. K. rastas sužalojimas ties dešine akimi / 8-9 l. /; tą pačią naktį apžiūrint įvykio vietą jo tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota / 11-13 l. /. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad įvykio metu E. K. buvo blaivi / 16 l. /. Iš specialisto išvadų matyti, kad D. K. nustatyti nubrozdinimai virš dešinio antakio, dešinio paakio srityje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai netrukus iki patekimo į stacionarą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą / 29 l. /; sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje / 32 l. /.

Kaltinamasis A. K. sulaikytas 2012m. sausio 28d. 01val. 06min. / 36 l. /, jam nustatytas 2,18 promilės girtumas / 38 l. /, jis paleistas 2012m. sausio 29d. 13val. / 37 l. /.

Iš šių įrodymų seka, kad kaltinamasis A. K. tyčia suduodamas mažamečiui sūnui Deivydui, gim. 1998-04-04, vieną smūgį delnu į veidą ir tris smūgius su diržu per sėdmenis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140str. 2d.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis teismo posėdyje pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis A. K. teisiamas trečią kartą / vieną kartą jis teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, šis teistumas išnykęs - 53 l. /, naują nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį įvykdė girtas, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu, nepraėjus nei mėnesiui po nuteisimo už analogišką nusikaltimą kito savo vaiko atžvilgiu / 54-56 l. /, todėl pagal bendrąsias bausmių skyrimo taisykles jam turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė / Lietuvos BK 56str. ir 64str. /.

Tačiau skiriant bausmę būtina atsižvelgti į nusikaltimo motyvus ir aplinkybes / jis sūnui sudavė vieną nestiprų smūgį delnu dėl šio negrįžimo į namus nakvoti, smūgius su diržu sudavė per sėdmenis po to, kai sūnus pavartojo necenzūrinius žodžius, t.y. smurtą pavartojo taikydamas netinkamas auklėjimo priemones, o byloje yra pakankamai duomenų apie vaiko Deivydo probleminį elgesį – visų asmenų parodymai, charakteristika - 91 l., kt. /, į dabartinę šeimos situaciją / sutuoktiniai ir toliau planuoja gyventi kartu, augina du mažamečius vaikus, pragyvena apdirbdami beveik 10 ha. žemės ir augindami gyvulius, dėl ko kaltinamojo pasiuntimas į įkalinimo įstaigą itin neigiamai paveiktų šeimos turtinę padėtį /, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą / 57-61, 63, 65-67 l. / bei kitas aplinkybes / E. K. patvirtino, kad kaltinamasis su sūnumi yra susitaikę, šis itin pergyvena dėl galimo tėvo nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme ir tai jam būtų didžiulė trauma /. Todėl teismas vertina, kad šios aplinkybės nusveria aukščiau aptartus realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus ir kaltinamajam pakartotinai skiriama ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui / Lietuvos BK 75str. /. Į bausmės laiką įskaitomos dvi paros laikino sulaikymo nuo 2012m. sausio 28d. 01val. 06min. iki sausio 29d. 13val. / 36, 37 l., Lietuvos BK 66str. /.

Iš visų surinktų įrodymų taip pat matyti, kad A. K. smurtą prieš šeimos narį pavartojo ne pirmą kartą, toks elgesys jam būdingas, todėl jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose / Lietuvos BK 67str. ir 72-2str. /.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 47-48 l. / A. K. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus, 2012m. sausio 29d. teismo nutartimi / 51 l. / taikyta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiuoju - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140str. 2d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems / 1 / metams. Vadovaujantis Lietuvos BK 64str. 3d. bausmę subendrinus su 2012m. sausio 03d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-446/2012 paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams / 1m. 3mėn. /, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti dvi paras sulaikymo nuo 2012m. sausio 28d. iki sausio 29d.

Pritaikius Lietuvos BK 75str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. K. atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams / 2m. 6mėn. /, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Įpareigoti A. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis / 6 / mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

2012m. sausio 29d. teismo nutartimi taikytą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą A. K. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiuoju - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.