Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-446/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-03
Bylos Nr.
1-15-446/2012
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00316-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Genadijus Lukminas, Vidmantas Lazickas
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1-15-446/2012Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00316-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 3 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą E. K.,nukentėjusios atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1966 m. balandžio 30 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Albinava“ traktorininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

teistas 1999 m. sausio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 246 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2011 m. rugpjūčio 19 d. 16 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia spyrė tris kartus mažametei dukrai D. K., gimusiai 2001 m. lapkričio 12 d. į sėdmenis bei vieną kartą į galvą, tuo sukeldamas mažametei D. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis 2011 m. rugpjūčio 19 d. po pietų, jam būnant namuose su mažamete dukra Deimante, iš aptvaro, esančio netoli jų gyvenamojo namo, išbėgo galvijai. Jis liepęs dukrai užstoti galvijams kelią, kad šie nenubėgtų į kaimynų daržus, tačiau Deimantė į jo prašymus ir paliepimus nereagavo, galvijai išsilakstė, dėl ko jis susinervinęs ir, pribėgęs prie dukters, porą kartų įspyrė jai į sėdmenis. Į galvą dukters nemušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta pilnumoje.

Mažametė nukentėjusioji D. K., apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad vasarą, atostogų metu ji su tėčiu susipyko, nes nepadėjo suvaryti karvių į aptvarą. Kadangi ji nepadėjo tėčiui, jis supyko, įspyrė iš kojos į kairės pusės sėdmenis ir į galvą. Iš viso spyrė tris kartus į sėdmenis ir vieną kartą į galvą. Tuo metu, kai tėvas spyrė į sėdmenis, jis buvo neblaivus. Ji verkė, nes skaudėjo. Nubėgusi pas kaimynę V. G., ji papasakojo apie tai, kad tėtis ją sumušė. Kai ji su tėčiu susipyksta, kartais ją tėtis muša. Dabar su tėčiu susitaikė (b.l. 15-16).

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. K. parodė, kad tuo metu, kai jos sutuoktinis sumušė dukrą, jos nebuvo namuose, ji viešėjo pas draugę. Apie konfliktą sužinojo iš dukters ir kaimynės V. G. pasakojimų. Kai grįžo namo, dukra jau miegojo. Kitos dienos ryte ji apžiūrėjusi Deimantę, jokių mėlynių, sumušimo žymių, įbrėžimų ant kūno nematė, jų nebuvo. A. K. ryte gailėjosi, kad taip pasielgė, dukters atsiprašė, dukra jai atleido. Kaip kompensaciją už patirtą skausmą, A. K. dukrai nupirko kompiuterį.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, vakare į jos namus verkdama atbėgo D. K. ir pasakė, kad ją sumušė tėvas. Ji pasakojo, kad tėvas jai spyrė į veidą ir sėdmenis. Sakė, kad tėvas sumušė dėl to, kad ji nėjo ieškoti mamos, nepadėjo varyti karvių į aptvarą. Jokių sumušimo žymių, nubrozdinimų ant veido nesimatė, bet kadangi mergaitė verkė, ji patikėjo, kad ji buvo sumušta, todėl paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai į jos namus išsivežė D. K..

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. K., būdamas neblaivus, tyčia sudavė smūgius mažametei dukrai, dėl ko mažametė patyrė fizinį skausmą, tuo A. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Nukentėjusios mažametės D. K. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika: jai buvo suduoti smūgiai, ko pasekoje sukeltas skausmas. Vaikas nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Be to, buvo pažeistos vaiko kaip žmogaus pagrindinės teisės - teisė į sveikatą, teisė į asmens neliečiamybę, todėl pagrįstas prokurorės, ginant asmens, kuris dėl mažametystės negali savarankiškai pareikšti ieškinio, interesus, reikalavimas priteisti jam iš kaltinamojo neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. sužalojimas nepadarytas, tik sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis dukters atsiprašė asmeniškai ir viešai teismo salėje, dalį žalos atlygino, todėl neturtinė žala mažintina iki 500 litų ( LR CK 6.250 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, iš jo elgesio – jis gyvena kartu su dukra, atsiprašė už neteisėtą elgesį, kas rodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, todėl prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis A. K. pripažino, kad jo veiksmams – nepagrįstas susinervinimas dėl mažametės elgesio, smurto panaudojimui dukters atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. K. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, su nukentėjusiąja dukra susitaikė, įvykdė nesunkų nusikaltimą, dirba, todėl jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Tikėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas paveiks nuteistąjį taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, užtikrins teisingumo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 140 str. 2 d. sankcijoje, jos vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui. Atidedant bausmės vykdymą, įstatymas numato privalomą vieną iš įpareigojimų, nustatytų BK 75 str. 2 d., taikymą, todėl A. K. skirtinas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Pripažinus A. K. kaltu iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu mažametei nukentėjusiajai, kurios šioje byloje yra 280 litų (BPK 106 str. 2 d.) (b.l. 66-67, 74).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. K. D. K. 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. K. 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė