- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- A2-102-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18872-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros
- Ieškovas
- P. B., A. B.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-22688-475/2019 pagal ieškovų P. B. ir A. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 priteisė iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, ieškovų P. B. ir A. B. naudai 19599,08 Eur skolą, 64,44 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (19599,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ieškovo P. B. naudai 2301,03 Eur skolą, 7,57 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2301,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 729 Eur žyminį mokestį, 520 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, ieškovės A. B. naudai 2301,03 Eur skolą, 7,57 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2301,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, valstybės naudai 27,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1684-601/2018 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti.
4. Pareiškėja prašyme nurodė, kad ieškovai reikalavo priteisti 19 599,08 Eur skolą ir 2 301,03+2301,03 Eur sumą už 2005 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartimi ir 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartimi atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokėti ieškovams nuomos mokestį už atitinkamai(duomenys neskelbtini), iš ieškovų (bendrai ir iš kitų asmenų) išsinuomotas patalpas. Teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį už patalpas Kaune. Teismas sprendime ir ieškovai ieškinyje nurodė, jog atsakovė iki 2016 m. liepos 30 d. negrąžino ieškovams jokios Kaune nuomojamų patalpų dalies. Sprendime faktiškai teigiama, kad ir po 2016 m. sausio 14 d. skolos padengimo sutarties sudarymo, atsakovė faktiškai naudojosi visa ieškovams priklausančia 0,3052 pastato dalimi. Tačiau 2019 m. gegužės 22 d. ieškovas P. B. į kitą, tarp tų pačių šalių nagrinėjamą civilinę bylą pateikė A. B., jo ir jo paties įsteigtos VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartį (ieškovas sudarė šį sandorį pats su savimi), kurios preambulėje rašoma, kad ieškovams priklauso 0,5626 dalys viso pastato (duomenys neskelbtini)(buvusios 0,3052 dalys ir byloje esančia 2016 m. sausio 14 d. skolos padengimo sutartimi papildomai įsigytos 0,2574 dalys), kurias kaip nuomos sutarties objektą minėtos sutarties šalys ir perdavė-priėmė nuomotis. Vadinasi, patys ieškovai jau sekančią dieną po 2005 m. gruodžio 31 d. nuomos sutarties dėl patalpų (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos, perdavė visiškai kitam juridiniam asmeniui tas pačias patalpas, vadinasi, ieškovams minėtos atsakovės naudotos patalpos jau iki 2016 m. liepos 31 d. buvo grąžintos. Ieškovai 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartį kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-4924-429/2019 pateikė tik 2019 m. gegužės 22 d., ji priimta į bylą tos pačios dienos teisėjos rezoliucija, atsakovė ją gavo sekančią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 23 d. Todėl CPK 368 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas pareikšti šį prašymą nėra praleistas.
5. Pareiškėja nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 30 d. laikotarpį. P. K. nuomos mokesčio mokėjimo prievolės egzistavimo klausimo už 2016 m. sausio-liepos mėnesius sprendimas šioje byloje yra tiesiogiai susijęs su 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. liepos 31 d. ieškovų sudarytomis atitinkamai skolos padengimo ir nuomos sutartimis, kuriose ieškovai net du kartus pareiškė, jog perduodamos patalpos yra apžiūrėtos ir laisvos, į jas niekas neturi jokių teisių. Šioje byloje atnaujinus procesą bei išsiaiškinus, kokios tai patalpos ir kur jos yra, ši byla galėtų ir turėtų būti išnagrinėta išsamiai, visapusiškai, teisingai ir objektyviai. Ieškovai vėliausiai nuo 2016 m. sausio 14 d. naudojasi ginčo pastatu ir jo dalimis, išnuomoja kitiems asmenims bet kokias jiems patinkančias patalpas, nepaiso kitų bendraturčių teisių ir interesų bei neturi jokios teisės reikalauti tariamai negautų pajamų už neegzistuojančią nuomą ar tariamai „neatlaisvintas“ patalpas.
Atsiliepimas
6. Ieškovai atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą prašo atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstė, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-170-920/2018, tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo ginčo dėl to, kad nuomos sutartys buvo nutrauktos tik 2016 m. liepos 30 d. Byloje kilo ginčas tik dėl nuomos mokesčio dydžio ir laikotarpio, už kurį turėjo mokėti atsakovė. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog mokėti turi tik už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. liepos 30 d., o ne kaip nurodė ieškovai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat ginčas byloje buvo dėl nuompinigių dydžio, kadangi atsakovė teigė, jog ieškovai ir kiti atsakovės (įstaigos) dalininkai 2015 m. gruodžio mėnesį priėjo išvados ir tvirto susitarimo, jog nuomos sutartyse numatytas nuomos mokestis turi būti mažinamas atsakovės (įstaigos) interesais. Nors pareiškėjas savo pareiškime daug dėmesio skiria 2016 m. sausio 14 d. skolos padengimo turtu sutarties punktų vertinimui, tačiau šis pateikiamas naujas faktų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui. Atsakovė 2016 m. sausio 14 d. sutartimi perdavė už skolas ieškovų nuosavybėn 0,2574 dalį pastato(duomenys neskelbtini). Todėl ši sutartis negali turėti jokios reikšmės vertinant patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), perdavimo/neperdavimo faktą. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio priteisimo už pastato, esančio(duomenys neskelbtini), 0,3052 dalį, kurią ieškovai buvo išnuomoję atsakovei VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 2005 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartimi. Todėl 0,2574 dalies pastato(duomenys neskelbtini), perleistos ieškovų nuosavybėn 2016 m. sausio 14 d. sutartimi, perdavimo/neperdavimo ieškovams faktas šiai bylai neturi jokios reikšmės. Ieškovai pažymėjo, kad faktas, jog nuomos sutartys buvo sudarytos 2016 m. liepos 31 d., nekeičia esminių bylos aplinkybių.
7. Dėl proceso atnaujinimo terminų. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad informacija apie sudarytas nuomos 2016 m. liepos 31 d. sutartis buvo išviešinta dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Todėl pareiškėja galėjo žinoti apie tai nuo išviešinimo dienos, arba vėliausiai nuo tos dienos, kada jos atstovai advokatai gavo atitinkamus Nekilnojamojo turto registro išrašus – 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. sausio 16 d. Ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4924-429/2019 pateiktas teismui 2019 m. sausio 16 d., gautas teisme 2019 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašuose matyti išviešinta informacija apie sudarytas 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartis patalpų Kaune ir Vilniuje, ir apie išviešintus 2016 m. rugsėjo 20 d. susitarimus prie šių nuomos sutarčių. Tai reiškia, kad pareiškėja apie sudarytas nuomos sutartis vėliausiai sužinojo 2019 m. sausio 16 d., turėjo visas galimybes gauti nuomos sutarčių ir susitarimų tekstus, tačiau beveik per 7 mėnesius to nepadarė. Todėl akivaizdu, kad 3 (trijų) mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra praleistas, ir pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė, reikšdama prašymą atnaujinti procesą byloje, remiasi 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartimis dėl patalpų(duomenys neskelbtini), sudarytomis tarp ieškovų ir ieškovo įsteigtos VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centro. Atsakovės teigimu, šios nuomos sutartys patvirtina, kad patalpos buvo grąžintos ieškovams, todėl nepagrįstai yra priteistas nuomos mokestis už 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Byloje pateiktos 2016 m. rugsėjo 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių papildymų-pataisymų (susitarimų) kopijos, iš kurių matyti, kad buvo pakeista patalpų nuomos termino pradžia (nuo 2016 m. rugsėjo 20 d.). Šie pakeitimai taip pat buvo išviešinti viešame registre. Sutarčių pakeitimai nenuginčyti ir galioja, todėl teismas sutinka su ieškovų argumentų, kad atsakovės pateiktos 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartys dėl patalpų(duomenys neskelbtini), nekeičia esminių bylos aplinkybių, tai yra nepatvirtina fakto, kad nuomojamas patalpas atsakovė atlaisvino iki 2016 metų rugpjūčio 1 d. Atsakovės argumentai dėl to, kad byloje nėra aišku, kokiomis patalpomis atsakovė naudojosi ir kokias patalpas turėjo grąžinti, yra taip pat nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi faktą dėl naudojimosi patalpomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Atsakovė ginčijo tik nuomos mokesčio dydį, tačiau fakto, kad ji naudojosi patalpomis, neginčijo, todėl darytina išvada, kad atsakovei buvo žinoma, kokiomis patalpomis ji naudojosi ir kurias patalpas ji turėjo grąžinti.
10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas. Informacija apie 2016 m. liepos 31 d. sudarytas nuomos sutartis buvo išviešinta dar 2016 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė galėjo žinoti apie tai nuo išviešinimo dienos, arba vėliausiai nuo tos dienos, kada jos atstovai advokatai gavo atitinkamus nekilnojamojo turto registro išrašus – 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. sausio 16 d. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-170-920/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovai neįrodė ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kada nors būtų žinojusi apie 2016 m. liepos 31 d. sutartis, įskaitant apie jų tekstą, cituojamą prašyme atnaujinti procesą. Faktą, kad tokias sutartis iš esmės atsakovas su savo paties įsteigtu juridiniu asmeniu – nuomininku – yra sudarę, Nekilnojamojo turto registras yra išviešinęs. Tačiau išviešintos yra ne abiejų sutarčių sąlygos ar jų turinys, o tik jų egzistavimo faktas, iš kurių aišku tik teisinių santykių pobūdis - nuoma, taip pat sutarčių data bei turto adresas, dėl kurio jos sudarytos. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsirado įrodymas, jog ieškovams minėtos atsakovo naudotos patalpos jau iki 2016 m. liepos 31 d. buvo grąžintos.
1.2. Ieškovai 2016 m. liepos 31 d. sutarčių bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė, t. y. nuo teismo slėpė, tuo pačiu reikalaudami priteisti nuomos mokestį už tas pačias patalpas, kurias jie jau patys buvo išnuomavę sau patiems, t. y. ėmė nuomos mokestį iš savo įsteigto kito juridinio asmens. Tokių aplinkybių nutartyje nepaneigė nei teismas, nei atsiliepime į prašymą ieškovai. Matyti, kad sprendimą šioje byloje priėmęs teismas nebuvo apie tai informuotas ir sprendimo rezultatas galimai būtų buvęs kitoks, negu yra (teismas laikė, kad patalpos ieškovams yra atsakovės dar negrąžintos ir dėl to priteisė iš jos nuomos mokestį ieškovams pagal CK 6.499 str. už 2016 metų rugpjūčio mėnesį).
1.3. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad teismo nevertintose 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartyse atsakovai ir kitas juridinis asmuo sutarė, jog nuomosis ir realiai nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. perdavė naudotis ginčo patalpas, už kurias ieškovai pareikalavo mokėti nuomos mokestį iš atsakovės ir suklaidintas teismas, nesusipažinęs su minėtų sutarčių tekstais, tokius ieškovų nepagrįstus reikalavimus sprendimu patenkino.
1.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nevertino ir nesigilino į šias nuomos termino pradžią apibūdinančias sąlygas 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartyse, nurodydamas, kad jų 3.1 punktas vėliau buvo pakeistas 2016 m. rugsėjo 20 d. susitarimais, nustatant nuomos termino pradžią 2016 m. rugsėjo 20 d.
1.5. Atnaujinus procesą būtų galima aiškintis, kokiu tiksliai metu patalpų grąžinimas nuo 2016 m. sausio 1 d. (teismo sprendimu priteisto nuomos mokesčio skaičiavimo pradžia) įvyko ir pagal teisingai nustatytą grąžinimo momentą priteisti arba visiškai nepriteisti atitinkamą nuomos mokesčio sumą ieškovų naudai. Atsisakydamas atnaujinti procesą, teismas užkirto kelią tiesos paieškoms ir teisingo bei pagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
1.6. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė ir dėl 3 mėnesių procesinio termino praleidimo bei neatnaujinimo, nes 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartį ieškovai kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-4924-429/2019 pateikė tik 2019 m. gegužės 22 d., ji priimta į bylą tos pačios dienos teisėjos rezoliucija, atsakovai ją gavo sekančią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 23 d.
1.7. Skundžiamoje nutartyje netiksliai bei nepagrįstai sugretinamos/sutapatinamos dvi skirtingos aplinkybės, t. y. žinojimas apie sutarčių sudarymo faktą ir žinojimas apie konkrečias šių sutarčių sąlygas. Pastarųjų nei atsakovė, nei jų advokatai niekada nebuvo gavę iki 2019 m. gegužės 23 d., o pradinį prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2019 m. rugpjūčio 23 d. nepraleisdami procesinio termino.
Atsiliepimas
12. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Priešingai nei nurodo pareiškėja, teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kadangi informacija apie sudarytas nuomos 2016 m. liepos 30 d. sutartis buvo išviešinta dar 2016 m. rugpjūčio mėn., atsakovė galėjo žinoti apie tai nuo išviešinimo dienos, arba vėliausiai nuo tos dienos, kada jos atstovai advokatai gavo atitinkamus nekilnojamojo turto registro išrašus - 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2019 m. sausio 16 d. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad 2019 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose matosi įrašai ir apie sudarytas 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartis pats pareiškėjas pateikė teismui kaip ieškinio priedus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-4924-429/2019.
2.2. Teismas vertino pareiškėjos argumentus dėl nuomos sutarčių sąlygų ir aiškinosi, nuo kada ieškovai realiai perdavė nuomininkui 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartyse nurodytas patalpas. Teismas pagrįstai nustatė, kad buvo pakeista patalpų nuomos termino pradžia (2019 m. rugsėjo 20 d.). Šie pakeitimai taip pat buvo išviešinti registre. Sutarčių pakeitimai nenuginčyti ir galioja, todėl teismas pagrįstai sutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovo pateiktos nuomos sutartys nekeičia esminių bylos aplinkybių, t. y. nepatvirtina fakto, kad nuomojamas patalpas atsakovas atlaisvino iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.
2.3. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės - tai nauji faktiniai duomenys, pagrįsti įrodymais, o ne nauja jau byloje esančių faktų analizė ir/ar naujas vertinimas. Pareiškėjas daug dėmesio skiria 2016 m. sausio 14 d. dienos skolos padengimo turtu sutarties punktų vertinimui. Tačiau ši sutartis jau buvo pateikta civilinėje byloje Nr.e2- 170-920/2018, o pareiškėjo atstovo pateikiamas naujas faktų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Ieškovai prie atsiliepimo pateikė teismui papildomą įrodymą - VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centro 2019 m. lapkričio 14 d. pažymą. Ieškovai nurodė, kad iki atskirojo skundo pareiškėja niekada nekėlė klausimo dėl ieškovų neva tai gautų pajamų pagal 2016 m. liepos 31d. nuomos sutartis už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m., todėl iškilo būtinybė pateikti papildomą įrodymą. Ieškovų teigimu, nuomos mokestis, atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarytus nuomos sutarčių (dėl pastato, esančio(duomenys neskelbtini), dalies nuomos) pataisymus – papildymus nebuvo priskaitytas ir sumokėtas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai.
16. Taigi, ieškovai apeliaciniam teismui teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovų teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos ieškovams.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų
17. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos A. T. 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
18. Vadovaujantis CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. apie 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras dėl patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), pareiškėja sužinojo 2019 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4924-429/2019, o 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras dėl patalpų(duomenys neskelbtini), (jos tekstą) gavo tik po 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutarties trūkumų šalinimo, todėl pareiškėjos nuomone, ji nepraleido įstatyme numatyto 3 mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas. Bylos duomenimis, pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 išdėstymo ( 3 t., b. l. 106–109). Prie prašymo pateikta 2018 m. lapkričio 5 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro apie pastatą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), kopija, iš kurios matyti, kad 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre. Ieškovai prie atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo pridėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo turto išrašo kopiją, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutarties sudarymo faktas išviešintas nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. (4 t., b.l.4–9, 33–35). Be to, Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-412-429/2020 (Nr. e2-4924-429/2019) pagal ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ieškinį atsakovams A. B. ir P. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir A. B. bei P. B. priešieškinį VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui dėl nuomos mokesčio priteisimo. Šioje byloje prie ieškinio yra pateiktas 2018 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija apie patalpas (duomenys neskelbtini)ir 2019 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto išrašas su istorija apie patalpas(duomenys neskelbtini). Šiuose išrašuose matyti informacija apie sudarytas 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartis dėl patalpų(duomenys neskelbtini), ir apie 2016 m. rugsėjo 20 d. susitarimus prie nuomos sutarčių. Ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-412-429/2020 (Nr. e2-4924-429/2019) byloje pateiktas teismui 2019 m. sausio 16 d., gautas teisme 2019 m. sausio 17 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja apie sudarytas 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartis vėliausiai sužinojo 2019 m. sausio 16 d. Todėl turėjo visas galimybes gauti 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutarčių ir 2016 m. rugsėjo 20 d. susitarimų kopijas ir susipažinti su šių sutarčių sąlygomis, tačiau to nepadarė. Tuo labiau, kad pareiškėja yra ir buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, patikslinusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 16 d. Taigi, akivaizdu, kad 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra praleistas, ir pareiškėja nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas. Informacija apie 2016 m. liepos 31 d. sudarytas nuomos sutartis buvo išviešinta dar 2016 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė galėjo žinoti apie tai, nuo išviešinimo dienos, arba vėliausiai nuo tos dienos, kada jos atstovai advokatai gavo atitinkamus Nekilnojamojo turto registro išrašus – 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. sausio 16 d.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu
21. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos A. T. 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, prašydama atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėja privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kurios būtų turėjusios esminę reikšmę bylai, jei būtų buvę žinomos jos nagrinėjimo metu.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-170-920/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, nurodydama, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, jog 2016 m. liepos 31 d. ieškovai buvo sudarę jiems priklausančių patalpų (patalpų dalies(duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centru. Todėl pareiškėjos teigimu, nuomos mokestis už 2016 m. rugpjūčio mėn. iš atsakovo (pareiškėjos) buvo priteistas nepagrįstai. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį iš atsakovo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Pareiškėjos teigimu, ieškovai vėliausiai nuo 2016 m. sausio 14 d. naudojasi ginčo pastatu.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 priteisė ieškovams iš pareiškėjos (atsakovės) nuomos mokestį remdamasis 2005 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartimi ir 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartimi už naudojimąsi ieškovams priklausančia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (3 t., b.l. 46–52). Nuomos mokestis už 2016 m. rugpjūčio mėnesį iš pareiškėjos (atsakovės) ieškovų naudai buvo priteistas tuo pagrindu, jog (pareiškėja) atsakovė neįrodė, kad po nuomos sutarčių nutraukimo (atsakovas nuo 2016 m. liepos 30 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartis su ieškovais), pareiškėja (atsakovė) perdavė patalpas ieškovams. Teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendime nurodė, kad „Vertinant šalių ginčą dėl to, iki kada turi būti skaičiuojamas nuomos mokesčio įsiskolinimas, teismas remiasi CK 6.499 str. nuostata, jog nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį naudojosi patalpomis, taip pat tarp šalių sudarytų sutarčių 5.4 p., pagal kuriuos nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas turi grąžinti nuomotojui patalpas <...>, jei nuomininkas patalpas grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį pavėluota grąžinti patalpas (t. I, b.l. 14, 18). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovams nuomojamas patalpas“. Teismas sprendimu konstatavo, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Teismas pripažino, kad ieškovai pagrįstai prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d., nes 2016 m. sausio 14 d. Skolos padengimo sutartimi buvo padengta atsakovo skola ieškovams už laikotarpį nuo 2008 metų iki 2015 metų.
24. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. 2A-1684-601/2018) nurodė, kad „Byloje nėra ginčo, jog nutraukus sutartį, apeliantė turi pareigą grąžinti nuomotojui patalpas. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, <...>. Pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl nagrinėjamu atveju būtent apeliantei tenka pareiga pateikti įrodymus (priėmimo-perdavimo aktą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, susirašinėjimą ir pan.), jog išsinuomotas patalpas ji grąžino ieškovams. Byloje nėra pateikta įrodymų (nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme), jog iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apeliantė buvo grąžinusi išsinuomotas patalpas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu.“( 3 t, b. l. 93–100).
25. Pareiškėja atskirajame skunde ir prašyme atnaujinti procesą byloje remiasi 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartimis dėl patalpų(duomenys neskelbtini), sudarytomis tarp ieškovų ir ieškovo įsteigtos VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centro. Pareiškėjos teigimu, šios nuomos sutartys patvirtina, kad patalpos buvo grąžintos ieškovams, todėl nepagrįstai yra priteistas nuomos mokestis už 2016 m. rugpjūčio mėnesį.
26. Byloje pateiktos 2016 m. rugsėjo 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių papildymų-pataisymų (susitarimų) kopijos prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2016 m. liepos 31 d., iš kurių matyti, kad buvo pakeista patalpų nuomos termino pradžia, t. y. nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. ( Sutarties 3.1. punktas) (4 t., b. l. 24–27). Sutarčių 1.1 punkte nurodyta, kad „Nuomotojai įsipareigoja už užmokestį perduoti Nuomininkui šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. įskaitytinai Nuomotojams nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.....“. Bylos duomenimis, šie nuomos sutarčių pakeitimai taip pat buvo išviešinti viešame registre ( 4 t., b. l. 10–16). Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 20 d. nuomos sutarčių pakeitimai nenuginčyti ir galioja. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktos 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartys dėl patalpų(duomenys neskelbtini), nekeičia esminių bylos aplinkybių, tai yra nepatvirtina fakto, kad nuomojamas patalpas atsakovė atlaisvino iki 2016 metų rugpjūčio 1 d.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas terminas prašymui pateikti, nėra proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl kurio atnaujinti procesą pagal pateiktus pareiškėjos argumentus nėra pagrindo.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini kaip neturintys reikšmės teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
29. Atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjos priteistinos ieškovo patirtos 250 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, juridinio asmens kodas 235050680, ieškovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.