Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, N. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 14.00 val., būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančiame lombarde (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti 1007 Eur vertės auksinę grandinėlę: paprašęs ją pasimatuoti ir užsidėjęs grandinėlę ant kaklo iš lombardo pasišalino už prekę nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas lombardo darbuotojo. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, bausmę paskyrė vadovaudamasis BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į N. S. asmenybę charakterizuojančius duomens ir padarė išvadą, kad nubaudimo ir prevenciniai tikslai gali būti pasiekti paskyrus griežčiausios rūšies bausmę, numatytą BK straipsnio sankcijoje, tačiau jos dydį nustatant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą.Skunde nuteistasis N. S. nurodo nesutinkantis su jam paskirta galutine bausme – 1 metais 4 mėnesiais laisvės atėmimo. Nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra neadekvati atliktiems veiksmams, kadangi nusikalstamą veiką baigė savo noru. Nebėgo, nesipriešino ir kitokiais veiksmais nesistengė išvengti atsakomybės, todėl tokie veiksmai laikytini savanorišku atsisakymu įvykdyti nusikalstamą veiką. Nusikaltimas buvo padarytas vien dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau po įvykio stengiasi alkoholio daugiau nebevartoti, nori pasikeisti ir nebebūti priklausomas nuo jo. Šiuo metu yra užsiregistravęs anoniminių alkoholikų kursuose ir dėl to įkalinimo įstaigoje lankosi pas psichologus. N. S. pažymi, kad iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė norėtų, kad dirbtų ir toliau. Būdamas laisvėje rūpinosi senyvo amžiaus L. L., kadangi jos sveikatos būklė yra sunki, jai būtina priežiūra, o artimųjų ji neturi. Turi kreditorinių įsipareigojimų, kas mėnesį reikia mokėti įmokas. Jei bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kreditas nebus padengtas, kadangi laisvės atėmimo bausmės metu neturės lėšų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą gali būti skiriama bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Šiuo atveju teismas galėjo skirti baudą ir tokia bausmės rūšis būtų tinkamiausia, kadangi atitiktų bausmės paskirtį.Skunde nuteistasis tvirtina norintis dirbti ir būti naudingu visuomenės nariu. Nėra pavojinga asmenybė, ryšiai su artimaisiais yra stiprūs, nori pradėti kurti savo gyvenimą, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. jos vykdymą atidedant. Nors vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, tačiau tik dėl tam tikrų nepalankių aplinkybių. Dirbo, gavo darbo užmokestį, mokėjo mokesčius, buvo aktyvus visuomenės narys, o ne išlaikytinis. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas. Nuteistasis taip pat nurodo ir tai, kad įkalinimo įstaigoje jau susirado darbą, užsirašė į anoniminių alkoholikų grupę, stengiasi tinkamai pasiruošti grįžimui į visuomenę.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Muliuolytės atsiliepime prašoma nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį, kaip pagrįstą ir teisėtą. Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis N. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują sprendimą, tačiau iš skundo turinio, jame dėstomų argumentų matyti, kad nuteistasis savo kaltės neginčija, su veiksmų kvalifikavimu sutinka, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežta bausme, prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės arba jos vykdymą atidėti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma skunde, tai yra bausmės skyrimo aspektu.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti parinkta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo teisė. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą – 1007 Eur vertės auksinę grandinėlę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šį nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas N. S. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją sumažino vienu trečdaliu ir skyrė laisvės atėmimą vieniems metams keturiems mėnesiams. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad BK 54 straipsnio nuostatos, priešingai, negu teigiama skunde, buvo pritaikytos tinkamai, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bausmė skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, atsižvelgė ir į BK 57 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą.Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek N. S. padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę apibūdinančios, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, veika įvykdyta iš savanaudiškų paskatų. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybę, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir ją įvertino. N. S. argumentai, kad nusikalstamus veiksmus jis nutraukė savanoriškai, atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis neteisėtą veiką nutraukė tik lombardo darbuotojui pradėjus vytis ir pareikalavus sustoti. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta esant neblaiviam. Vertindamas N. S. asmenybę teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į jo ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad asmuo už tyčinius nusikaltimus teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, eilę kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šiuos duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad N. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jam taikomos bausmės nėra efektyvios, jis savo elgesio nekeičia ir toliau daro teisės pažeidimus. Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu gali būti pakeistas nuteistojo N. S. polinkis nusikalsti ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevenciniai bausmės tikslai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo vertinimui. N. S. skunde deklaruojamas siekis keisti gyvenimo būdą, būti naudingu visuomenei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl to, kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu gali būti pasiekti bausmės tikslai, nepaneigia. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais du kartus buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, vieną kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau tai nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė ir jo polinkiui nusikalsti jokios įtakos neturėjo. Skunde minimos aplinkybės dėl kreditinių įsipareigojimų, rūpinimosi senyvo amžiaus asmeniu, darbu taip pat nebuvo faktoriumi, sulaikiusiu nuteistąjį nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl jos negali būti laikomos pagrindu dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu galėjo įrodyti, kad pasitaisė, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Esant paminėtoms aplinkybėms kolegija nuteistojo teiginius dėl pasiryžimo keisti gyvenimo būdą laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio.Skunde taip pat prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau kolegija daro išvadą, kad minėto straipsnio taikymas nuteistojo atžvilgiu nėra galimas. N. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl formaliai BK 75 straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos. Tačiau įstatymų leidėjas aptariamo straipsnio taikymą sieja ne tik su padaryto nusikaltimo sunkumu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme, bet ir pagrįstu manymu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau paminėtos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės tokio manymo nelemia. Be to, šiuo atveju negali būti nevertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistajam 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2017 m. liepos 24 d. nutartimi panaikintas. Nuteistojo N. S. vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl tam tikrų nepalankių aplinkybių, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas buvo panaikintas dėl paties nuteistojo piktybiško, sąmoningo ir tyčinio probacijos sąlygų nevykdymo. Nors nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą buvo priimta po nusikalstamos veikos, dėl kurios N. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, ši aplinkybė išvados, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nuteistojo atžvilgiu nėra efektyvios, nepaneigia, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas buvo fiksuotas dar 2016 metais, į apylinkės teismą dėl BK 75 straipsnio taikymo panaikinimo buvo kreiptasi tris kartus. Konstatuojama, kad N. S. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta teisinga, proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmė. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.