Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) P. Z., jo atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. P. 2024 m. liepos 13 d. apie 1 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia vieną kartą spyrė ant grindų gulinčiam P. Z. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. Z. fizinį skausmą ir dėl žaizdos kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutrikdydamas P. Z. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu E. P. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad pas P. Z. į namus paryčiais nuvažiavo su D. pasiimti sutuoktinės A. ir jos draugės L.. Į namo vidų užėjo kartu su D., nepasibeldę ir nenusiavę batų. Kambaryje buvo prietema, degė gal žvakė ir dar gal kelios lemputės. Prie staliuko sėdėjo V., jo sutuoktinė A. ir L.. P. nematė. Priėjęs prie staliuko, pasakė: „gal varom?“. Jo sutuoktinė ir jos draugė L. atsakė, jog jau ruošėsi eiti ir jis ištiesė ranką, kad A. būtų lengviau atsistoti. Tuo metu iš kažkur atsiradęs P. rankom stvėrė jam už pečių ir jie abu susikibo, pradėjo stumdytis. D., įsiterpusi tarp jų, bandė juos išskirti ir visi trys griuvo prie staliuko ant kilimo. Griūdami gal kažkiek lietė staliuką. Pirmas griuvo P., ant jo D., o jis pats nugriuvo nepilnai, tik atsirėmė į D. nugarą ir parklupo. Atsistojęs, atsitraukė pora žingsnių toliau link išėjimo. Būdamas atsitraukęs, matė, kad D. su P. griuvo ir antrą kartą. Po pirmo griuvimo kraujo niekur nematė. Po antro griuvimo, kuriame jis pats nedalyvavo, atsistojusio P. nematė, nes D. kvietė jį greičiau eiti ir jie abu su D. išėjo. Atsisėdęs į mašiną, pamatę, jog neturi raktelių. D. grįžo atgal, atnešė mašinos raktelius ir jie abu parvažiavo atgal į D. sodybą. Kur stumdymosi ir griuvinėjimo metu buvo V., nematė ir nežino. Jo sutuoktinė A. ir jos draugė L. buvo išėjusios jau tada, kai jie visi trys griuvo pirmą kartą. Konfliktas įvyko dėl P. neblaivumo ir kaltės. P., kaltindamas jį dėl patirto sužalojimo, siekia pasipelnyti. Jam pačiam po šio įvykio pastoviai yra nutirpęs kairės kojos pirštas, nors prieš tai turėjo problemų tik su nugara. Prašo byloje vadovaujantis teisiamojo posėdžio metu duotais jo parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) P. Z. paaiškino, kad 2024 m. liepos 12 d., penktadienį apie 20 val. su V. Č. grįžo iš darbo Vilniuje į jų bendrus namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. pas juos į namus atėjo A. P. ir L., kurios pavardės neatsimena. Jas abi pažįsta, nes jos yra kaimyninės sodybos savininkės D. N. draugės. A. ir L. atsinešė pusę butelio degtinės „Absolut“. Jis ant stalo padėjo stikliukus, šokolado, saldainių, sausainių, dar kažko ir visi vaišinosi. Iki ateinant A. ir L., jis ir V. nebuvo vartoję alkoholio. A. ir L. taip pat neatrodė apsvaigusios. Pasėdėjus apie 15-20 min., A. ir L. pakvietė eiti su jomis, sakė, jog turi daug maisto, visko yra. Kadangi buvo penktadienio vakaras, be to, ne vieną kartą yra svečiavęsi kaimyninėje sodyboje, nuėjo į D. N. sodybą. Kaimyninėje sodyboje, be A. ir L., dar buvo D. N. sutuoktinis E. N., A. sutuoktinis E. P., L. draugas iš Vokietijos ir E. N. pusbrolis, jie visi šventė. E. P. pažinojo iš anksčiau, bet buvo tik pažįstami, ne draugai. Sodyboje visi ten buvę asmenys vartojo alkoholį. Iš pradžių beveik visi sėdėjo prie stalo, paskui vieni šoko, kiti kepė šašlykus. Sėdint prie stalo, E. sėdėjo priešais, jis E. įpildavo degtinės. Kiek įpildavo, tiek E. išgerdavo, kokius tris stikliukus tai tikrai išgėrė. Prie stalo abu draugiškai bendravo ir alkoholį vartojo gal apie valandą. Po vidurnakčio, apie pusę pirmos su V. susiruošė namo. Kitus paliko švenčiančius. Nuo kaimyninės sodybos iki jų sodybos yra 300 metrų atstumas. Kai parėjo, jis nusiprausė po dušu ir atsigulė. Gal po pusvalandžio išgirdo beldimą į duris. Duris atidarė V.. Pas juos vėl atėjo A. ir L.. Jos sakė, kad visi nuėjo miegoti, o jos dar nori švęsti. Jis atsikėlė, apsirengė ir ant stalo vėl padėjo saldainius, sausainius, taip pat stikliukus ir degtinę, nes pats vartoja tik degtinę ir namuose kitokių alkoholinių gėrimų neturi. Visi vaišinosi ir draugiškai bendravo svetainėje prie staliuko – A. ir L sėdėjo ant sofos, V. sėdėjo fotelyje, o jis klūpojo ant kilimo. L. pasakojo apie Vokietiją. Ant staliuko aukštose senovinėse žvakidėse degė dvi žvakės, svetainės kampe degė lemputė, nukreipta į lubas. Buvo pakankamai šviesu, nes nuo tokio apšvietimo ir koridorius apsišviečia. Gal po kokio pusvalandžio staiga įbėgo E. ir iš nugaros jam klūpinčiam kumščiais pradėjo daužyti per galvą ir nugarą. Atsistojęs, bandė E. sustabdyti ir išstumti į lauką. Jie abu stumdėsi apie tris-keturias minutes. Tada įbėgo D. ir bandydama juos išskirti, pargriovė jį ant grindų. Jis nugriuvo ant dešinio šono, o D. užgriuvo ant jo ir jį prispaudė, dėl to jis niekaip negalėjo atsikelti. Jam gulinčiam E. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Pataikė į kaktą ir ją prakirto. E. buvo apsiavęs sportiniais batais. V. bandė jį ginti, tai E. ir V. spyrė. Kai E. spyrė V., jis nematė, tik girdėjo, kaip V. rėkė, kad jos nemuštų. Kuomet E. įspyrė V., ji pasakė, kad kvies policiją ir E. labai greit išbėgo ir išvažiavo. D. išbėgo paskui E., o kada išėjo A. ir L., nežino, nes šio momento neprisimena. Tuo metu, kai E. išbėgo, jis jau buvo atsistojęs. Palietęs kaktą, pamatė kraują. Kraujas bėgo labai stipriai, krauju buvo nutaškytos grindys. Po E. išėjimo praradęs sąmonę gulėjo ant grindų. Atgavęs sąmonę, pamatė fotelyje sėdinčią V.. V. pasakė kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Iškviesta greitoji medicinos pagalba iš pradžių nuvyko į D. N. namą, todėl jis dar kartą skambino numeriu 112. Atvykę medikai išvalė jo žaizdą, apvalė veidą ir pasakė, kad reikia važiuoti susiūti. Atvykę policininkai paklausė, kas įvyko, tačiau nei blaivumo tikrino, nei dokumentų davė pasirašyti. Po to policija nuvažiavo į D. sodybą ir pas juos nebegrįžo. Greitoji jį nuvežė į Utenos ligoninę, kur susiuvo žaizdą, o iš Utenos vežė į Santariškes, kur darė magnetinio rezonanso tyrimą. Po šio įvykio metu patirtos galvos traumos ir dabar kartais sukasi galva. Nežino, ar tai susiję su šia trauma, bet po to įvykio du kartus buvo praradęs sąmonę. Pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutiktų sumažinti iki 1 630 Eur.

Panašius parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 37-39, 62-63; 3 t., b. l. 5-6).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, liudytoja V. Č. nurodė, kad 2024 m. liepos 13 d. gali būti apie 1 val. 15 min. į namus įlėkęs E. P. puolė kumščiais mušti jos vyrą P. Z.. Tuo metu namuose buvo keturiese – ji, P., E. sutuoktinė A. ir jos draugė L., kuri gyvena Vokietijoje. Ji sėdėjo fotelyje šonu į įėjimo į kambarį duris, A. su L. sėdėjo ant sofos prieš įėjimo į kambarį duris, o P. sėdėjo klūpom ant kilimo priešais A. ir L., nugara duris. Visi jie buvo prie neaukšto staliuko apvaliais kampais. L. su P. kalbėjo apie Vokietiją. Visi keturi buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet ne tiek, kad griuvinėtų ar kažko nesuvoktų. Kambaryje buvo pakankamai šviesu, nes degė tokia kaip stalinė lempa, nukreipta į viršų, o ant staliuko žvakidėse P. buvo uždegęs žvakes, tai nuo jų dar sklido šviesa. Į kambarį E. įlėkė vienas ir nieko nesakęs, puolė kumščiais daužyti P. nugarą. Netrukus į kambarį įlėkė D., kuri L. ir A. pasakė: „mergos, bėkit“. Atsistojęs P. ėmė stumti E. link durų, jie abu kumščiavosi, o D. pradėjo juos skirti ir pargriovė P. bei pati užgriuvo ant jo. Griūdami, jie neatsitrenkė į jokius kambaryje buvusius daiktus, nuo stalo nenuvirto žvakidės su žvakėmis. Toje vietoje, kur nugriuvo P., nebuvo jokių baldų, išvis nieko nebuvo. P. bandė keltis, kėlė galvą, o E. pradėjo spardyti P.. Ji nuo fotelio puolė prie jų ir E. spyrė jai į pilvą. Kai nusisuko, dar du smūgius E. spyrė jai į nugarą. Spyrė su batais, tačiau kokiais batais buvo apsiavęs E., neprisimena. Kai E. spyrė jai į pilvą, jautėsi kažkoks kietas pagrindas, tai gali būti kieta avalynės nosis, gal kedais buvo apsiavęs. Ji išsigandusi pradėjo klykti, kad jos nemuštų ir norėdama apginti P.. D. atsistojo ir tempė E. iš namų. Kai stojosi P., ji pamačiusi, kad teka kraujas ir jo veidas kruvinas, riktelėjo, jog kviečia policiją ir E. staigiai išbėgo. D. išbėgo E. iš paskos. Kada išėjo A. ir L., nepastebėjo. Kai prasidėjo muštynės, jos nieko nesakė, išsigandusios tylėjo. Kai liko su P. dviese, ji P. davė tvarstį, kad kraują laikytų ir iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji jų kieme apsisuko ir išvažiavo, todėl P. vėl skambino numeriu 112. Sugrįžus greitajai, medikė tvarkė P. kaktą ir pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę susiūti. Du policininkai apžiūrinėjo viską. Medikai išsivežė P.. Kai visi išvažiavo, ji nuėjo miegoti. Ryte atėjo L., ji klausė, ar A. nepaliko pas juos telefono. L. lakstė po kambarį, įlėkė į miegamąjį. Ji L. paklausė, kodėl ji ten eina, nes jos su A. ten nebuvo užėjusios. Ji L. pasakė, kad P. ligoninėje. A. telefono jų namuose L. nerado. Su kažkuo pakalbėjusi telefonu, L. jai pasakė, kad A. telefonas atsirado. Kai prieš šį įvykį, kurio metu buvo sužalotas P., buvo pas D. vakarėlyje, matė D. rankose alaus skardinę. Ar E. vartojo alkoholį, nežino, bet kai sėdėjo D. namuose prie stalo, matė prie E. stikliuką. Po dviejų savaičių D. jai pasakojo, kad tą naktį E. atsikėlęs pasiėmė kirvį, kurį D. iš jo atėmė ir įmetė į krūmus, sėdo į mašiną ir išvažiavo į jų namus, o D. bėgo iš paskos. Dar D. jai minėjo, kad E. labai pavydus. Kai dieną po to įvykio P. grįžo iš ligoninės, E. ar kažkas kitas jam skambino, siūlė susitikti, gal susitaikyti norėjo, bet jie pasitarę su P. nutarė kreiptis į policiją. Nuo to įvykio su kaimynais nebendrauja.

Panašius parodymus liudytoja V. Č. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98-99).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja D. N. nurodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, tikslios datos nežino, jų sodyboje svečiavosi jos sutuoktinio pusbrolis E., draugė A. P. ir jos sutuoktinis E. P., draugė L. M., gyvenanti Vokietijoje, su draugu. Visi susirinko vakare gal apie 19 val. Bendravo, lauke kepė mėsą, sėdėjo terasoje. E. tą vakarą skaudėjo nugarą, ji jam leido vaistus ir jis tą vakarą daugiausiai laiko praleido gulėdamas miegamajame. A. su L. nuėjo pas P. ir V. į kaimyninę sodybą. Ji sakė joms neiti, nes nenorėjo pašalinių žmonių. Jos sakė, kad pabendraus ir pareis. Kai A. su L. jau buvo grįžę, gal apie 22 val. 30 min. automobiliu atvažiavo V. ir P.. V. ir P. pabuvo, pašoko, pakalbėjo ir išvažiavo. Jiems išvažiavus, gal apie vidurnaktį visi vyrai atsigulė miegoti. Ji taip pat nuėjo miegoti, nes buvo pavargusi. A. su L. liko vakaroti, jos kalbėjosi, klausėsi muzikos. Nubudusi, apie 3 val. 30 min. eidama į tualetą, sutiko E.. Jis paklausė: „kur mergos?“. Ji jam atsakė, kad terasoj, bet terasoj A. ir L. nebuvo, todėl E. pasakė, kad gal pas P. išėjo. E. pasakė: „važiuojam jų pasiimti“. Nuvažiavus, ji išlipo pirma ir įėjo. Kambaryje fotelyje sėdėjo V., A. ir L. sėdėjo ant sofos, o P. nematė, jis atėjo vėliau iš tos pusės, kur jų miegamasis. Ji pasakė: „mergos važiuojam namo“. Paskui ją atėjęs E. irgi sakė: „važiuojam“ ir ranką ištiesė A., kad ši atsistotų. Tada ji pajuto kažkokį smūgį, nes susvirduliavo. Ne iškart suprato, kad tai P. trenkė E.. Matė, kad P. nugara griūna ant stalo, mėgino jį gaudyti už rūbų, kad jis galvos neužsigautų į stalą. Kažkaip sulaikė P., jis nugara, bet ne galva kliudė stalą, nenugriuvo, o atsisėdo kažkaip. A. ir L. išbėgo. V. stojosi nuo fotelio ir nugriuvo ant grindų. P. atsistojęs ėjo link E., kuris stovėjo arčiau durų link išėjimo, ir užkliuvęs už V. kojų ant jos užvirto. Ji užkliuvo už gulinčio P. kojų ir taip pat užvirto ant P.. V. nugriuvusi gulėjo ant pilvo, P. ant jos užvirto irgi ant pilvo ir ji pati pilvu ant jų užvirto. E. išėjo pro duris, ji atsistojusi išėjo paskui E.. E. nerado automobilio raktelių, todėl ji už minutės ar dviejų grįžo atgal jų ieškoti ir pamatė P. kruvinu veidu. Kraujo buvo ir ant grindų, prie krosnies didžiausia bala. Nematė, kad P. krisdamas atsitrenkė į krosnį, bet jis krito į tą pusę, jo žaizda kaktoje jai buvo panaši į kirstinę, todėl mano, kad P. galėjo atsitrenkti į krosnį. E. automobilio raktelius ji rado prie stalo, toje vietoje, kurioje P. buvo nugriuvęs pirmą kartą. Kai važiavo pas P., E. buvo apsiavęs „Nike“ kedais. Ji nematė, kad E. kokiu nors būdu sudavė P., taip pat ir spirdamas. Mano, kad spirdamas nugriuvusiam P., E. būtų pataikęs ir jai. Abu su E. tą vakarą buvo vieninteliai blaivūs, nes, kiek ji žino, E. tą vakarą alkoholio nevartojo, o ji buvo išgėrusi 0,3 l talpos alaus „Corona“ buteliuką. V. buvo sakiusi, kad E. prieš važiuojant pas juos buvo pasiėmęs kirvį, kadangi tas kirvis pasimaišė jam po kojom einant laiptais. Pas P. ir V. atvažiavo abu kartu. Grįžę, terasoje visi aptarinėjo, kas įvyko. Buvo pokalbis tarp E. ir A., kurio metu E. A. sakė: „ko ten grūdaisi, reikėjo eiti miegoti“. Ji terasoje visiems pasakojo, kad P. visas kruvinas. Būdami terasoje, matė važiuojančią greitąją medicinos pagalbą, medikus nukreipė į P. namus. Taip pat tą naktį pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai, ieškojo E.. Ji palydėjo policininkus į kambarį, kuriame buvo E..

Panašius parodymus liudytoja D. N. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106-107).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja A. P. nurodė, kad E. P. yra jos sutuoktinis, P. Z. ir V. Č. pažįsta, nes jie yra jos draugės D. N. sodybos kaimynai. 2024 m. liepos mėnesį su sutuoktiniu svečiavosi draugės D. N. sodyboje. Kartu buvo jos ir D. draugė L. M., kuri gyvena Vokietijoje, kiti asmenys. D. sodyboje visi bendravo, vartojo alkoholį. Ji su L. sugalvojo pasikviesti P. su V.. D. tam lyg prieštaravo. Į P. namus ėjo dviese su L.. P. su V. sutiko prisijungti prie jų ir buvo atėję į D. sodybą. Vėliau, kai P. su V. jau buvo išėję, o kiti nuėjo miegoti, ji su L. vakarojo D. sodybos terasoje dviese ir nusprendė vėl eiti pas P. ir V.. P. ir V. namuose, sėdėdami prie staliuko, keturiese šnekučiavosi, degė žvakės. Ji su L. sėdėjo ant sofos priešais duris, o P. ir V. sėdėjo joms iš šonų foteliuose. Kai E. su D. įėję pro duris ėjo link jų, P. stojosi nuo fotelio. P. atsistojus, prasidėjo sumaištis. P. su E. apsižodžiavo ir abu stumdėsi, kažkas suriko ir kažkas kažkur griuvo. Kai E. su P. stumdėsi, D. lyg skyrė juos. Tuo metu L. paėmė jai už rankos ir jos abi išbėgo iš P. namų. Kitą dieną D. jai sakė, kad tai buvo P. griuvimas į krosnį. Ji pati P. griuvimo nematė. Mano, kad P. užpuolė E. dėl to, kad buvo neblaivus. Ji ir pati tą vakarą buvo neblaivi, jos sutuoktinis buvo blaivus, nes dėl sveikatos būklės tą vakarą alkoholio nevartojo. Jos sutuoktinis tą dieną avėjo minkštas vasarines šlepetes, ne batus. Po šio įvykio, jau prašvitus, jie visi, išskyrus P. su V., sėdėjo D. namų terasoje ir aptarinėjo, kas įvyko. Sėdėdami terasoje, matė važiuojančią greitąją medicinos pagalbą, tuo metu po įvykio buvo praėjusi valanda ar daugiau. Pas juos buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jis teiravosi jos sutuoktinio, klausinėjo, kas įvyko. Kitą dieną, gal sekmadienį, jos sutuoktinio iniciatyva D. sutuoktinis E. skambino P., siūlydamas susitikti, E. ir jam susitaikyti, tačiau P. draugiškai susitaikyti atsisakė, reikalavo pinigų.

Panašius parodymus liudytoja A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 40-41).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja L. M. nurodė, kad apie įvykį gerai neatsimena, nes tai buvo seniai, be to, tada buvo neblaivi. Nurodė, kad ji su A. buvo pas P. ir V. namuose. Keturiese sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį, gal degtinę. Visi keturi buvo neblaivūs. Ji su A. sėdėjo ant sofos, o P. su V. sėdėjo ant kėdžių. Kambaryje šviesa degė, bet buvo prietema. Į kambarį įėjo D. ir E., jie kvietė jas eiti namo. P. staiga pašoko ir ėmė stumdyti E.. Jiems susistumdžius, P. nugriuvo ir prasikirto kaktą. Ji su A. staigiai išėjo. Kad P. prasikirto kaktą, nematė. Kai abi grįžo į D. sodybą, po kokių penkių minučių sugrįžo ir D. su E.. Ryte ji buvo nuėjusi į P. namus, nes ieškojo telefono, tačiau P. nematė.

Panašius parodymus liudytoja L. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113-114).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja greitosios medicinos pagalbos medikė L. Š. nurodė, kad neatsimena, kada buvo įvykis, dėl kurio pakviesta liudyti, nes tai buvo seniai. Atsimena, kad į kaimą už Labanoro vyko paryčiais pagal iškvietimą. Atvykus nurodytu adresu, jų niekas nepasitiko, todėl dar buvo užsukę ir į kitą sodybą. Toje sodyboje jiems nurodė vykti atgal. Nuvyko į nurodytą vietą. Namuose buvo pilna kraujo, nukentėjusiajam P. žaizda buvo galvoje, kraujavo. Kadangi galvoje yra daug kraujagyslių, žmogui pavartojus alkoholio kraujavimo būna daugiau. Žaizda buvo kaktoje, muštinė, nelygiais kraštais, ją reikėjo siūti, todėl nukentėjusįjį vežė į Uteną, jam pradėjo skaudėti širdį. Ji klausė, iš kur ta žaizda, tai nukentėjusysis sakė, kad buvo muštynės.

Panašius parodymus liudytoja greitosios medicinos pagalbos medikė L. Š. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 32-33).

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas policijos pareigūnas M. S. nurodė, kad įvykis, dėl kurio pakviestas liudyti, buvo senokai. Atvykę į įvykio vietą rado nukentėjusįjį, kuriam buvo teikiama medicininė pagalba. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, galva sutvarstyta. Ant grindų buvo matyti raudoni lašiukai, galimai kraujo žymės. Nukentėjusysis nurodė, kad susimušė su kaimynu, todėl jie vyko ir į kaimyninę sodybą. E. P. toje sodyboje rado gulintį lovoje, jis teigė negalintis atsikelti, nes kažkokios problemos jam su nugara buvo. Neneigė, kad konfliktavo su kaimynu. Dėl įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, jo drauge ar sutuoktine ir kaltinamuoju. Visi jie buvo neblaivūs. Jų blaivumas nebuvo tikrinamas, tačiau iš jų kalbėsenos, iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, buvo matyti, jog jie yra neblaivūs. Dar bendravo su E. P. sutuoktine. Ji taip pat minėjo, kad konfliktas vyko nukentėjusiojo namuose.

Panašius parodymus liudytojas policijos pareigūnas M. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124-125; 3 t., b. l. 24-25).

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas policijos pareigūnas G. J. nurodė, kad atsimena, jog 2024 m., bet mėnesio ir dienos neatsimena, paryčiais gavo iškvietimą vykti į sodybą Labanoro seniūnijoje, Švenčionių rajone dėl tarp kaimynų įvykusių muštynių. Nuvykus, įvykio vietoje jau rado greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Nukentėjusysis buvo kruvinas, medikai sutvarstė jam galvą ir išvežė į Uteną. Medikai daugiau bendravo su nukentėjusiuoju, o jie nuvyko į kitą sodybą, kur turėjo būti kaltininkas. Jį rado gulintį lovoje ir miegantį. Kaltinamąjį apklausė jo kolega.

Panašius parodymus liudytojas policijos pareigūnas G. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 140-141; 3 t., b. l. 16-17).

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas policijos pareigūnas R. Č. nurodė, kad pagal pranešimą atliko įvykio aplinkybių patikslinimą. 2024 m. vasarą vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Nuvykęs bendravo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis jam pateikė medicininį išrašą dėl kūno sužalojimų. Nukentėjusįjį apklausė, aprašė įvykio vietą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu pas nukentėjusįjį buvo nuvykęs dar vieną kartą, bet dėl ko, neprisimena.

Panašius parodymus liudytojas policijos pareigūnas R. Č. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 132-133).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2024 m. liepos 24 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-27, 29-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2356/2024 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad teismo medicinos ekspertas S. L., apžiūrėjęs P. Z. ir jo medicininius dokumentus – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2024 m. liepos 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir ligos istoriją Nr. P24-36477 – pateikė išvadą: P. Z. nustatyta žaizda kaktos dešinėje, sugijusi randu. Sužalojimas padarytas iki kreipiantis į gydymo įstaigą 2024 m. liepos 13 d. 9 val. 35 min. Kadangi medicinos dokumentuose žaizdos makromorfologiniai požymiai neaprašyti, apžiūros metu nustatytas randas, pasisakyti apie sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatyto sužalojimo padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas iki kreipiantis į gydymo įstaigą 2024 m. liepos 13 d. 9 val. 35 min. Pagal nustatyto sužalojimo lokalizaciją nėra galimybės pasisakyti apie nukentėjusiojo pozą sužalojimo padarymo metu. Pagal nustatyto sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus (1 t., b. l. 73-75).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro garso įrašo duomenys patvirtina, kad pranešėja V. Č. 2024 m. liepos 13 d. 4 val. 05 min. 42 sek., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, jog prieš valandą namuose smurtavo kaimynas – draugas (1 t., b. l. 170-171).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro garso įrašo duomenys patvirtina, kad:

1) 2024 m. liepos 13 d. 4 val. 30 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs P. Z. pranešė, kad nori išsikviesti policiją adresu: (duomenys neskelbtini). Įvyko konfliktas – atėjo kažkoks pilietis ir suspardė. Buvo kviesta policija, bet nevažiuoja. Reikalinga pagalba – atrodo, kad reikia siūti kaktą, praskelta, kraujuoja. Paaiškino, kad prieš valandą-pusantros jie sėdėjo ir buvo kartu. Ten atlėkė vyras su pretenzijom. O paskui gavosi taip, kad jį nugriovė, suspardė;

2) 2024 m. liepos 13 d. 4 val. 58 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras paaiškina, kad jį sumušė. Klausia, kada atvažiuos į (duomenys neskelbtini), prieš valandą iškviesta pagalba;

3) 2024 m. liepos 13 d. 5 val. 11 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras aiškinasi dėl greitosios medicinos pagalbos atvykimo vietos;

4) 2024 m. liepos 13 d. 5 val. 17 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras kalbasi su operatore ir greitosios pagalbos darbuotojais. Prašo, kad sugrįžtų medikai, nes jis nesuspėjo išeiti. Jam gal reikia susiūti galvą, vemia. Laukia policijos (3 t., b. l. 52-56).

Akistatos tarp įtariamojo E. P. ir nukentėjusiojo P. Z. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis P. Z. nurodė, jog vakarojo kartu su E. žmona A. ir jos drauge. Tada be jokio beldimo įsiveržė E. ir pradėjo jam daužyti galvą. Jis atsistojo ir bandė E. išstumti iš namų. Iš paskos įbėgo kaimynė D. ir bandė juos išskirti. Beskiriant, jį pargriovė, ant jo užgriuvo. E. pradėjo jam spardyti į galvą. Kadangi D. buvo ant jo užgriuvusi, jis negalėjo ištraukti rankų ir gintis.

Įtariamasis E. P. nurodė, kad jis atvažiavo su D. ir abu atėjo į P. namus. Įėjus buvo prietema, gal degė žvakė. Iš kažkurio kampo išniro P. ir ant jo puolė. Įvyko grumtynės, abu su P. nugriuvo. Tada atsistojo. Tada vėl tarp jų vyko grumtynės. D. ir V. juos skyrė, buvo chaosas (1 t., b. l. 152-154).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

E. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. liepos 13 d. apie 1 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia vieną kartą spyrė ant grindų gulinčiam P. Z. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. Z. fizinį skausmą ir dėl žaizdos kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutrikdydamas P. Z. sveikatą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. P. nurodė, kad įėjęs į P. Z. namus pamatė ateinantį svirduliuojantį P. Z. išskėstomis rankomis, nelabai suprato, ar P. Z. apsikabinti nori ar ką, po to kažkaip gan stipriai stvėrė jam (E. P.) rankomis už pečių, o jis (E. P.) į jį įsistvėrė, įsikibo vienas į kitą ir neišlaikę pusiausvyros abudu šonu griuvo ant kažkokio nedidelio, gal medinio staliuko. Po to, jis (E. P.) atsistojo ir išėjo iš P. Z. namų, jokie smūgiai P. Z. nebuvo suduoti. E. P. teigimu, žaizda P. Z. kaktoje atsirado po to, kai jie griuvo. Akistatos su P. Z. metu, E. P. nurodė, kad po to, kai su P. Z. nugriuvo ir atsistojo, vėl tarp jų su P. Z. vyko grumtynės, o D. N. ir V. Č. juos skyrė. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis tvirtino, kad sužalojimą nukentėjusysis patyrė ne dėl jo kaltės, o griūdamas kartu su D. N. ir prasiskeldamas galvą. Taigi kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs.

Liudytojais apklaustų asmenų, susijusių artimais šeiminiais ar draugystės santykiais su kaltinamuoju, t. y. kaltinamojo sutuoktinės A. P. ir jos artimų draugių D. N. ir L. M. parodymai nors ir skirtingi, iš esmės teisina kaltinamąjį, kadangi jos tvirtino, jog sužalojimą nukentėjusysis patyrė pats, griūdamas. Tačiau liudytoja teisme apklausta kaltinamojo sutuoktinė A. P. nurodė, kad P. griuvimo išvis nematė. Liudytoja L. M. duodama parodymus teisme painiojosi, teisinosi, kad įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Ji nurodė, kad P. nugriuvo ir prasikirto kaktą. Tačiau nurodė, kad nematė, jog krisdamas P. prasikirto kaktą. Liudytoja D. N. teisme patvirtino, kad nematė, kaip P. krisdamas kontaktavo galvos sritimi su krosnimi, todėl nukentėjusiojo susižalojimas atsitrenkiant į krosnį yra tik jos spėjimas.

Be to, liudytojų D. N., A. P. ir L. M. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo ir jo partnerės, su kuria jie gyvena kartu neįregistravę santuokos, liudytoja apklaustos V. Č. parodymams, bet ir neatitinka kitų bylos duomenų.

Nukentėjusiojo P. Z. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad vėlai vakare kartu su partnere, su kuria gyvena neįregistravę santuokos, V. grįžo iš kaimynų sodybos, ruošėsi eiti miegoti, tuomet pas juos atėjo dar pavakaroti A. P. ir jos draugė L.. Visi susėdo prie kambaryje esančio staliuko: A. ir L. ant sofos, V. – ant kairėje staliuko pusėje esančio fotelio, o jis pats klūpėjo ant kilimo, priešais A. ir L., kitoje staliuko pusėje. Įėjimo į patalpą durys buvo jam už nugaros. Patalpoje nebuvo tamsu, nes degė dvi žvakės, kampe degė lemputė, nukreipta į lubas. Po kurio laiko į kambarį staiga įbėgęs kaltinamasis E. P. pradėjo kumščiuoti nukentėjusiajam P. Z. į nugarą. Nukentėjusysis atsistojo, bandė gintis nuo kaltinamojo kumščių. Tuo metu kartu su kaltinamuoju atėjusi D. N. bandė juos išskirti, tačiau beskirdama parvertė P. ant grindų ir pati ant jo užkrito, prispausdama jam vieną ranką, šoną, todėl nukentėjusysis tuo metu negalėjo nei atsistoti, nei pajudėti. Gulėdamas pajuto smūgius į galvą. E. P. spardė jam į galvą, krūtinę, petį, juto ir girdėjo duslius smūgius. Kadangi abi jo rankos buvo prispaustos (viena po juo pačiu, kitą ranką prispaudė D. N.), apsiginti nuo smūgių negalėjo. Juto didelį skausmą. V. iš savo mobiliojo telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį, iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Pareigūnų ir medikų laukė apie pusantros valandos, teko kelis kartus pačiam skambinti, kad greitosios medicinos pagalbos medikai atvyktų į jo sodybą. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiojo sužalojimus ir išvežė jį į ligoninę. Iš pradžių nukentėjusysis buvo nuvežtas į Utenos ligoninę, paskui tą pačią naktį nuvežtas į Vilnių – į Santariškes, kur jam buvo daromi tyrimai.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos V. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. liepos 12 d. pas juos su P. į namus atėjusios A. P. ir L. pakvietė pavakaroti kaimynės D. N. sodyboje, kur tą vakarą visi leido laiką, bendravo, šoko, vartojo alkoholį. Po vidurnakčio grįžus namo, su P. ruošėsi eiti miegoti, tačiau pas juos vėl atėjo A. ir L.. Visi susėdo svetainėje prie staliuko: V. sėdėjo fotelyje, A. ir L. sėdėjo ant sofos, P. buvo atsiklaupęs ant kilimo priešais A. ir L.. Kambaryje buvo pakankamai šviesu. Po kurio laiko į namus įlėkė E. ir pradėjo iš nugaros mušti prie staliuko priklupusį P.. Į namus įbėgusi D. pasakė „mergos, bėkit“. P. atsistojo, o E. toliau mosikavo kumščiais prieš jį, prie jų priėjo D. ir norėjo juos išskirti, bet kartu su P. nugriuvo ant grindų. D. prispaudė P.. E. pradėjo spardyti gulintį P.. Kai stojosi P., ji pamačiusi, kad teka kraujas ir jo veidas kruvinas, riktelėjo, jog kviečia policiją ir E. staigiai išbėgo. P. veidas buvo kruvinas, visas kambarys buvo kraujais aptaškytas. L. V. Č. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją, greitąją. Greitosios medicinos pagalbos specialistai apžiūrėjo P. ir išvežė jį į Utenos ligoninę, paskui į Santariškių klinikas. P. buvo praskelta kakta, gili žaizda buvo, ją siuvo ligoninėje.

Būtent nukentėjusiojo P. Z. ir liudytojos V. Č. parodymus dalyje, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinamojo E. P. smurtiniais veiksmais patvirtina, o kaltinamojo versiją ir liudytojų A. P., D. N. ir L. M. parodymus apie tai, jog nukentėjusysis susižalojo pats, griūdamas, paneigia byloje esantys netiesioginiai įrodymai.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Č. 2024 m. liepos 13 d. 4 val. 05 min. 42 sek., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, jog prieš valandą namuose smurtavo kaimynas – draugas, kuris atlėkė pas juos į namus, kai jie gražiai sėdėjo su moterimis. Taigi, V. Č., skambindama numeriu 112, netrukus po įvykio nurodė, kad reikalinga pagalba dėl to, jog smurtavo kaimynas, kuris nelauktai ir netikėtai atlėkė į jų namus.

Liudytojais apklausti į įvykio vietą pas nukentėjusįjį į namus atvykę policijos pareigūnai M. S. ir G. J. bei greitosios medicinos pagalbos medikė L. Š. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusysis paaiškino, kad buvo sumuštas E. P..

Nukentėjusiojo P. Z. patirtą sužalojimą ir jo mastą patvirtina 2024 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2356/2024(01), kurioje konstatuota, kad P. Z. nustatyta žaizda kaktos dešinėje, sugijusi randu. Nustatytas sužalojimas padarytas iki kreipiantis į gydymo įstaigą 2024 m. liepos 13 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatyto sužalojimo padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal nustatyto sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus.

Specialistas išvados tiriamojoje dalyje aprašė praėjus 16 parų po įvykio dar matomus nukentėjusiojo sužalojimus: kaktoje 0,5 cm į dešinę nuo vidurio linijos ir 4 cm virš dešinio antakio vidinio krašto, 3,5 × 0,2 cm, 11-5 val. krypties rausvas, standus, įdubęs randas. Taigi nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas kaktoje, pats nukentėjusysis nurodė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas jam gulinčiam kaltinamojo suduotu smūgiu koja. Būtent spyrius nukentėjusiajam į galvą nurodė mačiusi liudytoja V. Č.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus. Liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos medikė L. Š. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam padaryta žaizda kaktoje, kurią ji apžiūrėjo netrukus po jos atsiradimo, buvo muštinė, nelygiais kraštais. Taigi specialisto išvada ir liudytojos L. Š. parodymai dėl žaizdos tipo paneigia kaltinamojo versiją ir liudytojų A. P., D. N. ir L. M. parodymus, jog žaizda nukentėjusiojo galvoje buvo kirstinė, atsiradusi jam griuvus ir trenkus galva į krosnį ar į stalą. Tai reiškia, kad kaltinamojo versijos, jog sužalojimą galvoje nukentėjusysis patyrė ne dėl jo kaltės, o griūdamas ir prasiskeldamas galvą, niekas objektyviai nepatvirtina.

Taigi kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam P. Z., kaip objektyviai patvirtina specialisto išvada, buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Iš liudytojos D. N. parodymų matyti, kad po įvykio nukentėjusiojo namuose tarp kaltinamojo E. P. ir jo sutuoktinės A. P. buvo pokalbis, kurio metu E. A. sakė: „ko ten grūdaisi, reikėjo eiti miegoti“. E. P. pyktį rodo ir jo impulsyvus sprendimas iš D. namų naktį vykti pas P. parsivežti sutuoktinės, nors tam jokios būtinybės nebuvo. Juo labiau dėl to, jog kaltinamasis jo paties teigimu turėjo sveikatos problemų ir po įvykio apklausiamas policijos pareigūnų teigė, net negalintis atsikelti iš lovos. Taigi teismas sprendžia, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius tyčia, iš pykčio, vadinasi, veikdamas tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia spyrė ant grindų gulinčiam P. Z. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl žaizdos kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutrikdydamas P. Z. sveikatą.

Visi pirmiau aptarti duomenys gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pagrindžia E. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tarp kaltinamojo E. P. veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo P. Z. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai, padaryti 2024 m. liepos 13 d. P. Z. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę E. P., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę.

E. P. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, turi nepilnamečių išlaikytinių (3 t., b. l. 113-115, 117-121, 123).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę bei atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kurią siūlo ir prokuroras – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio trukmė nustatytina didesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės apribojimo bausmės dydis, nes pripažintina, kad ši bausmė kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam uždraudžiama bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Dėl P. Z. civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo iš E. P. (1 t., b. l. 76-85).

Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad 2024 m. liepos 13 d. jį namuose netikėtai užpuolė ir sumušė E. P.. Įvykio metu jam buvo sužalota galva, jis patyrė fizinį skausmą bei neturtinius išgyvenimus. E. P. jį pradėjo mušti be jokios priežasties. Jam nugriuvus ant žemės, E. P. ne mažiau kaip tris kartus spyrė jam į galvą ir ne mažiau kaip du kartus – į krūtinės-dešinio peties sritį. Dėl suduotų smūgių jis jautė didelį skausmą, jam buvo prakirsta kakta, bėgo kraujas, skaudėjo ir svaigo galva, jautė silpnumą, pykino. Po įvykio buvo nuvežtas į VšĮ Utenos ligoninę ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur buvo atlikta galvos srities tomografija ir susiūta galvos žaizda. Apie 13 val. buvo išleistas iš Santaros klinikų, turėjo samdyti transportą parvežimui namo, dėl to patyrė papildomas išlaidas (100 Eur), papildomus nepatogumus. Jam teko gydytis, vartoti nuskausminamuosius vaistus bei raminamąsias arbatas. Jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, jautė grėsmę, kad jis ar jo sutuoktinė vėl gali būti užpulti tiek privačioje erdvėje, tiek ir būnant viešumoje. Be to, E. P. užpuolimo metu panaudojo smurtą ir prieš jo sutuoktinę – bent tris kartus spyrė į pilvą. Sutuoktinė jautė skausmą, atsirado mėlynė. Jis išgyvena dėl sutuoktinės pablogėjusios psichologinės būklės. Neturtinę žalą įvertina 5 000 Eur.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, priteisiamos įvairios sumos, t. y. priteisiama nuo 200 iki 800 Eur ir ženkliai didesnės sumos, kaip pvz. 1 500 ar 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-347-976/2018, Nr. 2K-236-495/2021, 2K-219-303/2021, 2K-205-719/2020, 2K-128-489/2020, 2K-180-719/2020, 2K-38-788/2020 ir kt.). Pažymėtina, jog daugiau nei 1 000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.

Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą kaltinamasis nukentėjusiajam padarė tyčia. Kaltinamojo padarytu nusikaltimu buvo pažeista viena fundamentaliausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam P. Z. buvo padaryti sužalojimai – žaizda kaktos dešinėje pusėje, sugijusi randu. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, atsirado nesaugumo jausmas, jautė baimę. Tačiau, kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad jis vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes būtent dėl šio įvykio, kad iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, apsunkintos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Nors ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jautė grėsmę, jog vėl gali būti užpultas kaltinamojo, tačiau byloje nenustatyta jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę dabar ir ateityje.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam P. Z. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, todėl atsižvelgus į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinus nusikaltimo aplinkybes, tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas savo namuose, kuriuose pagrįstai galėjo tikėtis didesnio saugumo, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo P. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 800 Eur ir ši suma priteistina iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo P. Z. naudai. Teismo vertinimu 800 Eur yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdytą sveikatą, neigiamus dvasinius išgyvenimus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo E. P. priteistinas ne tik 800 Eur žalos atlyginimas, bet ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 800 Eur priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) P. Z. taip pat prašo priteisti jo patirtas advokato išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš pripažinto kaltu asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje P. Z. prašo priteisti 7 356,80 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato Aleksandro Vancevičiaus teisinei pagalbai, apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau ir – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

Advokatas nukentėjusiajam teisines paslaugas teikė 2024 m. III – IV ketvirčius – 2025 m. I – IV ketvirčius ir 2026 m. I ketvirtį, jo sąskaitose nurodytas darbo valandos įkainis (160 Eur), įvertinus 2024 m. I, II, III ir IV ketvirčių bei 2025 m. I, II ir III ketvirčių vidutinį mėnesinį darbo užmokestį bruto (atitinkamai 2 161 Eur, 2 196,40 Eur, 2 237,90 Eur, 2 335,90 Eur, 2 337,70 Eur, 2 387 Eur ir 2 427,60 Eur), neviršija Rekomendacijoje nurodytų maksimalių ir jų nesiekia.

Pabrėžtina, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo visame procese: tiek ikiteisminiame tyrime teikiant pareiškimus, prašymus, skundus, tiek įrodymų tyrime, uždavinėjo klausimus, pastebėtina, kad ir nukentėjusysis, ir jo atstovas kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs pertekliniais, nereiškė. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) P. Z. 7 356,80 Eur išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas ikiteisminio tyrimo metu (pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, civilinio ieškinio, skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prašymų ikiteisminio tyrimo metu parengimą, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir analizę) ir atstovavimą teisme (pasirengimą ir atstovimą teisiamuosiuose posėdžiuose pagal jų trukmę) laikoma pagrįsta, protingo dydžio ir atitinkančia atstovo darbo sąnaudas, dėl to pripažintina proceso išlaidomis, priteisiant jas iš kaltinamojo E. P..

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 179,46 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam P. Z. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo iš E. P. (1 t., b. l. 184-185, 188).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam P. Z. buvo padaryti neteisėtais E. P. veiksmais, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš E. P. 179,46 Eur žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 179,46 Eur priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 22-24) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DVD-R laikmena su vaizdo-garso įrašu, paliktinas baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju P. Z..

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) P. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti P. Z. iš E. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei 7 356,80 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 80 ct) proceso išlaidų už advokato Aleksandro Vancevičiaus paslaugas.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) P. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 179,46 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 46 ct) žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 179,46 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DVD-R laikmeną su vaizdo-garso įrašu, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.