- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1746-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00638-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. (D. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad D. G. 2010 m. kovo 29 d., apie 14.50 val., veždamas keleivius iš Vilniaus oro uosto į viešbutį „Ramada“, esantį Subačiau g. 2, Vilniuje, nesilaikė taksi įmonės nustatyto penkių litų už vieną kilometrą tarifo – už penkių kilometrų atstumo kelionę paėmė 129 litų atlygį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savavaldybės tarybos Administracinė komisija 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) D. G. už ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 400 litų baudą.
Šalies argumentai
D. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė Nutarimą panaikinti. Pažymėjo, jog pareiškėjo veikoje nenustatyta ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis, jo kaltė nėra įrodyta, taip pat neįrodyta, kad būtent pareiškėjas vežė nukentėjusiąją iš oro uosto į viešbutį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi D. G. skundą patenkino iš dalies: Nutarimą pakeitė ir paskirtą 400 litų baudą sumažino iki 350 litų. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojo A. U. rašytinis paaiškinimas, jo teisme ir administracinės komisijos posėdyje duoti parodymai, taksi keleivės M. U. O. rašytinis paaiškinimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, 2010 m. balandžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo šiam dokumentui taikomų reikalavimų, t. y. nenurodyti liudytojo A. U. ir nukentėjusiosios M. U. O. namų adresai. Pažymi, kad liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai prieštarauja vieni kitiems, neatskleidžia padaryto pažeidimo esmės ir neįrodo ne tik apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, bet ir paties pažeidimo fakto. Taip pat apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2010 m. balandžio 13 d. ir ne pažeidimo padarymo vietoje, nors pažeidimas pradėtas tirti pagal liudytojo A. U. telefono skambutį, pažymi, kad tai negalėjo užtikrinti objektyvaus ir operatyvaus įvykio tyrimo. Be to, atkreipia dėmesį, jog pati nukentėjusioji M. U. O. iš karto po įvykio nesikreipė į kompetentingą instituciją su pareiškimu, pareiškimą parašė tik 2010 m. balandžio 1 d., po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, apsilankę viešbutyje, paragino ją tai padaryti. Apelianto nuomone, nebuvo įrodyta jo kaltė padarius inkriminuotą pažeidimą, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais – taksi neturint taksometro, neįjungus jo ar su neveikiančiu taksometru, su taksometru, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, taip pat nustatyto tarifo nesilaikymas vežant keleivius lengvaisiais automobiliais – taksi, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
D. G. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 142³ straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo A. U., kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis anksčiau pažinojo apeliantą ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Aplinkybių dėl A. U. galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl netikėti šio liudytojo parodymais, nėra pagrindo. A. U. teisme duoti parodymai (b. l. 28-29) atitinka pirminiame paaiškinime (b. l. 14) nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotu pripažinto liudytojo parodymams ir kitai bylos medžiagai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taksi firmos pateiktos pažymos (b. l. 16, 37) prieštaravo viena kitai, jas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį teikti tokius įrodymus, kurie padėtų D. G. išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, apelianto iškeltos versijos, jog jis iš viso tą dieną nevairavo automobilio, nepatvirtina jokie įrodymai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad apelianto automobiliu „VW Sharan“ ginčo dieną naudojosi kitas asmuo.
Teisėjų kolegija taip pat nelaiko, kad D. G. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme. Be to, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp liudytojo ir nukentėjusiosios parodymų nėra esminiai ir pažeidėjo veikos kvalifikacijai įtakos neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. G. (D. G.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.