Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-623-43/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bentota“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje rašoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje byloje, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra apie 19 000 000 Lt. Teismo nutartimi areštuotas turtas, kuris yra didesnės vertės, nei reiškiamas ieškinys. Ieškinys pareikštas ne dėl areštuoto daikto, bet dėl piniginių nuostolių atlyginimo, todėl teismui areštavus turto daugiau, nei būtina vėliau pateikto ieškinio reikalavimams užtikrinti, o atsakovui tam neprieštaraujant, spręstinas ieškovo atsakomybės apimties už šių nuostolių atsiradimą klausimas. Sprendžiant šį klausimą turi būti įvertintas ir daikto dalumas - galimybė taikyti areštą pastato daliai.

Atsakovo pastatą realizavus priverstine tvarka, ieškovui liks nepadengti visi nuostoliai. Išieškant iš hipoteka apsunkinto turto būtina gauti kreditoriaus sutikimą (CPK 746 str.). Hipotekos kreditoriui pasinaudojus teise ir pareikalavus skolininko patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.199 str.), jo reikalavimai iš įkeisto turto būtų tenkinami pirmiausia (CPK 665 str. 1 d.), o likusių kreditorių reikalavimai būtų tenkinami tik po to, kai visiškai būtų patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Atsakovas turi vienintelį turtą – administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtos pastogės patalpomis, kurio vidutinė rinkos kaina pagal registro duomenis - 8 216 000 Lt. Šis pastatas įkeistas AB DnB Nord bankui užtikrinant 13 100 000 Lt dydžio skolinę prievolę. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovas galėtų iš hipoteka apsunkinto pastato išsiieškoti tik tą dalį sumos, kuri liktų po hipotekos kreditoriaus visiško prievolės padengimo. Jeigu atsakovo turtas būtų vertinamas 19 000 000 Lt, o hipotekos kreditoriaus prievolė yra 13 100 000 Lt, tai ieškovas iš pastato priverstinio pardavimo galėtų padengti 5 900 000 Lt dydžio reikalavimo sumą. Teismui tenkinus ieškinį, o atsakovui neturint kito turto bei negaunant pajamų, ieškovas priteistą sumą galėtų išsiieškoti tik iš pastato vertės ir tik po hipotekos kreditoriaus reikalavimo visiško patenkinimo likusios 5 900 000 Lt sumos, todėl ieškovui liktų nepadengta dalis ieškinio sumos. Net ir visa apimtimi taikant atsakovo pastato areštą ir teismui tenkinus ieškovo ieškinį, jo reikalavimai nebūtų įvykdyti iki galo. Teismui sumažinus arešto mastą nėra užtikrinamas būsimo teismo sprendimo tinkamas įvykdymas ir sudaromos sąlygos apskritai išvengti galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu tinkamai realizuojamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra patenkinti materialiniai teisiniai reikalavimai. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Šios proceso teisės normos pagrindu, taip pat spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo) teismas vertina tai, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, kokia apimtimi jį yra būtina užtikrinti, ar ieškinio patenkinimo atveju teismo procesinis sprendimas galės būti realiai įvykdytas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „GDP“ pareiškė atsakovui UAB „Bentota“ ieškinį, kurio suma 9 507 500 Lt (b. l. 1-8). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartimi (bylos apeliacinėje instancijoje Nr. 2-50/2008), priimtoje šioje byloje, vertindamas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipė dėmesį į tai, kad areštuotas atsakovui UAB „Bentota“ priklausantis turtas, kurio vertė yra žymiai didesnė, negu reiškiamas ieškinys. Toje nutartyje nurodyta, kad teismui iki ieškinio padavimo taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus turto daugiau negu būtina vėliau pateikto ieškinio reikalavimams užtikrinti, o atsakovui tam neprieštaraujant, spręstinas atsakomybės apimties už galimų nuostolių atsakovui atsiradimą klausimas. Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad priimant paminėtą nutartį nebuvo akcentuota ir vertinta aplinkybė, jog atsakovui UAB „Bentota“ priklausantis areštuotas pastatas yra įkeistas (įregistruota hipoteka). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovo UAB „Bentota“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškinio patenkinimo atveju atsirastų atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 9 507 500 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, gi teismo nutartimi areštuoto turto rinkos vertė yra apie 19 000 000 Lt (b. l. 27).

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus pažymi, kad aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas (apsunkintas hipoteka), savaime netrukdo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones tokį įkeistą turtą areštuoti. Hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), praktikoje (atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes) galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto. Taigi hipoteka apsunkinto turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam buvo taikytas areštas, nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Bentota“, tačiau šiam pastatui įregistruota hipoteka atsakovo kreditoriaus AB DnB Nord banko reikalavimams pagal 2006 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 2870-06IL užtikrinti. Įkeitimu užtikrintos prievolės dydis yra 13 100 000 Lt (b. l. 34-37, 38-40). Į šią aplinkybę reikėjo atsižvelgti ir pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį bei vertinant, kad galima panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).

Ieškinio užtikrinimas turi būti realus, tai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas realiai galėtų būti įvykdytas. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi suma galėtų būti panaudota kitų skolininko kreditorių (tarp jų ir šios bylos ieškovo, jei ieškinys būtų patenkintas) reikalavimų tenkinimui. Nagrinėjamos bylos atveju sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir areštą palikus tik tokiai daliai įkeisto turto, kurios vertė būtų lygi arba artima pareikštojo ieškinio kainai, nebūtų realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys, nes bet kuriuo atveju į sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę turėtų hipotekos kreditorius. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovas galėtų iš lėšų, gautų realizavus hipoteka apsunkintą pastatą, išsiieškoti tik dalį sumos, jeigu tokia liktų po prievolių hipotekos kreditoriui visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jeigu atsakovo UAB „Bentota“ turtas vertinamas 19 000 000 Lt, o jo prievolių hipotekos kreditoriui AB DnB Nord bankui dydis yra 13 100 000 Lt, tai ieškovas UAB „GDP“, patenkinus ieškinį, iš pastato priverstinio pardavimo lėšų galėtų gauti tik dalį ieškinio sumos, o likusi pareikšto ieškinio suma liktų neišieškota. Byloje nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį kokį nors kitą turtą, kurio vertė būtų lygi arba artima pareikšto ieškinio sumai ir kuris nebūtų apsunkintas hipoteka ar kitokiais kreditorių reikalavimų užtikrinimo būdais. Per pusę sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nebėra užtikrinamas būsimo teismo sprendimo tinkamas įvykdymas, susidaro sąlygos išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad tik areštavus visą atsakovui priklausantį administracinį pastatą su maitinimo bei neįrengtos pastogės patalpomis gali būti realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovui tapus atsakovo kreditoriumi, o pirmumo teise iš įkeisto atsakovo turto patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, būtų užtikrinta galimybė iš likusio atsakovo turto (likusios lėšų, gautų pardavus turtą, sumos) patenkinti visą arba dalį ieškovo reikalavimų.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2008 m. kovo 3 d. nutartį, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog turtas, kuriam buvo taikytas areštas ir kurio mastas buvo sumažintas skundžiama nutartimi, yra įkeistas (įregistruota hipoteka kreditoriui AB DnB Nord bankui), neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, todėl be pakankamo pagrindo pakeitė laikinąsias apsaugos priemones sumažindamas jų taikymo mastą. Teismui sumažinus arešto mastą nebėra užtikrinamas būsimo teismo sprendimo tinkamas įvykdymas, atsiranda sąlygos apskritai išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo, todėl viso hipoteka apsunkinto pastato areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas. Šiuo konkrečiu atveju ta aplinkybė, kad areštuoto tokio turto bendra vertė yra didesnė už ieškinio sumą, nereiškia, jog pažeidžiami teisingumo, ekonomiškumo ar proporcingumo principai. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo UAB „Bentota“ 2008 m. vasario 1 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo) atmestinas. Atsakovo UAB „Bentota“ atžvilgiu toliau galioja Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bentota“ 2008 m. vasario 1 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo) atmesti.