Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl naikintinas. Net ir esant nustatytoms visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju būtina spręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo daugiau nenusikals. Skunde prokurorė nurodo visus faktinius duomenis, išdėstytus pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriais grindžiamas kaltinimas R. Č.. Apibendrinusi šiuos duomenis, prokurorė nurodo, jog apylinkės teismas, atleisdamas R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Nors nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau A. J. buvo mušamas į galvos sritį kėde ir kitais namų apyvokos daiktais, sužalojimai jam nustatyti gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvoje, nukentėjusysis buvo nesąmoningas, todėl veikos pavojingumas tinkamai neįvertintas, kaip ir R. Č. asmenybė. Ji visus inkriminuotus administracinius nusižengimus yra padariusi būdama apsvaigusi nuo alkoholio, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nors apylinkės teisme R. Č. parodė, kad alkoholio nebevartoja, tačiau 2018 m. spalio 21 d. nuteistoji padarė administracinį nusižengimą, būdama neblaivi, jai nustatytas 1,29 promilių girtumas. Be to, nukentėjusysis yra parodęs, kad R. Č. anksčiau jo atžvilgiu yra naudojusi smurtą, tačiau jis niekur dėl to nesikreipė, todėl tai nėra užfiksuota procesiniuose sprendimuose. Prokurorės vertinimu, R. Č. nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, tai lėmė jos gyvenimo būdas, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog ateityje tai nepasikartos.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos R. Č. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, R. Č. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Prokurorė neginčija R. Č. kaltės, tačiau nesutinka su baudžiamosios bylos jos atžvilgiu nutraukimu BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Prokurorės teigimu, R. Č. asmenybė, jos gyvenimo būdas, padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas neleidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria prokurorės apeliacinio skundo teiginiams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. R. Č. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nesant tam pagrindo.

7. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės galima atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2012, 2K-206/2015).

8. Pažymėtina, kad net ir nustačius aukščiau aptartų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad R. Č. savo kaltę visiškai pripažino, su nukentėjusiuoju A. J. susitaikė, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajai neturi, R. Č. anksčiau neteista, jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus, be to, ji pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, gydytis nuo alkoholizmo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino R. Č. asmenybę, jos elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog ji daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat buvo pernelyg sureikšmintas nukentėjusiojo atleidimas kaltinamajai ir jokių pretenzijų neturėjimas, prašymas šios nebausti. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu R. Č. buvo stipriai apgirtusi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,97 promilės. Dėl vykusių išgertuvių, kuriose dalyvavo R. Č., jos sugyventinis – nukentėjusysis A. J. bei pažįstamas V. M., nei vienas iš minėtų asmenų tiksliai nesugebėjo prisiminti visų kilusio smurtu pasibaigusio konflikto aplinkybių. Tačiau tiesioginis įvykio liudytojas V. M. pažymėjo, kad A. J. jokių smūgių savo sugyventinei nesudavė, t. y. fizinis smurtas buvo naudojamas tik R. Č.. Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūną dalį – galvos sritį, tyrimo metu nepavyko tiksliai nustatyti visų namų apyvokos daiktų, kurie buvo naudojami smūgiams sustiprinti, tačiau akivaizdu, jog R. Č., apimta pykčio protrūkio, be pateisinamos priežasties smurtavo savo sugyventinio atžvilgiu, naudodama įvykio vietoje po ranka pakliuvusius daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo suduotas ne vienas smūgis, o smogta ne mažiau kaip aštuoni smūgiai, nuo kurių A. J. stipriai kraujavo. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 5-62) bei pokalbio su Bendruoju pagalbos centru stenograma (1 t., b. l. 103-104). Nors R. Č. pati skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė pagalbą, nurodydama, kad vyras visas kraujuoja, tačiau nepripažino, jog pati ir sumušė tą vyrą. Į klausimą, ar vyras sumuštas, ji atsakė, kad nežino, aiškino, jog grįžusi į namus, rado tokį vaizdą. Tuomet į pokalbį įsiterpia pats nukentėjusysis, teigdamas, kad skambinančioji moteris sudaužė jam galvą, prašo jį gelbėti, nes tuoj mirs. Įvykio vietos apžiūros fotolentelė patvirtina, kad A. J. atžvilgiu smurtas buvo intensyvus, nes jo kraujo rasta iš esmės visame bute: ant durų vidinės pusės, virtuvėje ant spintos, šalia kieto kuro katilo ant grindų, taip pat ant pačio kuro katilo, ant virtuvės sienų, šalia įėjimo į svetainę, ant durų staktos, grindų, ant šaldytuvo, kėdės, stalo, audio magnetolos, ant kiliminės dangos bei židinio, esančio svetainėje, stiklo. Specialisto išvada Nr. G 735/2018 (09) nustatyta, kad A. J. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais artimu vienas kitam metu ir tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76). Aptarti duomenys patvirtina, kad R. Č. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kelianti grėsmę žmogaus sveikatai bei gyvybei. Jos smurtiniai veiksmai nelaikytini mažareikšmiais, ji veikė tiesiogine tyčia ir taip elgėsi nebe pirmą kartą.

10. Nors R. Č. nėra teista (1 t., b. l. 138), tačiau ji pati ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad yra mušusi savo sugyventinį ir anksčiau, tačiau šis dėl to niekur nesikreipė. Tuomet taip pat buvo neblaivi, todėl negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių naudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 123-124). Pirmosios instancijos teisme R. Č. neigė anksčiau naudojusi smurtą prieš sugyventinį, teigė esanti neagresyvi, tačiau pripažino, kad konfliktų tarp jų būdavo ir dėl jos veiksmų buvo kviečiama policija (2 t., b. l. 22-23). A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sugyventinė anksčiau yra ne kartą smurtavusi, tačiau jis visada atleisdavo ir niekur nesikreipdavo (1 t., b. l. 65-66), pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis savo poziciją sušvelnino, aiškino, kad anksčiau tik „biškį buvo“, taip, kaip analizuojamu įvykiu, nėra buvę. Jis nebijo gyventi kartu su R. Č. (2 t., b. l. 24). Taigi, nors procesiniuose dokumentuose ankstesni R. Č. smurtiniai protrūkiai nėra fiksuoti, tačiau spręstina, kad jų pasitaikydavo, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir patvirtina, jog kontroliuoti savo elgesį, ypač būnant išgėrus, jai itin sudėtinga.

11. Pirmosios instancijos teisme R. Č. aiškino, kad šiuo metu nejaučia potraukio alkoholiui, po įvykio nei ji, nei nukentėjusysis alkoholio nevartoja. Šiuos teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi po įvykio nepraėjus nei savaitei R. Č. buvo bausta administracine tvarka dėl pasirodymo viešoje vietoje, esant neblaiviai. Jai buvo nustatytas lengvas (1,29 promilės) girtumo laipsnis. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 141-144) liudija, kad ankstesni R. Č. administraciniai pažeidimai (nusižengimai) taip pat yra padaryti būnant neblaiviai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis R. Č. administracine tvarka yra bausta ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. 2019 m. sausio 20 d., apie 4.50 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,71 promilių girtumas), R. Č. bendruoju pagalbos telefonu paskambino į policiją ir melagingai pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis triukšmauja, tarp jų vyksta konfliktas, tačiau tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykus į nurodytą vietą, paaiškėjo, jog tokio įvykio nebuvo. Dėl šio nusižengimo ji nubausta 2019 m. sausio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimu 290 Eur bauda. Tos pačios dienos Marijampolės apylinkės teismo nutarimu R. Č. pripažinta dar kartą melagingai pranešusi apie nesamą įvykį, vėlgi būdama neblaivi. 2019 m. sausio 20 d., apie 12.22 val., ji bendruoju pagalbos telefonu paskambino į policiją ir pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis triukšmauja, laužiasi į namus, daužo duris. Šie duomenys patvirtina, kad R. Č. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu bei daro priešingus teisei poelgius. Sodros duomenimis (1 t., b. l. 139) ji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota (1 t., b. l. 140), taigi, pozityvaus darbinio užimtumo nesiekia. Duomenų, kad gydytųsi priklausomybę alkoholio vartojimui, bylos medžiagoje nėra. Kadangi R. Č. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos išliko toks pats, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimas jai teigiamos įtakos nepadarė, todėl atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra jokio pagrindo.

12. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju, R. Č. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju neskatintų jos keisti savo netinkamo elgesio, rinktis socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesant pakankamai R. Č. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl BK 38 straipsnio nuostatos R. Č. atžvilgiu netaikytinos.