- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1187-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00161-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- UAB „Trakų energija“
- Kategorijos
- 2.5.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trakų energija“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė atsakovei V. B. terminą iki 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 15,00 € žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teismas nustatė, jog apeliacinis skundas paduotas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų: o būtent CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčijamos sumos dydį, t. y. 242,47 €, pateikiant apeliacinį skundą mokėtina 15,00 € suma.
Teismas pažymėjo, kad tarp UAB ,,Trakų energija“ ir atsakovės kilęs turtinis ginčas dėl 242,47 € skolos mokėjimo už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Šiuo atveju nagrinėjamo ginčo dalyko, t. y. reikalaujamos priteisti sumos apmokestinimui žyminiu mokesčiu, taikomos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, todėl teismo vertinimu, atsakovė pateikdama apeliacinį skundą, turi pareigą sumokėti 15,00 € žyminį mokestį, todėl nustatytinas terminas nurodytam apeliacinio skundo trūkumui ištaisyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nusprendė, kad šalių ginčas nėra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Atsakovė nesutinka su tokiais teismo argumentais, tvirtina, kad šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo, kai tariamas įsiskolinimas buvo priskaičiuotas atsakovei tik todėl, kad ieškovas atliko šilumos energijos paskirstymą, nesilaikydamas galiojančios atsakovės ir ieškovo šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlygų, pritaikydamas atsakovės atžvilgiu nesąžiningas sutarties sąlygas. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš vartojimo santykių dėl nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo, o atsakovė yra laikytina vartotoja, kuri CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ginčo šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra vartojimo sutartis. Todėl, esant ginčui iš šios sutarties vykdymo, sudarymo ir nutraukimo, taip pat nesąžiningų sąlygų taikymo, apskaičiuojant įsiskolinimą už šilumos energiją, atsakovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Sutarties dalykas – šilumos tiekimas ir vartojimas atsakovės bute, tenkinant asmeninius atsakovės poreikius. Vilniaus apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-745-450/2013 nustatė, kad ieškovai pagrįstai nurodo, kad sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Vartojimo sutarties kvalifikavimui svarbios dvi aplinkybės: sandorio šalys ir sandorio sudarymo tikslai. Viena iš sandorio šalių turi būti tik fizinis asmuo, o kita – verslo subjektas. Fizinis asmuo sudaro sandorį, siekdamas tenkinti asmeninius, šeimos ar namų ūkio poreikius, bet ne profesiniais ar panašaus pobūdžio tikslais. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad investicinė gyvybės draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kadangi ji tenkina abi aukščiau nurodytas sąlygas, todėl pareiškėjams, kaip reikalavimo teisių perėmėjams, reiškiant materialinius reikalavimus šios sutarties pagrindu, taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su atleidimu nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
CPK 83 straipsnis apibrėžia kategorijas bylos šalių, kurios yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas buvo pakeistas 2015 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Pagal naują 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Atsakovė apeliacinį skundą pateikė 2016 m. kovo 29 d., todėl pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, taikytina nauja CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, pagal kurią nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik tie vartotojai, kurie bylose ginčija vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą.
Sutiktina, jog atsakovė nagrinėjamoje byloje yra pripažintina vartotoja. Tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji gali būti atleista tik tuo atveju, jeigu byloje būtų ginčijusi ieškovo jai taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde atsakovė nesiremia šiame straipsnyje nustatytomis teisės normomis, nereikalauja teismo pripažinti tam tikras sutarties sąlygas nesąžiningomis ir todėl negaliojančiomis. Atsakovė byloje sutinka su 2000 m. lapkričio 2 d. Šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties sąlygomis, tačiau nurodo, jog ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už teikiamas paslaugas, neteisėtai nesivadovauja šia sutartimi. Tuo tarpu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi nustatyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui ir jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų nuostatoms, iki šio įstatymo su vartotojais sudarytos sutartys turėjo būti pakeistos, nes jose rekomenduojama taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 nustatyta tvarka neatitiko įsigaliojusio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, ieškovas viešai informavo vartotojus apie naujų sutarčių sudarymą ir sudarytų sutarčių pakeitimą. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl imperatyviųjų teisės normų pasikeitimo įtakos buvusiems šalių sutartiniams santykiams. Todėl pripažintina, kad atsakovė nėra atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė atsakovei 16 dienų terminą (iki 2016 m. balandžio 8 d.) žyminiam mokesčiui sumokėti, atsakovei, išnagrinėjus jos atskirąjį skundą, nustatytinas 16 dienų terminas nuo apeliacinės instancijos termino nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 15,00 € žyminį mokestį.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei V. B. 16 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 15,00 € žyminį mokestį ir pateikti Trakų rajono apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.