- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- 2YT-2608-1144/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02279-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- R. U.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Zaicevienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos nepilnamečių vaikų E. U., gim. (duomenys neskelbtini), M. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad su nepilnamečių vaikų E. U. ir M. U. tėvu E. Č. pradėjo gyventi kartu nuo (duomenys neskelbtini). Kartu susilaukė trijų vaikų, vyriausias iš jų yra miręs. Pareiškėja su Egidijumi kartu gyveno iki jo mirties (duomenys neskelbtini). Gimus vaikams pareiškėja įregistravo motinystę. Egidijui esant gyvam kartą bandė įregistruoti tėvystę, tačiau pavėlavo, todėl taip ir liko. Patys vaikai žino, kad jų tėvas yra E. Č.. Dukra lanko ir prižiūri jo kapą. E. Č. rūpinosi savo vaikais, yra davęs jiems pinigų, pirkęs daiktų. E. Č. motina R. G. savo anūkais laiko E. U. ir M. U., bendrauja su jais, vaikai taip pat dažnai lankosi pas savo senelę.
Suinteresuotas asmuo R. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė pateiktą teismui rašytinę išvadą ir nurodė, kad vadovaujantis tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais saugomus ir ginamus vaikų interesus, nepilnamečių vaikų teisė žinoti savo kilmę atitinka jų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.
CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnyje, reglamentuojančiame vaikų teises, nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų dokumentų – E. U. gimimo įrašo ir M. U. gimimo liudijimo nustatyta, kad E. U. ir M. U. motina yra R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Duomenys apie vaikų tėvystę nenurodyti. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokslinių įrodymų (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) pateikimas, tačiau CK 3.148 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
Nagrinėjamu atveju tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje, teismo vertinimu, yra pakankamai kitų įrodymų. Pareiškime išdėstytas aplinkybes, jog E. Č. yra biologinis vaikų E. U. ir M. U. patvirtina teismo posėdyje išklausyti pareiškėjos paaiškinimai apie jos bendrą gyvenimą su nepilnamečių vaikų tėvu E. Č. nuo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat E. Č. rūpinimais vaikais E. ir M. (CPK 186 straipsnis). Pareiškėjos paaiškinimus patvirtina teismo posėdyje apklaustos liudytojos B. U. parodymai, kad jos sesuo R. U. gyveno su E. Č., (duomenys neskelbtini) gretinamai jos tėvų, vedė bendrą ūkį. Sesuo su E. Č. turėjo dar vyresnį sūnų, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. G. E. ir M. sesuo gyveno su E. Č.. E. Č. niekada neginčijo savo tėvystės, mylėjo savo vaikus, jais rūpinosi. Vaikai vadino E. Č. tėčiu. E. U. prisimena savo tėtį, prižiūri ir tvarko jo kapą. Liudytoja neabejoja dėl vaikų E. U. ir M. U. tėvystės (CPK 189 straipsnis). Institucijos, teikiančios išvadą, byloje atstovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios prieštarautų pareiškėjos paaiškinimams ir liudytojos parodymams bei pažymėjo, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę atitinka jo interesus.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog E. Č. yra E. U. ir M. U. biologinis tėvas. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų reiškę reikalavimus dėl savo tėvystės pareiškėjos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Suinteresuotas asmuo R. G. taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra E. U. ir M. U., tėvas, o E. U. ir M. U. yra E. Č. vaikai (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant, kad mirusiojo E. Č. vaikai E. U. ir M. U. įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį bei galėtų įgyvendinti savo teisę į našlaičio pensiją ar kitas socialines išmokas.
Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios, tenkinus pareiškimą priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikai.
Priteisti iš pareiškėjos R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas vaiko kilmės ir jo teisės į našlaičio pensiją ar kitas socialines išmokas įgyvendinimo tikslu.
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.