- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- e2-3801-204/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Atsakovas
- R. Z.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. Z. 289,62 Eur negrąžinto kredito, 60,85 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 274,73 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“, valdanti sistemą Vivus.lt, ir atsakovas R. Z. 2014-04-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9818847001 (toliau – Sutartis), kuria kreditorė paskolino atsakovui 173,77 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą, praėjus 2 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 6 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014-12-29. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014-05-01 atsakovas pateikė prašymą papildomai 86,89 Eur kredito sumai, 2014-05-04 dar papildomai 28,96 Eur kredito sumai. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinė kreditorė 2014-09-19 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
UAB „4finance“ ir International Risk Management OÜ 2015-12-21 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria International Risk Management OÜ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, o 2016-03-10 buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria International Risk Management OÜ perleido UAB „Finansų administravimas“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, buvo įpareigotas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau jis prievolės neįvykdė.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinė kreditorė UAB „4finance“, valdanti sistemą Vivus.lt, ir atsakovas R. Z. 2014-04-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9818847001, kuria kreditorė paskolino atsakovui 173,77 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą, praėjus 2 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 6 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014-12-29. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014-05-01 atsakovas pateikė prašymą papildomai 86,89 Eur kredito sumai, 2014-05-04 dar papildomai 28,96 Eur kredito sumai. Atsakovas 2014-12-29 turėjo grąžinti 289,62 Eur skolą ir 60,85 Eur palūkanų, iš viso 350,47 Eur, tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinė kreditorė 2014-09-19 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
2015-12-21 pradinė kreditorė UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, išsiųsdama jam 2016-05-04 pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (CK 6.109 str. 1 d.).
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 289,62 Eur skola ir 60,85 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą – 149,50 proc. Ieškovė už laikotarpį nuo 2014-09-20 iki 2015-05-29 prašo priteisti iš atsakovo 274,73 Eur sutartinių palūkanų. Ieškovė nurodė, jog šios palūkanos atlieka nuostolių ieškovei kompensavimo funkciją. Iš to darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti 274,73 Eur palūkanos vertintinos kaip kompensacinės palūkanos (netesybos).
Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio (pagal pareigas) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalus 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną netesybų dydis taikytinas visų formų netesyboms. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 149,50 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, palūkanų po kredito grąžinimo termino pabaigos dydis mažintinas iki 31,54 Eur ((289,62 + 60,85) x 0,05 proc. x 180 dienų).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 382,01 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (61 proc.) iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,32 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 60,85 Eur mokėjimo palūkanų, 31,54 Eur kompensacinių palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 382,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.