Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-731-153/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-04
Bylos Nr.: 2A-731-153/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02108-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Galina Blaževič
Atsakovas: D. M.
Ieškovas: D. B.
Trečiasis asmuo: J. B.

Civilinė byla Nr. 2A-731-153/2013;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Romualdas Šuliokas;

teisminio proceso Nr. 2-17-3-02108-2012-9;

(S)

procesinio dokumento kategorijos: 43.2; 121.1; 121.21; 121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galinos Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-217/2013 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo, trečiasis asmuo J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu iš atsakovo D. M. priteisė 4000 Lt kaip be pagrindo įgytą sumą, 350 Lt metines įstatymines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4350 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1281 Lt bylinėjimosi išlaidas Lt ieškovei D. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškovė D. B. prašė priteisti 4000 Lt, penkių procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už be pagrindo įgytus 4000 Lt už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, bendra prašomų priteisti palūkanų suma yra 350 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo D. M.. Ieškovė nurodė, kad iš D. M. buvo susitarusi pirkti automobilį „Opel Astra“, atsakovas 2010 m. lapkričio mėn. apie 25 d. atvarė ieškovei automobilį į namus, ji sumokėjo už automobilį atsakovui 4000 Lt matant liudytojams. Tarėsi, kad D. M. įformins pardavimą ir perrašys automobilį, tačiau iš karto tokio sandorio nesudarė, nes D. M. pasitikėjo. Atsakovas dokumentų neįformino, teismo sprendimu padalino turtą, taip pat ir ginčo automobilį, kuris atiteko trečiajam asmeniui J. B.. Atsakovas žadėjo grąžinti pinigus už automobilį, todėl trečiasis asmuo sutiko baigti bylą su atsakovu taikiai. Tačiau atsakovas pinigų nesumokėjo.

Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad automobilis „Opel Astra“ įgytas už jo nuosavus pinigus, nes jis visą tą laiką dirbo, neblogai uždirbdavo. Kai išvažiuodavo į komandiruotes, visus finansinius reikalus tvarkydavo sugyventinė J. B.. Jokių pinigų pats iš D. B. neėmė ir „Opel Astros“ jis jai nepardavinėjo. Dalijant atsakovo ir trečiojo asmens turtą automobilis „Opel Astra“ buvo pas ieškovę D. B.. Sudarius taikos sutartį, su J. B. atsakovas pasidalijo visą turtą, automobilis „Opel Astra“ atiteko J. B., kitas turtas atiteko atsakovui. Atsakovas nežino, kodėl D. B. nurodo, kad 2010-11-25 jam buvo perduoti pinigai 2010-11-25 adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pas D. B. nebuvo ir jokio sandorio nesudarė, pinigų iš D. B. neėmė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. B. ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų nurodė, kad 2010 m. lapkričio pabaigoje trečiasis asmuo su D. M. ieškovei D. B. atvarė automobilį „Opel Astra“ į jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) , kiemą. Automobilį ieškovei D. B. perdavė atsakovas D. M.. Tą dieną ieškovė atidavė atsakovui D. M. pinigus, o perrašyti automobilį susitarė tada, kai turės laiko. Šalys gyveno draugiškai, sutarė, pasitikėjo vienas kitu, negalvojo, kad atsiras tokių problemų. Automobilis „Opel Astra“ įgytas už trečiojo asmens su D. M. bendrus pinigus, tačiau 4000 Lt už automobilį gavo D. M., pati J. B. tų pinigų negavo. Dalijantis turtą atsakovas ir trečiasis asmuo į bylą neįtraukė ieškovės D. B., nes su D. M. jie susitarė draugiškai. Ji pasitikėjo atsakovu D. M., juk jie buvo pragyvenę kartu aštuonis metus. Teismo nutartimi automobilis buvo perduotas trečiajam asmeniui, o vėliau perduotas ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-373-814/2012 Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi buvo patvirtinta D. M. ir J. B. taikos sutartis dėl turto, įgyto neregistruotoje santuokoje, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teismo patvirtintoje taikos sutarties 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad atsakovė J. B. ir ieškovas D. M. susitaria ir patvirtina, kad po teismo procesinio dokumento dėl šios taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos lengvasis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), sutarties patvirtinimo metu registruotas ieškovo D. M. vardu, asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka atsakovei J. B., o lengvasis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), sutarties patvirtinimo metu registruotas ieškovo D. M. vardu, ir toliau asmeninės nuosavybės teisėmis pasilieka ieškovui D. M..

Teismas laikė įrodytu ieškovės paaiškinimą dėl susitarimo su atsakovu dėl ginčo automobilio pardavimo remiantis pateiktu byloje ieškovės D. B. 2012-02-22 registruotu laišku D. M., kuriuo ieškovė reikalavo iš atsakovo iki 2012-03-01 grąžinti 4000 Lt ieškovei arba kreiptis į „Registrą“ ir perrašyti jai automobilį „Opel Astra“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji iš jo pirko 2010-11-25, negavusi pinigų arba automobilio, bus priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, ieškovės paaiškinimu dėl pinigų perdavimo atsakovui, liudytojos I. G. paaiškinimu, kad atsakovas D. M. pardavė mašiną ieškovei D. B. prieš 2–3 metus, matė, kad ieškovė pinigus atnešė iš kambario į virtuvę ir sumokėjo apie 4000 Lt kupiūromis po 100 ir 200 Lt, pinigus paėmė D. M.. Liudytojos paaiškinimu, bute pinigų perdavimo atsakovui momentu buvo taip pat kiti asmenys – B. B., D. B., J. B., kurie liudytojos nurodytas aplinkybes dėl automobilio pardavimo patvirtino teismo posėdyje.

Taip pat teismas atsižvelgė į šalių santykius, buvusius iki ginčo, taip pat į tai, kad ieškovė D. B. iki ginčo įvykio pirko automobilį „Mazda 323“ iš atsakovo, tačiau ieškovės ir trečiojo asmens J. B. paaiškinimu, atsakovas automobilio „Mazda 323“ pirkimo–pardavimo sutartį įformino taip pat pavėluotai, tik po 3–4 mėn. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė D. B., perdavusi pinigus 4000 Lt už automobilį „Opel Astra“, galėjo tikėtis, kad pirkimo–pardavimo sandoris bus sudarytas vėliau, galėjo pasitikėti atsakovu D. M. ir jo sąžiningumu neabejojo.

Teismas nesivadovavo liudytojų A. M., R. M. D. M. paaiškinimu apie sandorį ar susitarimą, vykusį D. B. bute (duomenys neskelbtini), nes jie nieko nežinojo ir konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo, bute nebuvo.

Teismas kvalifikavo ginčo santykius pagal LR CK 6.237 str. 1 d. ir tuo pagrindu konstatavo, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 str.).

Teismas nurodė, kad remiantis LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p., rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų; sandoriams, kurių suma mažesnė nei 5000 Lt rašytinė forma nebūtina. Teismas padarė išvadą ir laikė nustatytomis bylos aplinkybes, kad ieškovė D. B. įrodė bylos aplinkybes, jog atsakovas D. M. iš ieškovės D. B. be teisinio pagrindo, nesąžiningai įgijo turtą, priklausantį D. B. –4000 Lt, kuriuos jam perdavė ieškovė D. B., o D. M. tyčia 4000 Lt priėmė, nesiekdamas sukelti teisinių pasekmių ir laikytis žodinio susitarimo ir sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, vėliau vengė sudaryti automobilio „Opel Astra“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–padavimo sandorį. Įvertinus minėtus įrodymus, teismo nuomone, galima padaryti išvadą, kad ieškovė įrodė esant priežastinį ryšį tarp savo pažeistos teisės ir atsakovo praturtėjimo. Todėl teismo vertinimu, atsakovas privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 str. 1 d.). Teismas ieškovės D. B. ieškinį patenkintino visiškai ir priteisė iš atsakovo D. M. ieškovės D. B. naudai 4000 Lt (LR CK 6.242 str.). LR CK 6.240 str. numato, kad be teisinio pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo grąžinti ir atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto. Atsakovas D. M. savo žodinio susitarimo neįvykdė, todėl iš atsakovo D. M. ieškovės naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už be pagrindo įgytus 4000 Lt už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-09-10, t. y. ieškovės D. B. apskaičiavimu – 350 Lt (4000 Lt x 0,05 / 12 mėn. x 21 mėn. = 350 Lt ). Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-217/2013 prašo panaikinti atsakovas D. M., kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei priimti naują sprendimą – ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo bei įstatyminių ir procesinių palūkanų priteisimo, atmesti. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-217/2013, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes ir priėmė neteisinga sprendimą, kuris žeidžia vienos iš šalių turtines teises bei teisėtus interesus.

Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime neįvertino visų byloje Nr. 2-49-217/2013 esančių liudytojų parodymų, t. y. liudytojo A. M. paaiškinimo, kuris parodė, kad kiek jis žino, D. M. jokių pinigų neėmė. Jei D. M. būtų ėmęs kažkokius pinigus, tai jam, kaip tėvui, būtų pasakęs. Taip pat liudytojos R. M. parodymų, kad D. M. dirbo ir turėjo pinigų. Marti J. duodavo savo mamai D. B. automobilį „Opel Astra“, kad ji galėtų važinėti. Prieš skyrybas jos sūnus D. M. buvo išvažiavęs dirbti į Švediją, tai D. su J. atvažiavo su „Opel Astra“ ir viską kraustė iš buto, nors teismas dar nebuvo įvykęs. Liudytojos D. M. parodymų, kad D. M. ir tėvų finansinė padėtis gera, atsakovui nebuvo pagrindo skolintis pinigų iš buvusios uošvienės. Atsakovas skolindavo pinigų ir joms, ir J. B. seseriai. Apie sandorį ji nieko nežino. Jei būtų sandoris, tai būtų skolos lapelis ar kažkokia pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas neįvertino ir nepasisakė apie atsakovo nuoseklius parodymus, kad pinigų jis neėmė ir tokio sandorio su ieškove nesudarė.

CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais ir pan. (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Informacija apie transporto priemonės pardavimą ieškovei nebuvo pateikta, t. y. VĮ „Regitra“ apie pasikeitusius transporto priemonės valdytojo duomenis informuota nebuvo (CK 4.253 straipsnio 2 dalis), todėl neįregistravusios sandorio šalys negalėjo panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis vadovaujantis kitais įrodymais.

Ieškovė negalėjo įrodinėti sandorio sudarymo fakto remdamasi liudininkų parodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai vertino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, sandorių sudarymą, bei pažeidė atsakovo teisėtus interesus bei turtines teises.

Į civilinę bylą Nr. 2-373-814/2012 pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. B. dėl turto, įgyto neregistruotoje santuokoje, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nuosavybės dalių nustatymo, 2/3 dalių turto priteisimo, ieškovė neįstojo suinteresuotu asmeniu ir dėl dalinamo turto – lengvojo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pretenzijų nereiškė, savo neva pažeidžiamų turtinių teisių neapgynė. Apie bylos nagrinėjimą jai buvo žinoma, nes atsakovė J. B. yra jos dukra, su kuria ji artimai bendrauja.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo atsakovo D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir 2013 m. sausio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo bei įstatyminių ir procesinių palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-49-217/2013 palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-217/2013, tinkamai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertino visus liudytojų parodymus, taip pat tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas nesąžiningas, nes puikiai žino automobilio pardavimo ir pinigų paėmimo iš ieškovės aplinkybes, tik jas be pagrindo neigia. Automobilio pirkimo ir pinigų mokėjimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai nurodė ieškovė ir patvirtino liudytojai I. G. ir B. B. bei trečiasis asmuo J. B.. Atsakovas skunde nepagrįstai nurodo, jog jo kviestų į bylą liudytojų parodymai teismo sprendime nėra įvertinti. Priešingai, kaip matyti, teismo sprendime yra įvertinti visų atsakovo liudytojų parodymai, tačiau atsakovo liudytojai A. M., R. M. ir D. M. 2010-11-25 dienos aplinkybių dėl susitarimo ir pinigų perdavimo iš viso nežinojo, juose nedalyvavo, o ir šių liudytojų, pasak atsakovo, tariamai nuoseklūs liudijimai iš viso nėra susieti nei su bylos pagrindu, nei su dalyku, todėl neaišku, kaip dar kitaip pirmosios instancijos teismas galėjo šių liudytojų parodymus įvertinti.

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas, jo manymu, neteisingai priimtą sprendimą motyvavo LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p., kad sandoriams, kurių suma mažesnė nei 5000 Lt, rašytinė forma nebūtina. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas D. M. iš ieškovės be teisinio pagrindo, nesąžiningai įgijo pinigus – 4000 Lt, nesiekdamas sukelti teisinių pasekmių ir laikytis žodinio susitarimo ir sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau vengė sudaryti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–padavimo sandorį, todėl privalo visa tai grąžinti ieškovei (CK 6.237 str. 1 d.). Atsakovas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis. Apelianto teisinė pozicija parodo, jog atsakovas nesuprato nei ieškinio pagrindo, nei dalyko. Ieškovė patikslintu ieškiniu neprašė pripažinti automobilio pirkimo sutarties galiojančia ar taikyti restituciją, o prašė priteisti nepagrįstai atsakovui sumokėtą pinigų sumą, būtent kurios mokėjimas ir buvo teisme įrodytas proceso įstatymo leistinomis priemonėmis, apie tai sprendime pasisakė ir teismas.

Teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino visus liudytojų parodymus ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra naikintinas.

Atsiliepimas

Ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vadovaujantis LR CPK 93 str. nuostatomis, ieškovė prašo šias išlaidas ieškovei priteisti iš atsakovo.

Trečiasis asmuo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-49-217/2013, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir visus byloje esančius liudytojų parodymus bei faktines aplinkybes, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris nėra naikintinas.

Trečiasis asmuo J. B. prašė atsakovo D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2, 3 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo bylose. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykius.

Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normų (CK 6.237–6.242 straipsniai). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Šios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo būdą. Dėl šios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; kt.).

Tad konstatuotina, kad apeliantas be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teises normas, nes kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, priteisiant nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje ši aplinkybė yra nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagal žodinį susitarimą įsipareigojo 2010-11-25 parduoti ieškovei D. B. automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau gavęs iš ieškovės 4000 Lt, atsakovas automobilio ieškovei nepardavė. Taikos 2012-03-08 sutartimi (b. l. 9–12) teismas, patvirtindamas atsakovo ir trečiojo asmens J. B. susitarimą dėl dalytino turto, pripažino teisę į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui. Taikos sutarties patvirtinimo momentu, kaip teigia ieškovė, atsakovas nebuvo įvykdęs įsipareigojimo ieškovei, nes atsakovas neįformino pirkimo–pardavimo sutarties dėl ginčo automobilio perleidimo ieškovei, nors naudojo ieškovės priklausančius 4000 Lt savo poreikiams tenkinti. Tad po taikos sutarties patvirtinimo atsakovui liko ieškovei priklausantis pinigai – 4000 Lt, o automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko ne ieškovei, o trečiajam asmeniui J. B.. Taigi ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 4000 Lt nuostolį, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai ieškovei priteistas iš atsakovo.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, remiantis liudytojų I. G. ir B. B. parodymais (b. l. 75–76), detaliai nustatė ginčo pinigų perdavimo aplinkybes, liudytojų paaiškinimai visiškai sutapo su ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimu dėl šalių susitarimo parduoti ir pirkti ginčo automobilį, taip pat dėl 4000 Lt perdavimo atsakovui. Pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus ir pagrįstai priėjo išvadas, jog ieškovė, tam, kad įsigytų automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-11-25 sumokėjo 4000 Lt atsakovui, apeliacinis teismas su tuo visiškai sutinka. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad ginčo automobilis nebuvo parduotas, o neatlygintinai laikinai duotas naudotis trečiajam asmeniui J. B., kuri taip pat laikinai leido automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas kruopščiai tikrino ieškovės paaiškinimą dėl anksčiau buvusių tarp ginčo šalių santykių, susijusių su kito automobilio (,,Mazda“) perleidimu 2005 m., ir nustatė, kad atsakovas taip pat iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo iš ieškovės gavo pinigus už automobilį, o dokumentus dėl automobilio perleidimo įregistravo daug vėliau, negu privalėjo tai padaryti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, ieškovė galėjo esamojoje situacijoje pasitikėti atsakovu ir perduoti atsakovui pinigus (4000 Lt) iki ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Apeliacinis teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, pripažįsta juos teisingais ir vadovaujasi šiame procesiniame dokumente (CPK 12, 185 str.).

Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų A. M., R. M., D. M. parodymų, nes skundžiamame sprendime minėtų liudytojų parodymai surašyti ir įvertinti (b. l. 85). Apklausti teismo posėdyje liudytojai A. M., R. M., D. M., kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių konkrečių aplinkybių dėl ginčo automobilio nuosavybės perleidimo teismui nepaaiškino. Duodami parodymus teisme liudytojai vadovavosi savo gyvenimiška patirtimi, liudytojų artimais santykiais su atsakovu bei darė prielaidas apie tai, kaip pasielgtų atsakovas, jei norėtų parduoti arba parduotų ginčo automobilį ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad paminėti liudytojai ginčo šalių pokalbio 2010-11-25 negirdėjo, pinigų perdavimo nematė, priešingai, negu ginčo situacijoje dalyvavę liudytojai I. G., B. B., kurie patvirtino pinigų perdavimo atsakovui tikslą ir faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad liudytojų A. M., R. M. ir D. M. parodymais nėra nuginčytas šalių susitarimas perleisti automobilį „Opel Astra“ ir ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl pinigų sumokėjimo už perkamą automobilį. Apeliacinis teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, todėl apelianto argumentas dėl netinkamo liudytojų paaiškinimo vertinimo atmestinas kaip neįrodytas.

Tas faktas, kad ieškovė neįstojo į civilinę bylą Nr. 373-814/2012 ir nepareiškė pretenzijų į dalintiną atsakovo ir trečiojo asmens turtą, tarp jų ir ginčo automobilį, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės ieškinį, kadangi kaip nustatyta anksčiau, ieškovė tikėjo, jog atsakovas savo įsipareigojimą įvykdys, jeigu ieškovei neperleis automobilio, tai bent grąžins 4000 Lt, – tai ieškovė nurodė taip pat raštu kreipdamasi į atsakovą (b. l. 8).

Apeliacinis teismas sutinka su ieškovės D. B. ir trečiojo asmens J. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimtą sprendimą motyvavo LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p., kadangi sandoriams, kurių suma mažesnė nei 5000 Lt, rašytinė forma nebūtina. Šiuo atveju sandorio suma yra 4000 Lt, tad apelianto motyvas dėl būtinumo įforminti pinigų perdavimą rašytinę formą yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė, neturėdama rašytinės pinigų perdavimo sutarties, galėjo faktines aplinkybes dėl 4000 Lt sumos sumokėjimo už automobilį įrodinėti liudytojų parodymais (CPK177 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinis teismas sutinka su ieškovės D. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovas nesutikimą su teismo sprendimu be pagrindo grindžia vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis. Byloje nustatyta, kad ieškovė neprašė pripažinti automobilio pirkimo sutarties galiojančia, ar taikyti restituciją, o prašė priteisti nepagrįstai atsakovui sumokėtą pinigų sumą, būtent kurios mokėjimas ir buvo teisme įrodytas proceso įstatymo leistinomis priemonėmis, apie ką teismo sprendime pasisakė ir teismas. Todėl apelianto nurodytas poįstatyminis aktas ginčo santykiams netaikomas.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Esanti byloje teisinių paslaugų 2013-01-21 sutartis Nr. 130121-1 (b. l. 104) patvirtina, kad ieškovė sudarė sutartį su advokato padėjėju T. D., kuris surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už suteiktas ieškovei advokato teisines paslaugas ieškovė, remiantis pinigų priėmimo 2013-01-21 kvitu Nr. 662168, sumokėjo 300 litų (b. l. 103). Šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Apeliacinis teismas pripažino atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus pagrįstais ir vadovavosi šiais motyvais procesiniame dokumente, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei dalį jos turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos 200 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei.

Teismas,, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 200 (dviejų šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).

Teisėja Galina Blaževič