Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-49-217/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-01-02
Bylos Nr.: 2-49-217/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02108-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Romaldas Šuliokas
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: D. M.
Trečiasis asmuo: J. B.
Advokatai: Edvardas Bandariavičius, Tomas Damulis

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-49-217/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02108-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 43.2.; (S)

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 2 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, atsakovui D. M., jo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui ir trečiajam asmeniui J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo bei įstatyminių ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. B. ieškinį palaikė, prašė iš atsakovo D. M. jos naudai priteisti 4000,00 Lt sumą, penkių procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už be pagrindo įgytą 4000,00 Lt pinigų sumą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, bendra prašomų priteisti palūkanų suma yra 350,00 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad iš D. M. buvo susitarusi pirkti automobilį „Opel Astra“ , 2010 m. lapkričio mėn. apie 25 d. atvežė automobilį į namus, ji sumokėjo D. M. matant liudytojams. Pinigus D. M. ji sumokėjo savo namuose apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), 4000 Lt kupiūromis po 100 ir 200 Lt, tai matė jos dukra J. B., anūkė I. G. ir kaimynystėje gyvenantis vyro brolis B. B.. Pinigus, kuriuos perdavė dukters sugyventiniui D. M., laikė namuose. Tarėsi, kad D. M. įformins pardavimą ir perrašys automobilį, tačiau iš karto tokio sandorio nesudarė, nes D. M. pasitikėjo. Ji jau prieš tai buvo pirkusi iš atsakovo D. M. kitą automobilį, tai pirkimo-pardavimo sutartį sudarė gal po 3-4 mėn. Pradėjus reikalauti įforminti automobilio pardavimą, D. M. nuo jos pradėjo slapstytis,į skambučius neatsiliepinėjo. Pati važiavo į atsakovo namus, tai jis pabėgo iš namų, kitą kartą pasakė, kad išvažiavęs. Tada D. M. 2012-02-22 į namus išsiuntė registruotą laišką su raštu prašydama grąžinti 4000 Lt, tačiau atsakymo negavo. Automobilis „Opel Astra“ pas ieškovę buvo nuo 2010-11-25 iki 2012-03-08, nes nuo 2012-03-08 teismo sprendimu šis automobilis buvo priteistas dukrai J. B.. Kai buvo jų teismas, dukra J. B. susitarė su D. M., kad J. B. paims automobilį „Opel Astra“, o D. M. gražins ieškovei pinigus. D. M. tarėsi su dukra J. B., kad nuo 2012-03-08 su ieškove atsiskaitys per pusę metų. Pagal teismo sprendimą šis automobilis perėjo J. B. nuosavybėn. Atsakovas D. M. su J. B. susitarė bylą baigti taikiai, todėl į bylos nagrinėjimą D. B. nebuvo įtraukta, jiems dalijantis bendrą turtą buvo įtrauktas automobilis „Opel Astra“, kuris jau daugiau kaip vienerius metus buvo perduotas D. B. ir valdomas D. B., Prašo priteisti iš D. M. 4000,00 Lt(be pagrindo įgytą turtą), kuriuos sumokėjo D. M.. Ji beveik du metus naudojosi mašina, buvo už ją sumokėjusi pinigus. Atsakovui jokios nuomos nemokėjo už mašiną. Šis automobilis buvo priteista jos dukrai J. B., o paskui dukra J. B. automobilį pardavė ieškovei D. B., tačiau tai jau kiti teisiniai santykiai.

A. D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad automobilis „Opel Astra“ įgytas už jo nuosavus pinigus, nes jis visą tą laiką dirbo, neblogai uždirbdavo. Kai išvažiuodavo į komandiruotes, visus finansinius reikalus tvarkydavo sugyventinė J. B.. Jokių pinigų pats iš D. B. neėmė ir „Opel Astros“ jis jai nepardavinėjo. Kai išvažiuodavo į komandiruotes, žmona J. B. leisdavo važinėti su „Opel Astra“, nes dar buvo nupirkęs „Opel Zafira“. „Opel Astra“ buvo J. B. mašina, o „Opel Zafira“ – jo. Automobilis „Opel Astra“ pas D. B. buvo todėl, kad J. B. D. B. leisdavo su šiuo automobiliu važinėti, o pati važinėdavo, kai jis būdavo komandiruotėse, su „Opel Zafira“. Dalijant turtą tuo metu „Opel Astra“ buvo pas D. B.. Jie sudarė taikos sutartį, su J. B. pasidalijo visą turtą ir „Opel Astra“ atiteko J. B., „Opel Zafira“ – atiteko D. M., o visą kitą turtą pasidalijo taip, kaip susitarė. Dalijant turtą į procesą neįtraukė D. B., nes jis žinojo, kad automobiliai yra D. M. nuosavybė. Nežino, kodėl D. B. nurodo, kad 2010-11-25 jam buvo perduoti pinigai. 2010-11-25 adresu (duomenys neskelbtini) pats pas D. B. nebuvo ir jokio sandorio nesudarė, pinigų iš D. B. neėmė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. B. ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų nurodė, kad 2010-11-01 ji loterijoje „Teleloto“ laimėjo automobilį, tuo metu gyveno su D. M.. Jie nusprendė bilietą parduoti ir nupirkti kitą automobilį, kadangi „Opel Astra“ jų šeimai buvo per maža, jį parduoti. Mama jau senai kalbėjo, kad jai reikia automobilio, ji norėjo nupirkti „Opel Astra“. 2010 m. lapkričio pabaigoje su D. M. mamai D. B. atvarė automobilį „Opel Astra“ į jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą. Automobilį mamai D. B. perdavė D. M.. Tą dieną mama atidavė D. M. pinigus, o perrašyti automobilį susitarė tada, kai turės laiko. Atsakovas jau prieš kelis metus buvo mamai pardavęs „Mazdą“, tai pinigus paėmė iš karto, o perrašė po kelių mėnesių. Visi gyveno draugiškai, sutarė, pasitikėjo vienas kitu, negalvojo, kad atsiras tokių problemų. Perduodant pinigus pas mamą bute buvo mamos anūkė I. G., visi atsisėdo išgerti kavos, po to dar atėjo į butą dėdė B. B..Tuo metu mama D. B. už „Opel Astra“ sumokėjo D. M. 4000 Lt. D. B. sumokėjo kupiūromis po 100 ir 200 Lt. D. B. pinigus perdavė D. M., o D. M. pinigus paėmė tai buvo 2010 m. lapkričio 25 d., kai buvo atvarytas automobilis mamai ir tą pačią dieną buvo D. M. perduoti pinigai. Konkrečiai nebuvo susitarta, kada bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, nes atsakovas dažnai važiuodavo į komandiruotes. Automobilis „Opel Astra“ įgytas už jų su D. M. bendrus pinigus. 4000 Lt už automobilį gavo D. M., pati J. B. tų pinigų negavo. Kadangi nebuvo įforintas automobilio pardavimas, automobilis buvo įtrauktas į bendrą dalintiną turto balansą, su D. M. sudarė taikos sutartį, D. M. jai prižadėjo, kad už tą automobilį „Opel Astra“ jos mamai D. B. grąžins pinigus, apie tai su D. M. tarėsi 2012-03-08. Kai pati perrašinėjo „Regitroje“ mamai automobilį„Opel Astra“, D. M. sakė, kad greičiau perrašytų automobilį ir jis atiduos mamai pinigus. Dalijantis turtą į bylą neįtraukė D. B., nes su D. M. jie susitarė draugiškai. Ji pasitikėjo D. M., juk jie buvo pragyvenę kartu aštuonis metus. Teismo nutartimi automobilis buvo perduotas jai, pati buvo skolinga mamai, todėl automobilį už skolą pardavaė D. B.. Skola buvo nuo senų laikų, kai skolinosi iš mamos pinigus, dar net negyveno su D. M.. D. B. reikalavimai D. M. pagrįsti ir tenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. G., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad D. B. yra jos močiutė. Žino, kad D. M. pardavė mašiną D. B.. Girdėjo, kaip jie tarėsi, prieš parduodant, matė, kaip viskas vyko. Tuo metu ji buvo pas močiutę D. B., adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo prieš 2 – 3 metus. Dar bute buvo B. B., D. B., J. B., D. M.. A. J. B. su D. M. pasikalbėjo, kad parduoda mašiną, D. B. padavė pinigus D. M., D. M. pinigus perskaičiavo. D. B. pinigus atnešė iš kambario į virtuvę ir sumokėjo apie 4000 Lt, matė kupiūras po 100 ir 200 Lt, pinigus paėmė D. M..

Liudytojas B. B., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o D. B. - (duomenys neskelbtini). Pro savo virtuvės langą pamatė, kad pas D. B. atvažiavo D. M., D. M. pažįstą daug metų, nuėjo pasisveikinti. Virtuvėje sėdėjo D. M., ten buvę žmonės kalbėjo apie mašinos pardavimą ar pirkimą. D. B. davė D. M. pinigus už mašiną. Su ta mašina ieškovė D. B. dažnai į sodą nuveža B. B., nes jų sodai irgi kaimynystėje. Kai D. B. davė pinigus D. M., virtuvėje buvo jis(B. B.), D. B., D. M. ir J. B., I. , jos pavardės nežino; pinigai buvo kupiūromis po 100 ir 200 Lt. Nežino, ar buvo surašytas koks nors dokumentas.

Liudytojas A. M., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad D. M. yra jo sūnus, jis gyveno su J. B. nesusituokę apie aštuonerius metus. Kiek jis žino, D. M., jokių pinigų neėmė. Jei D. M. būtų ėmęs kažkokius pinigus, tai jam, kaip tėvui būtų pasakęs.

Liudytoja R. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad D. M. yra jos sūnus, gyveno su J. B. apie aštuonerius metus. Žino, kad D. M. dirbo ir turėjo pinigų. Marti J. duodavo savo mamai D. B. automobilį „Opel Astra“, kad ji galėtų važinėti. Prieš skyrybas jos sūnus D. M. buvo išvažiavęs dirbti į Švediją, tai D. su J. atvažiavo su „Opel Astra“ ir viską kraustė iš buto, nors teismas dar nebuvo įvykęs.

Liudytoja D. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad D. M. yra jos brolis. Jos ir tėvų finansinė padėtis gera, broliui nebuvo pagrindo skolintis pinigų iš buvusios uošvienės. Brolis skolindavo pinigų ir joms, ir J. B. seseriai. Apie sandorį ji nieko nežino. Jei būtų sandoris, tai būtų skolos lapelis ar kažkokia pirkimo-pardavimo sutartis. Žino tiek, kad jos brolis gerai uždirba, pats gali sau leisti nusipirkti automobilius.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi patvirtino ieškovo D. M. ir atsakovės J. B. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-373-814/2012 pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. B. dėl turto, įgyto neregistruotoje santuokoje pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nuosavybės dalių nustatymo, 2/3 dalių turto priteisimo (b. l. 9-12). Minėtos sutarties 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad atsakovė J. B. ir ieškovas D. M. susitaria ir patvirtina, kad po teismo procesinio dokumento dėl šios taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos, lengvasis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) sutarties patvirtinimo metu registruotas ieškovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka atsakovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) o lengvasis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) sutarties patvirtinimo metu registruotas ieškovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, ir toliau asmeninės nuosavybės teisėmis pasilieka ieškovui D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) D. B. 2012-02-22 raštu(b.l.8), kuris buvo išsiųstas registruotu laišku D. M., nustatyta, kad ieškovė D. B. pareiškė reikalavimą atsakovui D. M. iki 2012-03-01 grąžinti 4000,00 Lt, arba kreiptis į „Registrą“ ir perrašyti jai automobilį OPEL Astra, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji iš jo pirko 2010-11-25. Ieškovė taip pat minėtu raštu informavo atsakovą, kad negavusi pinigų arba automobilio, būs priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas . VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012-11-23 pažyma Nr.(1.6)-S3-602 apie įregistruotą transporto priemonę nustatyta, kad LR kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje turima informacija, D. B. 2006-05-30 savo vardu įregistravo automobilį Mazda 323, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iš D. M.; pirkimo sutarties negali pateikti, kadangi archyvas saugomas penkis metus ir ši sutartis sunaikinta, o 2009-04-02 šį automobilį pardavė R. P. , kas patvirtina ieškovės D. B. nurodytas bylos aplinkybes, kad su D. M. ir anksčiau 2006 m. buvo sudarytas automobilio Mazda pirkimo pardavimo sandoris. 2012-03-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad J. B. pardavė automobilį „Opel Astra“ D. B. už 100,00 Lt ,o 2012-10-25 pažyma Nr. 10/02 nustatyta, kad atsakovas D. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo apdirbėju ir vyksta į Švediją, į komandiruotes atlikti montavimo darbus, per 2012 m. sausio-rugsėjo mėn. užregistruota 118 k. d. (b. l. 36).

Ieškovė D. B. prašo priteisti iš atsakovo D. M. pagal 2010-11-25 žodinį susitarimą 4000 Lt be pagrindo įgytą turtą dėl to, kad D. M. tarėsi parduoti lengvąjį automobilį „Opel Astra“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), už 4000,00 Lt ir kelių dienų laikotarpyje VĮ „Regitra“ sutvarkys automobilio registraciją jos vardu bei tą pačią dieną iš ieškovės D. B. priėmė sutartą 4000,00 Lt sumą. Ieškovė taip pat nurodo, kad nors atsakovas iš jos ir gavo 4000,00 Lt už parduodamą automobilį, bet iki šio laikotarpio jis jai automobilio pardavimo neįformino ir nesudarė pirkimo pardavimo sutarties, sumokėtų pinigų negrąžino. Tuo tarpu atsakovas D. M. atsikirto, kad jokių pinigų jis iš D. B. neėmė ir automobilio „Opel Astros“ D. B. nepardavė, žodinio susitarimo automobilį parduoti nebuvo, automobilis „Opel Astra“ pas D. B. buvo todėl, kad J. B. D. B. leido su šiuo automobiliu važinėti ir naudotis. Pažymėtina, kad LR CPK 185 str. nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008). Ieškovė D. B. konkrečiai ir tiksliai nurodė, kad 2010-11-25 atsakovas D. M. ir trečiasis asmuo J. B. atvežė automobilį „Opel Astra“, tą patį vakarą savo namuose apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji D. M. sumokėjo 4000,00 Lt kupiūromis po 100 ir 200 Lt, tai matė jos dukra J. B., anūkė I. G. ir kaimynystėje gyvenantis vyro brolis B. B.. Liudytojai I. G. ir B. B., apklausti teismo posėdyje, patvirtino šias aplinkybes, liudytojai įspėti dėl atsakomybės, nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Konkrečiai I. G. nurodė, kad B. pinigus atnešė iš kambario į virtuvę ir padavė pinigus D. M., jis perskaičiavo, ji taip pat matė kupiūras po 100 ir 200 Lt bei, kad pinigus paėmė D. M.. Liudytojas B. B. taip pat patvirtino, kad kai D. B. davė pinigus D. M., virtuvėje buvo liudyojas, D. B., D. M. ir J. B., Inesa, jos pavardės nežino, pinigai buvo kupiūromis po 100 ir 200 Lt, viskas buvo vakare apie 18-19 val. Tuo tarpu liudytojai A. M., R. M. bei D. M. apie sandorį ar susitarimą vykusį D. B. bute adresu (duomenys neskelbtini), nieko nežinojo ir konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo, bute nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė D. B. jau buvo pirkusi automobilį Mazda 323 iš atsakovo D. M., kurį savo vardu buvo įregistravusi 2006-05-30, ir tikėtina nurodyta aplinkybė, jog pasitikėjo D. M. ir neabejojo jo sąžiningumu. Kaip nurodo ieškovė D. B. ir trečiasis asmuo J. B., automobilio Mazda 323 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik po 3-4 mėn. Ieškovė D. B. perdavusi pinigus 4000,00 Lt už automobilį „Opel Astra“ galėjo tikėtis, kad pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas vėliau.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (LR CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 str.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011).

Pažymėtina, kad LR CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Taip pat pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (LR CK 6.242 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą bei remiantis LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p., rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų; sandoriams, kurių suma mažesnė nei 5000 Lt rašytinė forma nebūtina, teismas daro išvadą ir laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad ieškovė D. B. pateiktais įrodymais, paaiškinimais,įrodė bylos aplinkybes, jog atsakovui D. M. iš ieškovės D. B. be teisinio pagrindo, nesąžiningai įgijo turtą priklausantį D. B. pinigus sumoje 4000,00 Lt , kuriuos jam perdavė ieškovė D. B., o D. M. tyčia pinigus sumoje 4000 Lt priėmė, nesiekdamas sukelti teisinių pasekmių ir laikytis žodinio susitarimo ir sudaryti automobilio pirkimo pardavimo sutartį, vėliau vengė sudaryti automobilio „Opel Astra“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo padavimo sandorį, todėl privalo visa tai grąžinti asmeniui kurio sąskaita tai buvo įgyta( CK 6.237 str. 1 d.),ieškovės D. B. ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš atsakovo D. M. ieškovės D. B. naudai 4000,00 Lt (LR CK 6.242 str.). Įvertinus paminėtus įrodymus galima padaryti išvadą, kad ieškovė įrodė esant priežastinį ryšį tarp savo pažeistos teisės ir atsakovo praturtėjimo.

LR CK 6.240 str. numato, kad be teisinio pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo grąžinti ir atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto. A. D. M. savo žodinio susitarimo neįvykdė, todėl iš atsakovo D. M. ieškovės naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už be pagrindo įgytą 4000,00 Lt pinigų sumą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-09-10, t.y. ieškovės D. B. paskaičiavimu - 350,00 Lt (4000,00 Lt x 0,05/12 mėn. x 21 mėn. = 350,00 Lt ).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 str. numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas laiku savo prievolės neįvykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4350,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei D. B. iš atsakovo D. M. priteistina 131,00 Lt (b. l. 5) žyminio mokesčio, 800,00 Lt advokato padėjėjo išlaidų ir 350,00 Lt už būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių , viso 1281,00 Lt. Iš atsakovo D. M. valstybės naudai taip pat priteistina 19,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

LR CPK 150 str. 3 d. nurodyta, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., ,263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų) be pagrindo įgytą sumą, 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) metinių įstatyminių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4350,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1281,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei devyniolika Lt 84 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2012-09-14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui(kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms, 4350,00 Lt sumoje, uždraudžiant atsakovui kilnojamuosius daiktus ir turtines teises perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, tačiau paliekant atsakovui teisę kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais; neužtenkant (ar nesant) kilnojamojo turto ar turtinių teisių, atsakovo D. M. piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 4350,00 Lt sumoje, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Romaldas Šuliokas