Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Ž. R. atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2063-836/2015 pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, bei prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies. Nurodo, kad ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus (įdukrą ir globotinę), jos gaunamos pajamos yra 152,00 Eur globos išmoka, turtas, kurį prašo padalinti yra įkeistas ir yra pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra, santaupų neturi, todėl neišgalinti sumokėti viso žyminio mokesčio. Už ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio. Prašo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo ieškovei Ž. R. likusios 1322,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog ieškovė nedirba, gauna apie 152,00 Eur globos išmoką (pažymos apie išmokėtą ir paskirtą globos išmoką), išlaiko du nepilnamečius vaikus. Pateikti įrodymai leidžia teismui spręsti, jog visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimas ieškovei šiuo metu būtų per didelė finansinė našta. Be to, teisme reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, ieškinyje nurodyti motyvai, susiję su netinkamu atsakovo elgesiu, leidžia spręsti, jog kreipimusi į teismą siekiama ginti šeimos teisės normų saugomas vertybes, susijusias su sutuoktinio teisėmis, o pagal CPK 385 str., CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d. teisinį reglamentavimą klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, už kurį ir mokėtina didesnė žyminio mokesčio dalis, privalo būti išspręstas nutraukiant santuoką. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas darė išvadą, kad tikslinga atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Atskiruoju skundu ieškovės Ž. R. atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pirmosios instancijos teismas atidėdamas žyminį mokestį, bet neatleisdamas pareiškėjos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pažeidė procesines teisės normas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas savo nutartyje pripažino, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra bloga, todėl pagal turtinę padėtį teismui buvo pagrindas ne tik atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, bet ir atleisti nuo žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų (CK 80 straipsnis). Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo – viena iš žyminio mokesčio lengvatų. Jos yra priemonės, kuriomis pirmiausia siekiama užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą. Taigi žyminio mokesčio lengvatomis užtikrinamos neturtingų asmenų teisės kreiptis į teismą, sudaromos sąlygos asmenims veiksmingai ir nevaržomai ginti prioritetines žmogaus teises ir viešąjį interesą.Tiek CPK 83 str. 3 dalis, tiek 84 straipsnis nustato tas pačias sąlygas tiek žyminio mokesčio atidėjimui, tiek atleidimui nuo žyminio mokesčio, todėl sprendžiant kokią normą taikyti atsižvelgtina į tai ar yra tikimybė, kad šalies turtinė padėtis pagerės ir kokias pasekmes gali sukelti žyminis mokestis, kuris gali būti priteistinas atmetus ieškinį ar ieškinį tenkinus iš dalies. Nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio atidėjimas, teismui tenkinus ieškinį iš dalies, labai pablogins ieškovės turtinę padėtį ir sukels jai neigiamas pasekmes. Ieškovė augina du mažamečius vaikus. Ieškovė su atsakovu turi didelius skolinius įsipareigojimus, negrąžintas kredito likutis 123978.22 Eur. 6 mėn. EURIBOR+1 proc. metinių palūkanų skoliniai įsipareigojimai viršija turimą turtą. Duomenų, kad pareiškėjos turtinė padėtis gali pagerėti nėra, todėl esant įstatyme numatytoms sąlygoms atleisti nuo žyminio mokesčio, teismas nepagrįstai pritaikė žyminio mokesčio atidėjimą, kadangi tai gali pabloginti ir taip jau blogą ieškovės turtinę padėtį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 str., 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu pirmosios instancijos teismui prašymu iš esmės siekė, kad teismas ją atleistų nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne atidėtų žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl ieškovė ir neteikė teismui jokių argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą svarstyti ieškovės finansinės padėties teigiamas perspektyvas, sudarančias pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Pažymėtina, jog teismas gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, jei prašantis asmuo pagrindžia, jog jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teikiantis asmuo turi įrodyti, jog žiūrint į ateities perspektyvas jo finansinė padėtis keisis ir prašymą teikiantis asmuo turės galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį ateityje. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė tokių galimybių neįrodinėjo. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jos finansinė padėtis yra prasta ir neįrodinėjo, kad ji gali būtų pajėgi sumokėti likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį per atitinkamą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtinas.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, jog neribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo. Prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo nurodė, kad ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus (įdukrą ir globotinę), jos gaunamos pajamos yra 152,00 Eur globos išmoka, turtas, kurį prašo padalinti yra įkeistas ir yra pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra, santaupų neturi, todėl neišgali sumokėti viso žyminio mokesčio. Byloje nėra duomenų apie kitas ieškovės gaunamas pajamas, išskyrus 152 Eur globos išmoką. Ieškovė nurodo, kad ieškinio suma yra 75.000 Eur, kurią sudaro prašomo priteisti turto vertę (kompensacija už automobilį 4000 Eur, ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo 50.100 Eur ir žemės sklypas 20.900 Eur), todėl mokėtinas žyminis mokestis ieškinį teismui pateikus elektroninių ryšių priemonėmis yra 1342 Eur. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su atsakovu turi didelius skolinius įsipareigojimus, kuriuos sudaro negrąžintas kredito likutis 123.978.22 Eur, t. y. skoliniai įsipareigojimai viršija prašomo jai paskirti turto vertę.

Taigi nustatyta, kad apeliantė už ieškinio pateikimą turėtų sumokėti 1342 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau pateikė įrodymus, kad už ieškinį sumokėjo 20,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios dalies, t. y. 1322 Eur žyminio mokesčio, mokėjimo prašo atleisti. Įvertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius matyti, jog ieškovė prašo atleisti ją nuo 98,5 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. beveik nuo viso mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovė pareiškė 75.000 Eur dydžio turtinį reikalavimą, todėl turi būti užtikrintas bent minimalus ir atsakovo apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas. Atleidus ieškovę nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, todėl įvertinęs ieškovės mokėtino žyminio mokesčio sumą, tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį visumos, teismas sprendžia, jog pagal bylos duomenis yra pagrindas atleisti ieškovę nuo dalies, t. y. 1122 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojant ieškovę per nustatytą terminą sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis keistina, nustatant, jog apeliantės prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies, atleidžiant ieškovę Ž. R. nuo 1122 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo, bei įpareigojant apeliantę per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 180 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13d. nutartį pakeisti.

Ieškovės Ž. R. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo tenkinti iš dalies.

Atleisti ieškovę nuo 1122 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti ieškovę per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.