- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-5190-287/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00264-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Diana Latotina-Micevičė, Diana Latotina
uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. V., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centrui dėl atleidimo nuo globėjos pareigų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama ją atleisti nuo neveiksnaus R. V. globėjos pareigų. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-162-284/2018 R. V. buvo pripažintas neveiksniu šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Tuo pačiu sprendimu R. V. buvo pripažintas ribotai veiksniu šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). 2018 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10971-284/2018, R. V. buvo nustatyta globa ir pareiškėja paskirta jo globėja bei turto administratore. Jai 66 metai. Paskutiniu metu jos sveikata pablogėjo ir ji jau nebegali atlikti globėjos pareigų. Serga širdies nepakankamumu, dėl to yra atlikta širdies operacija – protezuotas AO vožtuvas. Greitai pavargsta po įprasto fizinio krūvio, nuolat dūsta. Dėl šių priežasčių jai pasidarė labai sunku prižiūrėti sūnų. Jai labai sunku važiuoti su sūnumi į Šiaulių psichiatrinę ligoninę, po to, jį vežti namo, nes vieno jo gydytojai neišleidžia. Ji nori, kad būtų atleista nuo globėjos pareigų.
Pareiškėja Z. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi sveikatos ir blogiausia, kai reikia su sūnumi į ligoninę važiuoti, nes paskui sūnus jai priekaištauja. Jai dabar labai širdis „duodasi“, ankščiau taip nebuvo, gal per daug nervinasi. Savo sūnaus R. V. į globos namus atiduoti nenori, o niekas kitas globėju būti nenori. Jis ir pats neis gyventi į globos namus. Jie gyvena viename name, tik sūnus gyvena bute antrame aukšte, o ji gyvena bute pirmame aukšte. Ji kaip prižiūrėjo sūnų, taip ir prižiūrės, tik nori nebūti globėja.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens R. V. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos atstovaujamasis su pareiškimu sutinka ir artimiausiu metu ketina kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu. Kyla abejonių ar pareiškėja negali būti globėja dėl sveikatos, ar dėl to, kad nesugeba būti globėja ir suvaldyti globotinio.
Suinteresuoto asmens R. V. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravo su atstovaujamuoju, kuris iš pradžių sutiko su pareiškimu, o vėliau nebesutiko. Nurodė, kad jeigu teismas tenkintų pareiškimą ir atleistų pareiškėją nuo globėjos pareigų, tai turi būti paskirtas kitas globėjas.
Išvadą duodanti institucija, Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės sutinka su pareiškimu. Pažymėjo, kad pareiškime nepateikta galimo globėjo kandidatūra, o informacijos apie kitus asmenis, norinčius globoti R. V. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras neturi. Siūlo, prieš atleidžiant Z. V. nuo globėjos pareigų, ją, kaip šiuo metu atliekančią globėjos funkcijas, įpareigoti sutvarkyti dokumentus dėl R. V. apgyvendinimo socialinės globos įstaigoje, kur yra teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. R. V. apgyvendinus socialinės globos įstaigoje, atleisti Z. V. nuo globėjos pareigų, nustatant jam institucinę globą.
Išvadą duodančios institucijos atstovė Laimutė Kazokaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta pareiškėjos norą, tačiau pareiškėja kitų asmenų, kurie galėtų būti globėjais, nenurodė. Neveiksnaus asmens negalima palikti be globėjo. Pareiškėja atsisakė tvarkyti dokumentus, kad sūnui būtų nustatyta institucinė globa ir nori, kad sūnus gyventų namie.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Globa yra nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Šiuo nagrinėjamu atveju tam tikrose srityse pripažinto neveiksniu R. V. globėja, kuri tuo pačiu yra ir minėto asmens motina, Z. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu atleisti ją nuo globėjos pareigų. Prašyme nurodė, kad pastaruoju metu pablogėjo jos sveikata ir ji nebegali atlikti globėjos pareigų.
CK 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą grindžia pablogėjusia sveikata, tačiau iš teismui pateiktų Z. V. medicininių dokumentų matyti, kad jos sveikatos būklė nuo jos paskyrimo globėja iš esmės visai nėra pasikeitusi, nes jau prieš skiriant ją sūnaus R. V. globėja, jai buvo atlikta širdies operacija bei protezuotas AO vožtuvas.
Teismas sutinka, kad kiekvienas žmogus yra laisvas apsispręsti būti ar atsisakyti būti globėju, tačiau šiuo atveju reikšmingas pačios Z. V. požiūris į globėjos pareigas. Teismo posėdžio metu Z. V. nurodė, kad ji ir toliau ketina rūpintis ir prižiūrėti sūnų, kuris gyvena savo bute, esančiame virš jos buto, tačiau ji nebenori jo vežti į Šiaulių psichiatrinę ligoninę, nes sūnus dėl to jai priekaištauja, tai yra, ji nurodė, kad iš esmės ir toliau ketina atlikti globėjos pareigas, išskyrus sūnaus vežimą į psichiatrinę ligoninę.
Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose pareiškėjai ne kartą buvo nurodyta, kad R. V. negali būti paliktas be globėjo, kad jai norint būti atleistai nuo globėjos pareigų, reikia surasti kitą galimą kandidatą arba nustatyti institucinę globą ir jos globotinį apgyvendinti globos namuose. Z. V. nurodė, kad jokių kitų asmenų, kurie pageidautų tapti R. V. globėjais nėra, bei kategoriškai atsisakė, kad sūnui būtų nustatyta institucinė globa ir jis būtų apgyvendintas globos namuose. Tos pačios nuostatos buvo atkartotos ir teismo posėdyje.
CPK 506 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta globos ir rūpybos institucijų pareiga raštu pateikti išvadą, kuria teismui siūloma globėjo ar rūpintojo kandidatūra. Ši procesinės teisės norma numato minėtos institucijos pareigą pagal CK 3.242 straipsnio nuostatas atrinkti pretendentus į globėjus, pateikti byloje šiuos reikalavimus atitinkančio neveiksnaus asmens globėjo kandidatūras. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad pretendentų į globėjus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją iš šių institucijų parinktų pretendentų.
Kaip matyti iš byloje pateiktos institucijos išvados ir teismo posėdžio metu institucijos, duodančios išvadą, atstovės paaiškinimų, jog ne kartą buvo bendrauta su pareiškėja, ieškota kitų galimų R. V. globėjo kandidatūrų, taip pat siūlyta tvarkyti dokumentus ir skirti R. V. institucinę globą. Kitų galimų R. V. globėjo kandidatų nebuvo rasta, o vienintelio galimo varianto – institucinės globos pareiškėja kategoriškai atsisako ir nesutiko tvarkyti dokumentų, kad R. V. būtų apgyvendintas socialinės globos įstaigoje.
Teismas, atleisdamas vieną asmenį nuo globėjo pareigų atlikimo, privalo neveiksnaus asmens globėju paskirti kitą asmenį ar instituciją, todėl šioje byloje turi būti sprendžiamas ne tik pareiškėjos Z. V. pareiškimas dėl atleidimo nuo globėjos pareigų, bet ir naujojo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo klausimas, nes atleidęs pareiškėją Z. V. nuo globėjos pareigų, teismas paliktų neveiksnų R. V. be globos.
Kadangi pati pareiškėja nerodė suinteresuotumo, kad jos sūnui R. V. būtų paskirtas kitas globėjas ir netgi prieštaravo, kad būtų paskirta institucinė globa, be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė, jog po jos paskyrimo sūnaus globėja, jos sveikatos būklė iš tiesų pablogėjo bei atsižvelgiant į tai, kad ji nurodė, jog ir po atleidimo nuo globėjos pareigų, ji ir toliau taip pat rūpinsis sūnumi, teismas neturi pagrindo atleisti jos nuo globėjos pareigų ir palikti neveiksnų R. V. be globėjo, nes tai prieštarautų neveiksnaus asmens interesams, todėl esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos Z. V. pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 494 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl jos atleidimo nuo globėjos pareigų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.