- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- eI3-322-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00244-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- O. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus
- Advokatai
- Jonas Povil
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. prašymą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja, ir O. M.) kreipėsi į administracinį teismą prašymu atnaujinti praleistus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja prašyme nurodė, kad šeimoje buvo žinomas faktas, jog K. S., M., miręs (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos tėvas, (duomenys neskelbtini) apylinkėse valdė apie 10 ha žemės. Pareiškėja teigė, kad šią žemę K. S. buvo gavęs kaip Lietuvos kariuomenės savanoris. Prasidėjus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui, pareiškėjos motina G. S. bei pareiškėjos brolis A. S. padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į K. S. valdytą žemę. Pareiškėja ir kiti pretendentai dėjo daug pastangų, kad šalyje veikiančiuose archyvuose ir kitose įstaigose būtų surasti dokumentai, patvirtinantys, kokius žemės sklypus, tarp jų – ir esantį (duomenys neskelbtini) apylinkėse, valdė apie 10 ha žemės valdė K. S.. Tačiau nežiūrint daugkartinių kreipimųsi, ilgą laiką tokie dokumentai nebuvo randami. Pareiškėja nurodė, kad, būdama giliai įsitikinusi, jog K. S. valdė (duomenys neskelbtini) apylinkėse esantį žemės sklypą, 2018 m. rudenį dar kartą kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Šis archyvas 2019 m. sausio 24 d. išdavė pareiškėjai dokumentą, patvirtinantį, jog K. S. valdė 9,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors iki tol Lietuvos centrinis valstybės archyvas išduodavo atsakymus, kad duomenų apie šią K. S. valdytą žemę nerandama. Pareiškėja vertino, kad ji veikė aktyviai, atliko tinkamus veiksmus, o duomenų apie K. S. valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), negavo dėl Lietuvos centrinio valstybės archyvo veiksmų. Prašė pripažinti, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių, ir juos atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje O. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas Jonas Povilionis (toliau – ir pareiškėjos atstovas, ir advokato padėjėjas Jonas Povilionis), iš esmės pakartoję prašyme nurodytus motyvus ir argumentus bei remdamiesi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus.
Suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovaujančiam Panevėžio skyriui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
NŽT Panevėžio skyrius pateiktu atsiliepimu nurodė, kad praleistų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse praleistų terminų atnaujinimo klausimą palieka teismo nuožiūra, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad O. M. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę buvo gautas 2019 m. gegužės 13 d. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą dokumentą su duomenimis apie 9,56 ha žemės sklypo valdymą. NŽT Panevėžio skyrius teigė, kad į K. (K.) S. kitą valdytą žemę pretendavę asmenys nebuvo pateikę duomenų apie šio savininko žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 20 d., dalyvavęs NŽT Panevėžio skyriaus atstovas Kęstutis Chrapačas neprieštaravo, kad būtų patenkintas O. M. prašymas atnaujinti praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus. Suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, kad pareiškėja dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų dažnai lankydavosi NŽT Panevėžio skyriuje, jai buvo siūloma trūkstamų dokumentų ieškoti archyvuose.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Remiantis NŽT Panevėžio skyriaus pateiktos S. K. nuosavybės teisių į žemę ((duomenys neskelbtini)) įrodančių dokumentų bylos Nr. 39 (toliau – Byla Nr. 39) ir S. K. nuosavybės teisių į žemę ((duomenys neskelbtini)) įrodančių dokumentų bylos Nr. 1 (toliau – Byla Nr. 1) ir kitais byloje nustatytais duomenimis, nustatyta, kad A. S. ir P. V. S, 1995 m. rugpjūčio 5 d. tuometinei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė bendrai parengtą prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvo K. S., M. nuosavybės teise valdytą 3,34 ha ploto pievų sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), o 1995 m. rugpjūčio 8 d. – atskirai parengtus prašymus atkurti nuosavybės teises į jų tėvo K. S., M. nuosavybės teise valdytą 4,70 ha ploto (duomenys neskelbtini). Bendrai parengtame 1995 m. rugpjūčio 5 d. prašyme bei 1995 m. rugpjūčio 8 d. parengtame P. V. S. prašyme kaip pretendentė nurodyta ir O. M.. Be to, Bylos Nr. 1 d. duomenimis, pareiškimą atkurti nuosavybės teises į K. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą žemę 1991 m. rugpjūčio 12 d. padavė ir G. S..
Civilinės būklės dokumentų duomenimis, O. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra K. S. ir G. S. (iki santuokos – V.) duktė; K. S. (originale – S.) mirė (duomenys neskelbtini); G. S. - (duomenys neskelbtini).
NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 23SD-3301(14.23.104.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ duomenimis, O. M. 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi prašymu, reg. Nr. 23FP-1066, dėl nuosavybės teisių į K. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo ir prie prašymo pridėjo 2019 m. kovo 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos liudijimą (originale – liudymas). NŽT Panevėžio skyrius nurodytu raštu pareiškėjai nurodė, kad anksčiau pateiktuose pareiškėjos, jos brolių prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo nurodyta apie K. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, ir išaiškino jos teisę kreiptis į teismą dėl praleistų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl praleistų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti buvusio savininko nuosavybės teises į žemę bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Atkūrimo įstatymo, priimto 1997 m. liepos 1 d. ir pakeitusio nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 10 straipsnio 1 dalyje (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139, 2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 ir 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Įvertinus byloje nustatytus O. M. giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku K. (K.) S., daroma išvada, kad pareiškėja, kaip buvusio savininko dukra, patenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalie 3 punkte nurodytą pretendentų kategoriją, ir turėjo savarankišką teisę iki 2001 m. gruodžio 31 d. paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Bylos duomenimis, O. M. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. (K.) S. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), NŽT Panevėžio skyriui pateikė 2019 m. kovo 19 d., reg. Nr. 23FP-1066, prie prašymo pridėjo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautą (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos liudijimą su duomenimis apie 9,56 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, valdymą.
Nustačius, jog O. M. praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus, sprendžiama, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės, įtakojusios įstatymo nustatytų terminų praleidimą, yra svarbios.
Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų prasmę, įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus, kurie gali būti atnaujinami tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškinimą, pagal kurį, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015, 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2015; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1936-629/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti, kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-545/2010).
Įvertinus prašyme išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdyje pareiškėjos ir jos atstovo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad O. M. kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios ji Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nustatytais terminais nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo K. (K.) S. valdytą 9,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ir nepateikė savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, vertina tai, kad valstybėje veikiantys archyvai nerasdavo archyvinių dokumentų apie 9,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo valdymą.
Teismo posėdyje O. M. paaiškino, kad rūpintis dokumentų apie buvusio savininko K. S. valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) apskrityje, paieška bendru sutarimu buvo pavesta vienam iš pretendentų - A. S., gyvenusiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad buvo kreiptasi ne tik į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, bet ir į kitus valstybėje veikiančius archyvus.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. liepos 16 d. rašto Nr. V5-1578 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, į šį archyvą suinteresuoti asmenys G. S., A. S. dėl duomenų apie buvusio savininko K. S. valdytą žemę, buvusią Panevėžio apskrityje, kreipėsi 6 kartus; suinteresuotiems asmenims 1991 m. rugsėjo 12 d., 1992 m. vasario 25 d. ir 1998 d. rugsėjo 10 d. buvo išduoti archyvo pažymėjimas dėl nuosavybės (duomenys neskelbtini) kaime, o 1998 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 1 d. ir lapkričio 2 d. buvo išduoti archyvo raštai dėl nuosavybės (duomenys neskelbtini) kaime.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. sausio 24 d. pateikė tuometinio (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos parengtą liudijimą Nr. 2827, kuriame nurodyta, kad K. S., 28 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, šiame kaime valdo 9,56 ha žemės, priklausančios visai šeimynai; nurodytas liudijimas 1926 m. birželio 5 d. buvo pateiktas Panevėžio apskrities žemės tvarkytojui, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo 2019 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. D7-125(10.3.14) ir Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. lapkričio 21 d. pažymos Nr. 110-2897 duomenimis, šiuose archyvuose duomenys apie 1997 m. išduotą atsakymą dėl K. S. žemės (duomenys neskelbtini) valsčiuje, iki 2012 m. išduotas pažymas, kitus dokumentus juridiniams faktams patvirtinti nebesaugomi, kadangi galintys juos patvirtinti dokumentai nustatyta tvarka sunaikinti.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad O. M., kaip pretendentė, elgėsi rūpestingai. Pareiškėja, turėdama žinių apie jos tėvo K. S. (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemės sklypą bei siekdama gauti dokumentus, patvirtinančius tuometiniame (duomenys neskelbtini) kaime buvus 9,56 ha žemės sklypą ir buvusį šio nekilnojamojo turto savininką, ėmėsi aktyvių veiksmų: suderino su (duomenys neskelbtini) mieste gyvenusiu pretendentu A. S., kad jis kreipsis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų apie K. (K.) S. Panevėžio apskrityje valdytą nekilnojamąjį turtą, be to, ir pati rinko archyvinius dokumentus.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. liepos 16 d. rašto Nr. V5-1578 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenys leidžia daryti išvadą, kad šis archyvas saugomus dokumentus tikrino neatidžiai, kadangi tik 2019 m. sausio 24 d. O. M. buvo pateiktas tuometinio Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini) valdybos parengtas liudijimas Nr. 2827 su duomenimis, leidžiančiais spręsti apie 9,56 ha žemės buvimo vietą ir šio nekilnojamojo turto valdymo aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo ir Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktus duomenis, sprendžia, kad nepaneigti pareiškėjos paaiškinimai, kad ji asmeniškai kreipėsi į įvairias šalyje veikiančiais archyvų įstaigas. Be to, vertinant pareiškėjos paaiškinimus apie Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastis, atsižvelgiama į tai, kad NŽT Panevėžio skyriaus atstovas pripažino aplinkybę, jog O. M. rūpinosi nuosavybės teisių į savo tėvo valdytą žemę atkūrimu ir nuolat domėjosi dokumentais savo (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į NŽT Panevėžio skyriaus, kaip Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nuomonę, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžiama, kad O. M. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus terminus praleido dėl priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis.
Nustačius, kad įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, pareiškėjos prašymas juos atnaujinti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti O. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 9,56 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (pagal buvusį administracinį susiskirstymą - Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini)), bei pateikti buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.