Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-28 · Administracinė byla Nr. I1-2485-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
I1-2485-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00620-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2485-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00620-2020-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, Tarnyba), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo sulaikytas Vilniaus miesto policijos ir laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) areštinėje. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 9.00 val. ryto etapavo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) atlikti kardomojo kalinimo. Pažymi, jog atsakovės atstovas nedavė sausojo davinio. Etapuotas automobilio kameroje buvo laikomas su trimis suimtaisiais, todėl nebuvo užtikrinta pakankamai vietos. Taip pat automobilyje nebuvo įrengti saugos diržai. Be to, nebuvo sudaryta galimybė etapuojant pasinaudoti tualetu, o kelionė truko nuo 9.20 val. iki 13.30 val. Taip pat VST pareigūnams pasakius apie tualetą, jie pašaipiai reagavo, liepė kentėti. Paaiškina, kad atvykus į Pravieniškių PN-AK nebuvo suteikti pietūs, kadangi Pravieniškių PN-AK pareigūnai paaiškino, jog VST pareigūnai turėjo paimti maisto davinį iš Vilniaus AVPK areštinės. Etapavimas vyko nesaugiai dėl neįrengtų saugos diržų, taip pat dėl to, kad įrengtos grotos buvo aštriais kampais. Nurodo, kad etapuojant ventiliacija buvo išjungta, todėl trūko gryno oro. Paaiškina, kad tokiomis pačiomis nesaugiomis sąlygomis buvo etapuojamas 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 13 d. Pažymi, jog iš viso buvo etapuojamas 8 kartus. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė didelį pažeminimą, baimę, nepagarbą, stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją.

Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei netenkinti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (b. l. 5–12).

Nurodo, kad 2019 m. VST pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Marijampolė-Vilnius 3 kartus; Vilnius-Kaunas-Vilnius 3 kartus; Kaunas-Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės-Vilnius 1 kartą; Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Kaunas 1 kartą. Vidutinė pareiškėjo kelionės trukmė konvojavimo metu buvo 2 valandos 20 minučių. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos apšvietimo sistemos, šildymo sistemos, ventiliacijos sistemos, tiekiančios lauko orą. Konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Pažymi, jog nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

VST konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. VST tarnybinis transportas naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Atkreipia dėmesį, kad techninės apžiūros metu, vertinami automobilio techniniai įrenginiai, kai jie yra būtini. Tuo atveju, jeigu neįrengti saugos diržai, tai vertinama kaip didelis trūkumas. Pažymi, jog pareiškėjo konvojavimo metu automobiliai pagal techninės apžiūros rezultatų korteles atitiko reikalavimus.

Visam VST specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, tačiau nenustatyta, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.

Konvojuojant pareiškėją specialiosios paskirties transportu nebuvo viršytas nustatytas leidžiamas pervežti asmenų skaičius, nurodytas automobilių registracijos liudijimuose. Akcentuoja, kad teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų) vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. VST konvojavo pareiškėją specialiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės).

Paaiškina, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tuomet, kai asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis, tačiau saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Kadangi visos VST naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl šiuo atveju VST nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Dėl tualetų nurodo, kad konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Ginčo laikotarpiu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui konkretaus konvojavimo įvykio metu prašant pareigūnų, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių sąlygų, tačiau pareiškėjas skundų nepateikė.

VST teisės aktais nenustatyta pareiga aprūpinti asmenis konvojavimo metu maistu ir VST nėra atsakingas subjektas keliamo ginčo nagrinėjamu aspektu.

Nurodo, kad VST neturi duomenų, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų žodžiu ar raštu teikė prašymus ar skundus konvojaus viršininkui ar VST. Pažymi, jog po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į VST su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. VST neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant pareiškėjo skunde nurodytų galimų teisių pažeidimų pobūdį bei jam galimai sukeltas pasekmes, mano, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo galimo pirmojo konvojavimo įvykio.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas VST galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiais 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 13 d., buvo konvojuojamas nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Teismas pažymi, kad, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojuojant nebuvo užtikrinta pakankamai vietos.

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, kad Taisyklės bei kiti teisės aktai nenustato minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui užtikrinimo konvojavimo metu.

Šių Taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

Pažymėtina, kad nėra duomenų, apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas ginčija galimai netinkamas konvojavimo sąlygas net 8 kartus, tačiau nei po pirmojo, nei po antrojo konvojavimo nesikreipė į VST, kas sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas pretenzijų neturėjo.

Atsakovės atstovė VST pateikė kelionės žiniaraščius, kurie patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuotas 8 kartus (b. l. 13–37). Taip pat byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai registracijos liudijimų kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 39–40, 44–45, 48–49, 55–56, 61–70, 76–77), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Kaip minėta, Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 106 punktas nustato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pateikti kelionės žiniaraščiai tvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai tvirtina bei konvojuojamųjų sąrašai tvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad etapu atvykus į Pravieniškių PN-AK, jam nebuvo suteikti pietūs.

Konvojavimo taisyklių 98.5 punkte nustatyta, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Tačiau, kaip teisingai atsakovės atstovė nurodė, VST teisės aktai nenustato pareigos konvojuojamus asmenis aprūpinti maistu. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo kreiptis į įstaigą, kuri turėjo užtikrinti jam maisto davinį pietums, tačiau tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. VST nėra atsakinga dėl maisto davinio išdavimo pareiškėjui, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad konvojuojant automobilyje nebuvo įrengti saugos diržai, o grotos įrengtos aštriais kampais.

Taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4207-822/2018 (taip pat žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, LVAT 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais, kurie nurodyti kelionės žiniaraščiuose (b. l. 13–37). Pagal į bylą pateiktas techninių apžiūrų rezultatų korteles (ataskaitas) (b. l. 40, 45, 49, 56, 62, 64, 66, 69, 70, 77) matyti, jog specialiosios transporto priemonės, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas pagal pateiktus kelionių žiniaraščius, juose nurodytos specialiosios transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams pervežti. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, galima daryti išvada, jog specialiosios transporto priemonės atitiko būtinus saugos reikalavimus. Taisyklių reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams pervežti. Taip pat pažymima, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu arba žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus viršininką dėl netinkamų konvojavimo sąlygų t. y. dėl saugos diržų nebuvimo ar dėl netinkamai įrengtų grotų. Taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai ir t. t. Duomenų apie tai, kad įrengtos grotos buvo netinkamos, nėra, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojuojant nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu. Apie tai informavus atsakovės atstovo pareigūnus, jie reagavo pašaipiai. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad konvojavimo metu konvojuojami asmenys pasikeitimo punktuose buvo vedami į tualetą (b. l. 13–37). Nors pareiškėjas nurodo, kad apie tai informavus pareigūnus, jie reagavo pašaipiai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmenys buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio. Be to, pareiškėjas nesikreipė į atsakvovės atstovą, manydamas, jog pareigūnai bendravo netinkamai. Pareiškėjo teiginiai dėl galimybės pasinaudoti tualetu ir pareigūnų bendravimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojuojant automobilyje buvo išjungta ventiliacija, todėl trūko gryno oro.

Taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Iš atsakovės atstovės pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų poskyris (b. l. 41–43, 45–47, 50–54, 57–60, 71–75), matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą teismas nenustatė.

Byloje nenustačius aplinkybių, kad VST pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė