- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-434/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“
- Atsakovas
- V. S., G. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4630-115/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams V. S., G. S. dėl skolos pagal jungtinės veiklos sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. S. ir G. S., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 315 138,68 Lt, 8,05 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai 2008 m. kovo 15 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė vykdyti jungtinę veiklą, pastatant 0,1092 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dvibutį gyvenamąjį namą ir jį parduodant. Jungtinės veiklos sutarties 3.4 p. šalys sutarė, kad visos pajamos, gaunamos iš bendrosios jungtinės veiklos nustatomos taip: atsakovai G. S. ir V. S. atsiima žemės savikainą, ieškovas – namo statybos išlaidas, o grynąjį pelną partneriai dalinasi lygiomis dalimis. Atsakovai 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė žemės sklypo dalies ir pastato dalių pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja M. M., kuri asmeninės nuosavybės teise nupirko 1/2 dalį žemės sklypo ir 17275/34658 dalis pastato. Pirkėja įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008-10-16 pervesti 370 000 Lt ieškovui, 100 000 Lt G. S. bei po statybos darbų perdavimo pervesti 70 000 Lt ir 180 000 Lt į G. S. sąskaitą. Nurodė, kad atsakovai, nesuderinę su ieškovu, kartu su pirkėja sudarė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimus, t. y. M. M. įsipareigojo pervesti ieškovui 53 518 Lt per 15 darbo dienų po to, kai atsakovai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose numatytus darbus, pervesti ieškovui 52 131,60 EUR per 5 darbo dienas po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose numatytus darbus. Pagal minėtą susitarimą atsakovei G. S. turėjo būti pervesta 370 000 Lt ir 100 000 Lt. Pirkėja su atsakovais pilnai atsiskaitė, tuo tarpu ieškovui sumokėta tik dalis sumos (53 518 Lt), o likusi 52 131,60 EUR suma liko nesumokėta. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir J. J. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o J. J. nupirko 1/2 dalį žemės sklypo ir 17383/34658 dalis pastato bei sumokėjo ieškovui 700 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad jungtinės veiklos vykdymo metu buvo sudarytos dvi pastato ir žemės sklypo pardavimo sutartys, iš kurių yra gautos pajamos, taip pat į tai, kad pirkėjai M. M. ir M. M. nėra sumokėję 180 000 Lt (52 131,60 EUR) bei kad atsakovai yra gavę didesnę naudą, nei jiems priklauso pagal Jungtinės veiklos sutartį, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.974 str., Jungtinės veiklos sutarties 3.4 p. reiškia reikalavimą dėl atsakovų gautų pajamų pasidalijimo, t. y. 315 138,68 Lt priteisimo. Nurodė, kad gautos pajamos iš pirmos pirkimo-pardavimo sutarties – 570 000 Lt, pajamos iš antros pirkimo-pardavimo sutarties – 700 000 Lt (viso – 1 270 000 Lt), žemės sklypo savikaina – 60 000 Lt, statybos išlaidos – 927 313,37 Lt, faktiškai gautas pelnas – 282 686,63 Lt. Kiekvienam jungtinės veiklos dalyviui tenkanti pelno suma yra po 141 343,31 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš Jungtinės veiklos sutarties gautos pajamos dalintinos tokiomis proporcijomis: ieškovo gautina suma 1 068 656,68 Lt (14 343,31 Lt + 927 313,37 Lt), atsakovų – 201 343,31 Lt (141 343,41 Lt + 60 000 Lt). Nurodė, kad ieškovas iš Jungtinės veiklos sutarties faktiškai gavo 753 518 Lt pajamų, t. y. 315 138,68 Lt suma mažiau, o atsakovai gavo 516 482 Lt pajamų, t. y. 315 138,68 Lt daugiau nei priklauso.
Atsiliepimas
Atsakovai V. S. ir G. S. pateikė atsiliepimą, prašydami ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tikroji atsakovų valia buvo sudaryti statybos rangos sutartį. Šalys 2008 m. balandžio 22 d. sudarė sutartį Nr. 2008-04-22/22, kurioje nurodyta, jog gyvenamojo namo statybos darbus finansuoja ieškovas, o atsakovai įsipareigoja iki 2008-11-30 apmokėti visas statybines išlaidas, taip pat pažymėta, kad statybos sąmata sudaro 818 418 Lt. Atsakovai sutartyje aiškiai įvardyti kaip užsakovai, kuriems ateityje gyvenamasis namas priklausys nuosavybės teise. Atsakovai pastebėjo, kad sulėtėjo gyvenamojo namo statybos darbų tempai, ieškovas pradėjo sąmoningai vilkinti darbų atlikimą, išryškėjo įvairūs defektai, todėl pareikalavo, kad būtų pakeistos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, nustatančios atsiskaitymo tvarką, sumažinant ieškovui tenkančią kainos dalį. Ieškovas sutiko su tokiu reikalavimu, ką patvirtina ieškovo 2008 m. lapkričio 4 d. raštas, adresuotas Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Atsakovai, įbauginti ieškovo grasinimų teismais, antstoliais, skundais darbovietėms ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei neturėdami kito pasirinkimo, kadangi nebuvo įmanoma taip greitai surasti potencialių pirkėjų, 2008 m. gruodžio 15 d. sudarė su ieškovu notariškai patvirtintą žemės sklypo dalies ir namų perleidimo už skolas sutartį, pagal kurią atsakovai perleido ieškovui 1/2 dalį žemės sklypo bei 17383/34658 dalis gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, atsakovai nėra skolingi ieškovui už atliktus darbus. Nurodė, kad šalių veiksmuose ir elgesyje galima įžvelgti ne jungtinės veiklos, o statybos rangos sutartį kvalifikuojančius požymius. Atsakovai neturėjo ketinimų veikti ir niekada neveikė su ieškovu jokiam bendram tikslui pasiekti, neįnešė jokio įnašo turto, darbo, žinių, įgūdžių ar kitų nematerialinių vertybių pavidalu į tariamą bendrą veiklą. Ieškovo atlikti paskaičiavimai apie pelną, gautą tariamai iš Jungtinės veiklos sutarties, absoliučiai nepagrįsti. Neaišku kokiais faktiniais duomenimis remiantis žemės sklypas įvertintas 60 000 Lt. Taip pat neaišku kuo remiantis namo statybos išlaidos įvertintos 927 313,37 Lt suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 lapkričio 21 d. sprendimu ieškovo UAB „Gilojos statyba“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 7600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. S. ir 7156 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Konstatavo, kad sutartis savo forma ir turiniu faktiškai atitinka partnerystės sutartims keliamus reikalavimus. Nurodė, jog atsakovų aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo apmokėti už atliktus darbus ir jų apmokėjimas dar nepabaigus ir nepardavus dvibučio gyvenamojo namo, dalies jo perleidimo ieškovui ir kt. neduoda pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis bei kad ieškovas neturi teisės reikalauti gauti tai, kas buvo numatyta partnerystės sutartyje. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių pasirašytoje 2008 m. balandžio 22 d. sutartyje nurodyta darbų sąmata sudaro 818 418 Lt, sprendė, jog atsakovai pripažino sutartą 818 418 Lt statybos darbų kainą. Nustatė, kad ieškovo pagrįstos išlaidos sudaro 818 418 Lt, tuo tarpu turėtos papildomos išlaidos 108 899 Lt negali būti pripažintos pagrįstomis, nes jas faktiškai sudarė broko taisymas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neteikė atliktų darbų akto atsakovams, o dvibutį namą pastatė tik iki 82 proc. baigtumo ir nederino defektų šalinimo išlaidų (sąmatos) su atsakovais, sprendė, kad papildomos išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis ir atlyginamos mažinant pelną.
Konstatavo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo įvertinimą 60 000 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas 2008-10-22 pirkimo-pardavimo sutartimi iš L.ir J. P. įsigijo žemės sklypą beveik identišką atsakovų žemės sklypui tiek lyginant sklypo vietą, tiek plotą, tiek paskirtį, kuris buvo įvertintas 570 000 Lt. Iš sklypo galimos rinkos vertinimo ataskaitos nustatė, kad atsakovų žemės sklypo pardavimo ar perleidimo metu jo bendra vertė buvo 280 000 Lt, todėl į ją teismas atsižvelgė kaip žemės sklypo pardavimo kainą, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą dėl grynojo pelno padalijimo. Nustatė, kad atsakovai 1/2 dalį žemės sklypo su dvibučio namo dalimi pardavė už 750 000 Lt, o ieškovas už 700 000 Lt. Tokiu būdu pagal partnerystės sutartį buvo gauta 1 450 000 Lt pajamų, iš kurių atėmus žemės sklypo pardavimo kainą ir statybos išlaidas (280 000 Lt ir 818 418 Lt), lieka 351 582 Lt dalintino pelno, kuris galėjo būti padalintas tarp partnerių lygiomis dalimis ir kiekvienam iš jų tektų po 175 791 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovas iš pirkėjos M. M. gavo 535 180 Lt, o pagal 2008-09-05 Žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą turi reikalavimo teisę iš jos gauti dar 52 131 EUR (180 000 Lt). Tokiu būdu ieškovui tenka turto 115 100 Lt sumoje (700 000 Lt + 180 000 Lt + 53 518 Lt – 818 418 Lt), kas rodo, kad ieškovui priklausytų gauti iš atsakovų 60 691 Lt (175 791 Lt – 115 100 Lt). Ieškovas 2008-11-04 rašte nurodė, kad skola pagal jungtinės veiklos sutartį sudaro 53 518 Lt ir pervedus jam šią sumą į sąskaitą, UAB „Gilojos statyba“ jokių pretenzijų atsakovams neturės, partnerystės sutartis bus laikoma įvykdyta. Nustatė, kad ieškovas pilnai visų darbų neatliko, nes dvibutis namas yra parduotas 82 proc. baigtumo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra sumokėję ieškovui 18 224,75 Lt už prijungimą prie AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir 10 000 Lt nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Inreal“ už tarpininkavimą surandant 1/2 dalies žemės sklypo bei 17275/34658 dalių gyvenamojo namo pirkimą, taip pat į tai, kad ieškovui buvo perleista dalis žemės sklypo ir dvibučio namo, sprendė, kad partnerystės sutarties įvykdymo faktas yra pripažintas ieškovo, todėl ieškinio likusioje dalyje (60 691 Lt) netenkino (CK 6.123 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grinė šiais argumentais:
Atsakovai pateikė 2004 m. gruodžio 1 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šioje sutartyje buvo nurodyta Jungtinės veiklos sutarties 3.4.1 p. apibrėžta žemės sklypo savikaina, t. y. atsakovų už žemės sklypą sumokėta suma – 10 000 Lt bei nurodyta rinkos vertė – 66 000 Lt. Atsakovai, sudarydami Jungtinės veiklos sutartį, apeliantui nurodė, kad už žemės sklypą sumokėjo 60 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šio įrodymo nevertino, tuo pažeisdamas CPK 183 str. ir 184 str. nuostatas. Teismas žemės sklypo savikaina turėjo laikyti ne atsakovų nurodytą 280 000 Lt, bet 10 000 Lt.Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visi apelianto papildomai atlikti darbai yra broko taisymas. Atsakovai 2008 m. balandžio 22 d. susitarimu patvirtino atliktų statybos darbų sąmatos 818 418 Lt išlaidas. Vėliau apeliantas atliko papildomus darbus (tvoros montavimas, trinkelių klojimas ir įvažiavimo į garažą įrengimas, automatinių vartų montavimas, balkonų aptvėrimas, vėjalentės keitimas, elektros instaliacija ir kt.), išskyrus trūkumų taisymą (PVM sąskaita-faktūra Nr. VPA 08-09/005) 8236,40 Lt sumai. Nesutinka, kad apeliantas neturi teisės į šių darbų atlyginimą. Apelianto reikalaujamą sumą sumažinus trūkumų taisymo išlaidomis, vadovaujantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliantui priteistina 98 179,85 Lt suma už papildomus darbus.Nesutinka su teismo vertinimu, jog 2008-11-04 raštu apeliantas pripažino Jungtinės veiklos sutarties įvykdymą. Šiuo raštu apeliantas vienašališkai patvirtino tik tai, kad pervedus lėšas už parduotą dalį pastato ginčas su atsakovais dėl apelianto interesus pažeidžiančios 2008-09-05 pirkimo-pardavimo sutarties bus išspręstas, t. y. apeliantui bus sumokėta 53 518 Lt ir 52 131,60 EUR už parduotą objektą, tačiau šios sumos apeliantui nebuvo pervestos.
Atsiliepimas
Atsakovai G. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą, prašydami apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypo įvertinimą 60 000 Lt sumai ir pagrįstai sklypą įvertino 280 000 Lt. Ieškovas apeliaciniame skunde nesugeba suformuluoti nuoseklios ir argumentuotos pozicijos, kodėl žemės sklypas turėjo būti įvertintas būtent 60 000 Lt. Ieškovas padrikai stengiasi „prisirišti“ prie atitinkamuose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos bent kiek mažesnės žemės sklypo kainos (vertės) (10 000 Lt, 66 000 Lt). Nei vienai jų neatitinkant ieškinyje nurodytos pinigų sumos (60 000 Lt) yra išgalvojamas neva buvęs žodinis Jungtinės veiklos sutarties šalių susitarimas dėl tokios žemės sklypo vertės.Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad visi ieškovo atlikti papildomi darbai yra defektų taisymas. Įvertinus šį motyvą teismo nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino apskritai visas išlaidas, ieškovo patirtas atliekant tiek defektų taisymo, tiek ir papildomus darbus.Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovui vykdant Jungtinės veiklos sutartį gyvenamojo namo statyba taip ir nebuvo užbaigta (baigtumas 82 proc.), kas reiškia, kad ieškovas tikėtinai atliko statybos darbų net mažiau nei už 818 418 Lt. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovas neatliko visų su atsakovais suderintų darbų, absurdišku laikytinas ieškovo siekis įrodyti jo patirtas išlaidas papildomiems darbams. Ieškovas atlyginimo už papildomus darbus gali reikalauti iš asmenų, kurie nekokybiškai atliko statybos darbus ir kurių defektus ieškovas taisė, o ne iš atsakovų. Papildomi darbai buvo atlikti ir už juos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos 2008 m. pabaigoje ir 2009 m., t. y. po to, kai 1/2 dalis žemės sklypo ir 17275/34658 dalys gyvenamojo namo buvo parduota M. M. bei 1/2 dalis žemės sklypo bei 17383/34658 dalys gyvenamojo namo perleista ieškovui. Ieškovui nepateikus į bylą sąmatos, minimos 2008 m. balandžio 22 d. sutartyje, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas nebuvo į ją įtraukęs papildomų darbų. Tokie darbai kaip lubų įrengimas, lietaus kanalizacijos įrengimas, sienų apdaila, elektros instaliacija ir kt. privalėjo būti numatyti. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo patirtos gyvenamojo namo statybos išlaidos sudaro 818 418 Lt, tačiau šią išvadą padarė ne iki galo išanalizavęs ir įsigilinęs į faktines bylos aplinkybes. Ieškovas neįrodė tokių išlaidų dydžio.Teismas pagrįstai rėmėsi 2008 m. lapkričio 4 d. raštu, adresuotu Danske Bank A/S Lietuvos filialui, kuriuo patvirtino, jog kai pinigų sumos – 53 518 Lt ir 52 131,60 EUR – bus pervestos į susitarime nurodytą sąskaitą, Jungtinės veiklos sutartis bus laikoma įvykdyta ir ieškovas jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo atsakovams neturės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių ginčas kilo iš jungtinės veiklos teisinių santykių. Konkrečiai ginčas kilo dėl jungtinės veiklos partnerių patirtų išlaidų, nuostolių bei pelno paskirstymo, t. y. reikalinga nustatyti, ar jungtinės veiklos partnerių patirtos išlaidos, nuostoliai bei pelnas buvo paskirstyti taip, kaip buvo sutarta jungtinės veiklos sutartyje. Apelianto vertinimu, jungtinės veiklos partnerių patirtos išlaidos, nuostoliai bei pelnas buvo paskirstyti netinkamai ir atsakovai pagal jungtinės veiklos sutartį liko skolingi jam 315 138, 68 Lt.
Jungtinės veiklos sutarties 3.4 p. nustato, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje, kuri atsiras jungtinės veiklos metu, visos gaunamos pajamos iš jungtinės veiklos yra nustatomos taip, kad atsakovai atsiima žemės sklypo savikainą, ieškovas atsiima gyvenamojo namo statybos išlaidas, o grynąjį pelną partneriai dalinasi lygiomis dalimis.
Ieškovo pagrįstos gyvenamojo namo statybos išlaidos sudaro 818 418 Lt. Šios aplinkybės bylos šalys neginčija. Ieškovas nurodo, jog be minėtų išlaidų jis papildomai patyrė 98 179,85 Lt gyvenamojo namo statybos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šios išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis, nes jas faktiškai sudarė tik broko taisymas. Visų pirma, statybos defektiniai darbai yra nurodyti apžiūros akte (b. l. 116-128, t. 1) ir jie sutampa su atliktais darbais, nurodytais PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis ieškovas grindžia patirtas papildomas išlaidas (b. l. 10-16, t. 1). Antra, atkreiptinas dėmesys, jog PVM sąskaita faktūra, kurioje tiesiogiai nurodyta, jog atliktais darbais yra taisytas statybos darbų brokas, yra išrašyta 2008 m. rugsėjo 17 d. Iš esmės visos kitos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis yra grindžiami neva papildomai atlikti darbai pagal jungtinės veiklos sutartį, yra išrašytos vėliau, t. y. 2008 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais bei 2009 m., kas leidžia logiškai manyti, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose yra užfiksuoti darbai, kuriais buvo taisomi statybos darbų defektai. Be to, tai, kad papildomais darbais, už kuriuos ieškovas reikalauja papildomo apmokėjimo, buvo taisomi statybos darbų defektai, patvirtino ir liudytojais apklausti UAB „Gilojos statyba“ vadovai A. D. ir T. M.. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 98 179,85 Lt apmokėjimo už papildomus darbus ir kad ieškovo patirtos gyvenamojo namo statybos išlaidos sudaro 818 418 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai pateikė 2004 m. gruodžio 1 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šioje sutartyje buvo nurodyta jungtinės veiklos sutarties 3.4.1 p. apibrėžta žemės sklypo savikaina, t. y. atsakovų už žemės sklypą sumokėta suma – 10 000 Lt bei nurodyta rinkos vertė – 66 000 Lt. Atsakovai, sudarydami jungtinės veiklos sutartį, apeliantui nurodė, kad už žemės sklypą sumokėjo 60 000 Lt. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šio įrodymo nevertino, tuo pažeisdamas CPK 183 str. ir 184 str. nuostatas. Apelianto manymu, teismas žemės sklypo savikaina turėjo laikyti ne atsakovų nurodytą 280 000 Lt, bet 10 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu ir vertina, kad žemės sklypo savikaina 10 000 Lt.
Byloje yra nustatyta, kad pagal jungtinės veiklos sutartį buvo gauta 1 450 000 Lt pajamų. Tokiu atveju grynasis pelnas pagal minėtą sutartį sudaro 631 572 Lt (1 450 000 Lt -818 418 Lt už statybos darbus ieškovui – 10 000 Lt žemės savikaina atsakovams). Pagal jungtinės veiklos sutartį ši suma yra padalintina tarp ieškovo ir atsakovų per pusę, t. y. ieškovui tenkanti suma sudaro 310 791 Lt, atsakovams – taip pat 310 791 Lt.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas pagal jungtinės veiklos sutartį turėjo gauti 1 129 209 Lt (818 418 Lt už statybos darbus + 310 791 Lt grynojo pelno pagal sutartį). Byloje nustatyta ir ieškovas neginčija, kad jis yra gavęs 700 000 Lt iš 2008 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, 53 518 Lt iš 2008 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat pagal šią sutartį turi reikalavimo teisę į pirkėjus 180 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai už skolas ieškovui pagal jungtinės veiklos sutartį perleido nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 584 900 Lt (b. l. 106-114, t. 1). Taigi šiai dienai ieškovas pagal jungtinės veiklos sutartį yra gavęs 1 338 418 Lt ir tikėtina dar gaus 180 000 Lt, kai realizuos savo reikalavimo teisę į pirkėjus pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, kad ieškovas yra gavęs visas pinigines sumas, kurios jam priklauso pagal jungtinės veiklos sutartį, ir netgi ieškovo gautos sumos viršija 1 129 209 Lt, t. y. sumą, kurią jis turėjo gauti pagal jungtinės veiklos sutartį. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovai neneigia, jog jie turėjo pareigą sumokėti ieškovui už papildomas tarpininkavimo paslaugas, todėl vertintina, kad ieškovo gauta suma, viršijanti pagal jungtinės veiklos sutartį gautiną pinigų sumą, yra apmokėjimas už minėtas ieškovo tarpininkavimo paslaugas. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bylos šalys nėra viena kitai skolingos ir jungtinės veiklos santykiai tarp jų yra pasibaigę. Tai pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai teisingai nustatė kai kurias bylos aplinkybes.
CPK 328 str. numato, kad iš esmės teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais motyvais. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, vertintina, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tiksliai nustatė kai kurias bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo yra pripažinta, kad bylos šalys nėra viena kitai skolingos ir jungtinės veiklos santykiai tarp jų yra pasibaigę.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovams, kurie prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 257-258, t. 2). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, atsakovams yra priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ (duomenys neskelbtini) atsakovams V. S. (duomenys neskelbtini) ir G. S. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.