Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-399/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-12-20
Bylos Nr.: 1A-399/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00348-2011-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Žukauskas, Regina Gaudutienė, Rūta Mickevičienė (pran.)
Nuteistasis: V. G., R. G., T. G., S. G., A. D., E. V.
Advokatai: Rimantas Bučma

Kategorijos

1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.9Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 str.)
1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-399/2013Proceso Nr. 1-20-1-00348-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9; 1.2.23.3; 2.3.6.4.5.1 (N) (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei ir Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,nuteistiesiems V. G., R. G., T. G., S. G., A. D. ir E. V.,

gynėjams advokatams Rimantui Bučmai, Valdui Burneikiui, Anatolijui Svilai, Daivai Dereškevičienei, Ramūnui Vanagui ir Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. G., R. G., V. G., A. D., S. G. ir nuteistojo E. V. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2009-01-16 nuosprendį ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-23 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, veikdamas bendrininkų grupe su S. G., E. V. ir A. D., ne vėliau kaip 2011-12-01, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą parduoti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas, ne vėliau kaip 2011-12-01, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) namo, dalį miltelių - 3, 049 g, turinčių savo sudėtyje 0,732 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, sudėtų į vieną paketą, perdavė S. G., nurodydamas šią medžiagą realizuoti, o bendrininkė S. G., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą - gauti turtinės naudos, iš T. G. įgytą psichotropinę medžiagą, neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno Kauno mieste iki 2011-12-01, 16 val. 21 min., kol asmens kratos metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta;

taip pat tęsdamas nusikalstamą sumanymą parduoti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas ne vėliau kaip 2011-12-01 bendrai su S. G., E. V. ir A. D., dalį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos - 473, 551 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 106,37 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, sudėtų į tris paketus, kartu su S. G., E. V. ir A. D. neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai perdavė bendrininkei R. G., nurodydamas šią psichotropinę medžiagą toliau platinti, o bendrininkė R. G., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą - gauti turtinės naudos, T. G. neteisėtai atgabentą psichotropinę medžiagą, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011-12-02, 11 val. 07 min., ir 2012-01-24, 16 val. 56 min. atliktų kratų metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta;

taip pat tęsdamas nusikalstamą sumanymą parduoti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas ne vėliau kaip 2011-12-01 dalį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos - 4136,05 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 604,905 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, sudėtų į septynis paketus, neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai perdavė bendrininkei V. G., nurodydamas šią psichotropinę medžiagą toliau platinti, o bendrininkė V. G., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą - gauti turtinės naudos, T. G. neteisėtai atgabentą psichotropinę medžiagą, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančiame sandėliuke iki 2012-01-24, 15 val., kai atliktos kratos metu ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

E. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. D., T. G., S. G., ne vėliau 2011-12-01, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą - gauti turtinės naudos, šias neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas ne vėliau kaip 2011-12-01 bendrai su bendrininkais A. D., T. G., S. G. neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-12-01 bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė T. G..

A. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. V., T. G., S. G., ne vėliau 2011-12-01, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą - gauti turtinės naudos, šias neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas 2011-12-01 bendrai su bendrininkais E. V., T. G., S. G. neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-12-01 bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė T. G..

R. G. nuteista už tai, kad bendrininkams T. G., S. G., E. V. ir A. D. ne vėliau kaip 2011-12-01 į R. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabenus į tris paketus sudėtus 473, 551 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 106,37 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir nurodžius šią medžiagą toliau platinti, taip siekiant gauti turtinės naudos, R. G., turėdama tikslą platinti šiuos paketus su psichotropine medžiaga, neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2011-12-02, 11 val. 07 min., ir 2012-01-24, 16 val. 56 min. atliktų kratų metu visa psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

V. G. nuteista už tai, kad T. G. ne vėliau 2011-12-01 į V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabenus 4136,05 g. miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį 604,905 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir nurodžius šią medžiagą toliau platinti, taip siekiant gauti turtinės naudos, V. G., turėdama tikslą platinti, neteisėtai laikė 5 paketus su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančiame sandėliuke iki 2012-01-24 15 val., kol kratos metu visa psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

S. G. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su T. G., E. V. ir A. D., ne vėliau kaip 2011-12-01, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir ne vėliau kaip 2011-12-01, apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, dalį miltelių - 3,049 g, turinčių savo sudėtyje 0,732 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, sudėtų į vieną paketą, neteisėtai įgijo iš T. G. ir, vykdydama T. G. nurodymą parduoti šią psichotropinę medžiagą realizuoti, ją neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno Kauno mieste, turėdama nusikalstamą sumanymą parduoti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas, kol 2011-12-01, 14 val 36 min., prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta;

taip pat tęsdama nusikalstamą sumanymą parduoti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas ne vėliau 2011-12-01 bendrai su T. G., E. V. ir A. D., dalį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos - 473, 551 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 106,37 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, sudėtų į tris paketus, bendrai su T. G., E. V. ir A. D. neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai perdavė bendrininkei R. G., nurodydama šią psichotropinę medžiagą toliau platinti, o bendrininkė R. G., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą - gauti turtinės naudos, neteisėtai atgabentą psichotropinę medžiagą, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011-12-02, 11 val. 07 min., ir 2012-01-24 16 val.56 min. atliktų kratų metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

Tokie T. G., E. V., A. D., R. G., V. G. ir S. G. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o teismo išvados privalo būti pagrįstos įrodymais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas imperatyviai nurodo pašalinti visas abejones ir neaiškumus, o, to nepavykus padaryti, aiškinti juos kaltinamojo naudai. Toliau apeliantas aptaria įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje. Nagrinėdamas bylą, teismas privalo atlikti išsamią įrodymų analizę, nurodyti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes bei priėmė neteisingą nuosprendį. Prašo šį nuosprendį panaikinti ir nagrinėti bylą iš naujo.

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. V. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl E. V. ir jį išteisinti arba taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nurodo, jog dėl E. V. ikiteisminis tyrimas pradėtas gerokai vėliau nei dėl kitų nuteistųjų (iš pasiklausomų pokalbių, kratos metu paimtų laiškų tyrėjams išaiškėjo E. vardas). Jos ginamasis parodė, kad į butą, iš kurio kiti nuteistieji pagrobė narkotines medžiagas, padėjo pastariesiems patekti patyręs jų prievartą. Pats E. V. iš buto, kuriame buvo laikomos narkotinės medžiagos, nieko neėmė, jis nieko nežinojo apie tai, jog jame yra narkotinių medžiagų, bei tai, jog šį butą ketinama apvogti. Su juo buvę asmenys pavogė iš buto lagaminus, kuriuose buvo įvairūs daiktai, ir nuvežė juos į nuteistosios R. G. butą. T. G. sugyventinė S. G. patarė tiems asmenims grąžinti pagrobtus daiktus, tuomet juos M. (A. D.) su byloje nenustatytu asmeniu R. nuvežė atgal į butą. Vėliau šie grįžo nešini bulviniais maišais, kurių kiekviename buvo 5 litrų talpos kibirėliai su, kaip vėliau paaiškėjo, narkotinėmis medžiagomis. Supratęs, kad tokie veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, jos ginamasis iš R. G. buto pasišalino ir toliau juokiuose veiksmuose nedalyvavo. Narkotinių medžiagų iš buto neėmė.

Gynėjos įsitikinimu, bylos medžiaga, liudytojų parodymai, garso įrašai leidžia tikėti E. V. parodymais, dėl ko darytina išvada, jog jis narkotinių medžiagų platinime nedalyvavo. Tokias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas tyrėjas R. V., parodęs, kad E. V. buvo sulaikytas ir jam įtarimai pateikti tik po to, kai buvo sekami pokalbiai tarp kitų įtariamųjų, kurių metu šie minėjo apie E. V., kuriam reikia suversti visą kaltę. Pas E. V. nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, iš jo telefono neužfiksuoti pokalbiai apie narkotinių medžiagų platinimą ar prekybą jomis.

Nuteistųjų parodymus apie tai, kad narkotikus įsigijo ir jais prekiavo būtent E. V., o jie su šiuo reikalu neturi nieko bendro, gynėja vertina kaip pastarųjų gynybos taktiką, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. kratos metu iš nuteistosios R. G. buto išimti laiškai (t. 2, b. l. 41 – 46). Antai, T. G. laiške rašoma „pasakyti E., kad jam padės lageryje". E. V. nesutikus su pasiūlymu prisiimti kaltę, kitame laiške rašoma: „grįšiu, nuplėšiu galvas tam E. ir A. velnėms" (t. 2, b. 1. 43-47). Toliau skunde cituojamos kitos laiškų ištraukos, kuriuose kalbama apie tai, kad „reikia viską stumt ant E.“ (2-as skundo lapas arba t. 6, b. l. 128).

Gynėja atkreipia dėmesį į S. G. parodymus, kurie, jos manymu, yra nuoširdūs ir teisingi ir kuriais teismas turėtų remtis. Teisme duoti S. G. parodymai sutampa su E. V. parodymais, jog išgavęs iš E. V. buto, iš kurio buvo atgabenti narkotikai, raktą, butą atrakino nuteistasis A. D.. S. G. patvirtino, kad iš tardymo izoliatoriaus R. G. jai siuntė laišką, kad E. V. prisiimtų kaltę, nenurodytų M. t. y. (A. D.), paneigė E. V. nešus į R. G. butą narkotikus.

Tvirtina, kad jos ginamasis tiesiog pateko į jam nepalankią situaciją, padėdamas kitiems patekti į butą, jausdamas jų fizinį pranašumą, žinodamas, jog susidūrė su anksčiau teistais asmenimis, dėl tokių veiksmų gailisi iki šiol.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoširdžius parodymus, tokiu būdu padėdamas ikiteisminiam tyrimui. Byloje nėra duomenų, kad jis į rankas bent kokiu būdu būtų ėmęs narkotines medžiagas, ant šių medžiagų įpakavimo nerasta E. V. genotipo, nors kiti nuteistieji ir teigia jį organizavus ir platinus narkotikus. Byloje nėra jokių jos ginamojo kaltės įrodymų, išskyrus jo paties ikiteisminiame tyrime duotus parodymus bei kitų nuteistųjų iš anksto sutartą versiją suversti visą kaltę E. V..

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad nuteistasis E. V. praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (E. V. padėjo kitiems nuteistiesiems patekti į butą, šiems darant psichologinį spaudimą, nežinojo bute esant narkotikus, neturėjo savanaudiškų tikslų, nes narkotikų neplatino, jokios materialinės naudos iš to neturėjo, nepalaikė jokių ryšių su kitais nuteistaisiais po to, kai narkotikai buvo atgabenti į R. G. butą).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. G. prašo ją išteisinti arba paskirti švelnesnę bausmę (skunde įvardina kaip kardomąją priemonę).

Apeliantė kategoriškai neigia savo kaltę. Tvirtina nieko nežinojusi apie narkotines medžiagas. Tik teisme jai paaiškėjo, kad šias medžiagas į namus atvežė jos sūnus T. G.. Tikina, kad pastarasis nors ir buvo neregistruotas jos bute, tačiau jame gyvena, tą gali patvirtinti namo gyventojai ir šeimos nariai. Teisme jos sūnus parodė, kad narkotikus atnešė motinai, t. y. jai, nieko apie tai nežinant, juos padėjo į sandėliuką, kuris buvo nerakinamas. Kratos metu iš jos buto buvo paimtos buitinės svarstyklės, kurios, jos manymu, tikrai nėra skirtos narkotinėms medžiagoms sverti. Kratos metu taip pat paimti 4 juodi šiukšlių maišai, į kuriuos ji, atlikdama viešuosius darbus, rinko šiukšles. Du iš keturių paimtų mobiliojo ryšio telefonų priklausė jos dukteriai R. G. (be to, jie buvo sugedę), vienas – jos vyrui ir vienas telefono aparatas buvo jos. Iš šio jai priklausančio telefono (Nr. duomenys neskelbtini) ir buvo užfiksuotas pokalbis apie pinigus su dukra R. G. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme apeliantė paaiškino, jog kalba apie pinigus galėjo iš tiesų būti, kadangi šeima turėjo patentą prekiauti padėvėtais drabužiais, taip pat jie veždavo prekes iš Lenkijos. Tam tikslui pirko didesnį automobilį, už kurį kas mėnesį mokėjo dalimis, todėl su dukra ir galėjo kalbėti apie pinigus, tačiau jokiu būdu tie pinigai nebuvo susiję su narkotinėmis medžiagomis.

Nurodo esanti vyresnio amžiaus, jos vyras yra aklas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, be to, viena dukra nepilnametė, jai taip pat reikalinga pagalba. Dėl apeliantės suėmimo dukra nebaigė mokslų, nes turėjo prižiūrėti tėvą, kuris negali būti paliktas vienas. Apeliantė tvirtina neprekiavusi narkotinėmis medžiagomis, to ji negalėtų daryti dėl šeimos, be to, mylinti motina jokiu būdu nestumtų savo vaikų į tokią baisią padėtį. Teigia nepažįstanti kitų byloje nuteistų vaikinų, jai žinoma tik S. G., kuri buvo jos sūnaus sugyventinė, tačiau ir su ja dėl pastarosios gyvenimo būdo ji jokių ryšių nepalaiko. Pabrėžia, kad jos (apeliantės) antspaudų nerasta nei ant vieno iš paimtų paketų, taip pat nenufilmuota jokia medžiaga, patvirtinanti ją prekiavus narkotinėmis medžiagomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. G. prašo perkvalifikuoti jos veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Nurodo, jog 4612,65 g psichotropinės medžiagos, turinčius savo sudėtyje 712,007 g metamfetamino, atsivežė A. D. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu R.. Šį metamfetamino kiekį tarpusavyje dalinosi A. D. ir T. G.. Ji nematė ir nežino, kam kokia dalis atiteko. Kategoriškai neigia pati įgijusi nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdama jos ji negalėjo atlikti ir kitų veiksmų – parduoti, pervežti ir pan. Jos namuose (duomenys neskelbtini) psichotropinių medžiagų nerasta, nėra jokių skambučių, trumpųjų žinučių, laiškų, kas leistų teigti esant ryšį tarp jos ir jai nepriklausančiame bute rastos psichotropinės medžiagos, taip pat nenustatyti jokie jos biologiniai pėdsakai ant šios medžiagos.

Tvirtina 3,049 psichotropinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,732 g metamfetamino paėmusi iš T. G., kadangi iš smalsumo norėjo išbandyti jos poveikį (tą patvirtina ir pirminiai T. G. parodymai). Neigia turėjusi tikslą parduoti ar kitaip platinti, byloje nėra tokių įrodymų, jos pragyvenimo šaltinis buvo 400-500 Lt pašalpa bei stipendija. Tvirtina nurodytą kiekį metamfetamino su savimi turėjusi vos 15-20 min, kai psichotropinę medžiagą paėmus iš T. G. ją sulaikė policijos pareigūnai.

Toliau nurodo, jog būdama tardymo izoliatoriuje iš R. G. gavo 2 laiškus, kuriuose pastaroji perdavė brolio T. G. nurodymus neužsiminti apie A. D. ir visą kaltę suversti E. V.. Šiuos laiškus, norėdama padėti ikiteisminiam tyrimui, ji savanoriškai perdavė bylą tiriančiam pareigūnui. Iš jos parodymų matyti, kad ji minėtų nurodymų nevykdė, davė tikrovę atitinkančius parodymus, būdama suimta jokių ryšių su kitais nuteistaisiais nepalaikė, laiškų jiems nerašė.

Prašo teismo kritiškai vertinti laiškų turinį, skambučius, kuriuose minimas Sandros vardas, kadangi tai yra tik prielaida į jos asmenybę. Galvoja, kad nuteistieji tokiu būdu galėjo klaidinti teisėsaugos institucijas, siekdami išvengti atsakomybės.

Byloje nėra nei telefoninių skambučių, nei trumpųjų žinučių, susijusių jos atliekamais veiksmais gabenant, parduodant ar kitaip realizuojant psichotropines medžiagas.

Neneigia žinojusi bei nuslėpusi šį nusikaltimą, taip pat su savimi turėjusi 0,732 g psichotropinės medžiagos – meatmetamino, dėl to gailisi, tačiau jokiu būdu neatliko veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo perkvalifikuoti jos veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį bei sušvelninti paskirtą bausmę.

Nurodo, jog teismas neįsigilino į jos parodymus, nepagrįstai vertino juos kritiškai ir vadovavosi melagingais kitų nuteistųjų parodymais. Kategoriškai neigia padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą. Ji negabeno, neplatino bei nepardavinėjo jokių narkotinių medžiagų, negavo už tai jokio piniginio atlygio. Su A. D. apie narkotikus nekalbėjo, juos sieja draugiški santykiai, pastarasis jai padėdavo. Telefoniniuose pokalbiuose neužfiksuota kalbant apie neleistinas medžiagas. Su mama V. G. kalbėjo tik apie maisto produktų realizavimą. Negalėtų užsiimti narkotikų prekyba, kadangi augina 5 vaikus, už kuriuos yra viena atsakinga, kadangi jos vyras miręs. Teisme ji parodė, kad narkotinės medžiagos tiesiog buvo atneštos į butą, kuriame ji yra registruota, jos pačios tame bute nebuvo (tą patvirtino ir S. G., E. V., A. D., T. G.). Grįžus sūnus pasakė, kad S. G. ir E. V. kažką atnešė maiše (kibirėliuose), ji pagalvojo, kad tai statybinis cementas, tačiau išgirdusi pokalbį virtuvėje liepė S. G. viską tą patį vakarą išnešti. Apeliantės teigimu, jos bute rastos narkotinės medžiagos priklauso E. V. ir S. G., kurią ji tuo metu buvo priėmusi pas save gyventi. Ji nežino, kur S. G. išvežė šias narkotines medžiagas, negali paaiškinti, kokiu būdu pastaroji narkotikus paslėpė jos sūnaus Ž. G. kuprinėje. Teigia, jog S. G. gyveno jos sūnaus kambaryje, todėl galėjo tą padaryti bet kuriuo metu, ji pati šių medžiagų nebuvo paėmusi į rankas. Byloje neužfiksuoti jokie duomenys, kad apeliantė pardavinėjo ar kitokiu būdu platino narkotines medžiagas, gavo už tai pinigus. Priešingu atveju, byloje būtų surinkti tokie duomenys, juo labiau, jog, kaip minėjo tyrėja, jos butas buvo ilgą laiką stebimas.

Pažymi viena auginanti sūnus, kuriems be jos yra sunku (vaikų tėvas miręs). Laisvėje likusiai seseriai sudėtinga vienai juos prižiūrėti, juolab, kad priežiūra reikalinga ir aklam tėvui. Prašo atsižvelgti į tai, ir taikyti lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį arba sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį, jo veiksmus kvalifikuoti pagal tinkamą baudžiamojo įstatymo straipsnį bei paskirti švelnesnę bausmę, taip pat subendrinti bausmes apėmimo būdu, o, esant pagrindams, nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Siekiant tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą, prašo jį išskirti iš bylos medžiagos.

Nurodo su skundžiamu nuosprendžiu sutinkantis tik iš dalies (neprieštarauja būti nuteistas už realiai atliktas veikas, t. y. už tai, kad savo automobiliu pavežė pažįstamą T. G., tačiau jis nieko nežinojo apie tai, kad baltos spalvos maiše buvo psichotropinės medžiagos. Kategoriškai neigia įgijęs bei platinęs psichotropines (narkotines) medžiagas, taip pat nesutinka su bausmių bendrinimu.

Aptaręs esminius teisingos bausmės paskyrimo principus, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, tokiu būdu padarydamas esminių klaidų individualizuojant bausmę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą (neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo), 54 straipsnį (neatsižvelgė į BK specialiojoje dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus) bei 61 straipsnio 1, 2 dalis (netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes).

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto įsitikinimu, skirdamas bausmę teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltininko asmenybės individualizavimas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje išvardinti bausmės skyrimo pradmenys, turi reikšmės tiek bausmės rūšies parinkimui, tiek ir bausmės dydžio nustatymui. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, remdamasis prielaidomis bei kitų nuteistųjų, kurie siekė jį apkalbėti, siekdami sumenkinti savo pačių vaidmenį, parodymais, konstatavo, jog jis (A. D.) tariamai buvo vienas aktyviausių bendrininkų grupės narių (vykdytojas). Kategoriškai nesutinka su tokia išvada ir tvirtina niekada nebuvęs ir nesantis susijęs su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (niekuomet jų nevartojo, nieko apie jas neišmano, nėra jų sąmoningai įgijęs, turėjęs, pardavęs ar platinęs). Jo namuose atliktos kratos metu nerasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jis nėra teistas ar baustas už kokius nors veiksmus, susijusius su tokiomis medžiagomis, šioje byloje vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nors ir buvo sekamas, klausytasi jo telefoninių pokalbių, tačiau jis nesulaikytas įgyjant, gabenant, laikant, platinant ar parduodant narkotines ar psichotropines medžiagas. Tad, anot jo, akivaizdu, kad į tokią situaciją pakliuvo atsitiktinai, t. y. pažįstamo T. G. (iš jo nelegaliai pirkdavo alkoholinius gėrimus ir juos perparduodavo) prašymu sutiko jį bei jo pažįstamus S. G. ir E. V. pavežti į butą, iš kurio buvo paimti lagaminai, o vėliau ir baltas maišas su kibirėliais. Veždamas T. G., S. G. ir E. V., nežinojo, kur jie važiuoja ir ką ketina daryti, nuo buto raktų neturėjo (butą atrakino raktus turėjęs E. V.). Atvežęs nurodytus asmenis į R. G. priklausantį butą, jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo kompiuteris, o pastarieji liko virtuvėje. Jis nematė, kas buvo lagaminuose, tik girdėjo kalbant juose esant kažkokius daiktus ar indus, kurių T. G., S. G. ir E. V., nereikėjo, todėl buvo paprašytas kartu su E. V. dar kartą nuvažiuoti iki jo nurodyto buto, siekiant grąžinti tuos lagaminus. E. V. dar kartą apsilankius tame bute, jis iš jo išsinešė baltą bulvinį maišą, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo kibirėliai su milteliais. Jis vėl nuvežė E. V. į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, o pats liko laukti prie automobilio. Sugrįžęs E. V. į jo automobilį įdėjo du ar tris paketėlius, pažadėjęs paskambinti, kai sužinos, kas tiksliai tuose paketėliuose yra. Apeliantas teigia supratęs, jog E. V. jam tuos paketėlius davė kaip atlygį už vežiojimą. Jis taip ir nesužinojo, kas juose buvo, nes po kurio laiko paaiškėjo, kad T. G. ir S. G. buvo sulaikyti, o R. G. namuose atliktos kratos surastos narkotinės medžiagos. Bijodamas nemalonumų, jis sunaikino duotus paketėlius, juose buvusius baltos spalvos miltelius išpildamas į prie namų tekantį upelį, o pačius paketėlius sudegino. Paskambinęs E. V. iš pradžių gražiai, po to grasindamas paprašė grąžinti tuos paketėlius, tačiau jis pasakė jų nebeturintis. Po kurio laiko susisiekė su R. G., norėdamas pasiteirauti, kaip sekasi T. G. (jam jis dar buvo skolingas už perparduoti atvežtą alkoholį) ir sužinojo, kad pastarasis vis dar yra sulaikytas, reikia pinigų pasamdyti advokatą. Būdamas skolingas T. G., pažadėjo parūpinti apie tūkstantį eurų, tačiau tokios sumos jam nepavyko surasti, todėl sužinojęs, kad R. G. jį apkalba (neva jis yra aferistas ir pan.), grąžino šiai likusius alkoholio butelius, kuriuos ji, kiek jam žinoma, sėkmingai pardavė kartu su kitais jos iš Lenkijos vežiojamais maisto produktais - dešromis, saldainiais, sausainiais ir kt. Po to jokių santykių ar telefoninių pokalbių su R. G. neturėjo, jokių prekių, o, juo labiau, narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis iš jos neėmė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, jog teismas, nustatydamas bausmės dydį, neanalizavo daugelio teisingam bausmės paskyrimui svarbių aplinkybių. Jis yra nuteistas (taip pat praeityje turėjęs nemalonumų) dėl visai kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos, o šiuo atveju, veždamas S. G., S. G. ir E. V. bei daiktus (lagaminus, maišą), jis nežinojo jų turinio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nedalyvavo apžiūrinti atvežtų lagaminų, maišo turinį, jo pirštų antspaudų ant kratų metu rastų medžiagų pakuočių nenustatyta, o su visu įvykiu bei narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis jis yra siejamas tik dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų parodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Kritiškai vertina jį kaltinančius parodymus, kuriuos davė S. G. ir E. V., kadangi pastarieji, būdami sugyventiniai, siekė kuo labiau pagerinti vienas kito padėtį, todėl, žinodami, jog jis yra turėjęs problemų su teisėsauga, sąmoningai apkalbėjo.

Jo ir R. G. priklausančiais telefonais užfiksuotų pokalbių nelaiko pagrindiniu kaltės įrodymu, kadangi nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, nors jis teisme savo balso neatpažino, be to, paaiškino, kad jo telefonu galėjo kalbėti ir kiti asmenys (jis leisdavo pažįstamiems pasinaudoti jo telefonu). Pažymi, jog, duodami pirminius parodymus, T. G. ir R. G. nenurodė jį dalyvavus šioje nusikalstamoje veikoje, tuo tarpu iš jo parodymų matyti, kad jo vaidmuo šioje situacijoje buvo epizodinis, jokių tyčinių aktyvių veiksmų, įgyjant, perduodant, laikant, parduodant ar kitaip realizuojant narkotines medžiagas, jis neatliko. Teigia, kad jo pirminiai parodymai buvo surašyti dar iki apklausos (jis juos tik pasirašė, pagrasinus sulaikyti jo močiutę ir tuo metu nepilnametę buvusią seserį).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis prielaidomis ir abejotinais telefoniniais pokalbiais, o visas abejones turėjo vertinti kaltinamojo naudai.

Nors prieš jį buvo atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai, slapta įrašinėjami telefoniniai pokalbiai, tačiau nesurinkti neginčijami duomenys, patvirtinantys, jog pasiklausomas mobiliojo ryšio telefono numeris priklausė jam. LAT ne kartą yra pasisakęs, jog, svarstant teisiamojo kaltės įrodomumą, tik kategoriška specialisto ar eksperto išvada gali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindas. Jo byloje fonoskopinė ekspertizė neatlikta. Tvirtina, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti jį rengusis parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas.

Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas, netinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir nuteisė jį, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.

Pažymi, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad labai didelio kiekio metamfetamino įgijimas ir gabenimas nors ir yra pripažinti įrodytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pabrėžia, kad kai kurios neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės nustatytos nevisiškai arba apytiksliai. Byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko buvo įgytas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų. Metamfetamino įgijimo bei laikymo faktai yra tiesiog preziumuojami, remiantis kratų metu surastu ir nustatytu metamfetamino faktu. Apeliantas tokią teismo išvadą vertina kaip nepagrįstą baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o jam inkriminuoti kaltinimai dėl labai didelio kiekio metamfetamino įgijimo, gabenimo, perdavimo bei platinimo yra nekonkretūs, pagrįsti prielaidomis. Net ir konstatavus, kad jis gabeno (kadangi dėl šio atlikto veiksmo jis iš esmės iš karto prisipažino ir dėl to gailėjosi) didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis tiesiogine tyčia įgijo, perdavė, laikė bei platino didelį kiekį šių medžiagų. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kiekviena jų privalo būti savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama („išvedama") iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Mano, kad pripažinus jį kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų (neteisėto įgijimo, gabenimo, perdavimo, platinimo) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, šie pažeidimai vertintini kaip esminiai.

Prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi jis nepadarė visų veikų, dėl kurių yra nuteistas. Tokios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitinka bausmės paskirties ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nurodo daugiau kaip metus esantis tardymo izoliatoriuje, jo laisvė yra apribota, jis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo veiksmus bei elgesį, kas leidžia pagrįstai manyti, jos jis padarė teigiamas išvadas ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistieji T. G., E. V., A. D., V. G., R. G. ir S. G. bei jų gynėjai prašė patenkinti visų nuteistųjų bei nuteistojo E. V. gynėjos apeliacinius skundus, o prokuroras prašė visus šiuos skundus atmesti.

Nuteistųjų T. G., A. D., E. V. gynėjos ir S. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. G. ir R. G. apeliaciniai skundai atmetami (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo T. G. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. G. dėsto jame įvairias teorines nuostatas dėl reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui, įrodymų vertinimo, nekaltumo prezumpcijos ir tt., tačiau nenurodo nė vieno argumento, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė šias nuostatas. Iš apelianto skundo neaišku, kokius konkrečiai pažeidimus teismas padarė, kokius įrodymus vertino netinkamai, su kuriomis išvadomis apeliantas nesutinka. Tokiu būdu prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir peržiūrėti baudžiamąją bylą iš naujo yra aiškiai deklaratyvus ir neargumentuotas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė motyvus, kuriais remdamasis pagrindė T. G. kaltę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kolegija jų iš naujo nedėstys. Byloje surinkti įrodymai, t. y. telefoninių pokalbių stenogramos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas, taip pat kratų protokolai, specialisto išvados, liudytojų ir kitų nuteistųjų parodymai, biologiniai pėdsakai, sutampantys su apelianto genotipu, neleidžia teismui abejoti, kad T. G., veikdamas kartu su kitais byloje nuteistais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos (metamfetamino) kiekiu, turėdamas tikslą šią neleistiną medžiagą platinti. Priešingai nei tikina apeliantas, aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Galima sutikti tik su tuo, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. G. kaltu įgijus didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. Dėl šios nuosprendžio dalies, kolegija plačiau pasisakys žemiau išdėstytais motyvais nutarties dalyje, kuria iš kaltinimo šalinamas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas alternatyvus požymis.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto alternatyvaus požymio (įgijimo)

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. G., E. V., A. D. ir S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį be kitų šiame straipsnyje numatytų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių yra nuteisti ir už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteisimo dėl psichotropinių (taip pat narkotinių) medžiagų įgijimo sąlyga yra įgijimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu), kurių kiekviena, kaip teisingai apeliaciniame skunde pabrėžia nuteistasis A. D., iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalį. Šiuo atveju itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimtoje, siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kasacinės instancijos teismo plenarinė sesija minėtoje byloje konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. G., E. V., A. D. ir S. G. be kita ko pripažino kaltais ir nuteisė dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo, laikantis įstatymo reikalavimų, privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pripažįstant nurodytus apeliantus kaltais ir nuteisiant juos už neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą, buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nenustatė esminių psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kur, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytas labai didelis kiekis metamfetamino. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos, kuri, kaip minėta, po 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtos nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 susiformavo naujai.

Žemesnės instancijos teismas

Tad, atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė anksčiau minėtų aplinkybių, iš nuosprendžio šalinama, kad: ,,T. G., E. V., A. D. ir S. G., veikdami bendrininkų grupe, ne vėliau 2011-12-01, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino“.

Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo

Skunde apeliantas dalį argumentų skiria, siekdamas paneigti, jog jis įgijo, laikė, gabeno, perdavė bei platino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. D. buvo nuteistas dėl labai didelio kiekio 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo, gabenimo bei perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais motyvais apeliacinės instancijos teismas A. D. iš kaltinimo pašalino psichotropinės medžiagos įgijimą, laikytina, kad jo kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį pasireiškė šios psichotropinės medžiagos gabenimu ir perdavimu T. G.. Tokiu būdu kaip nepagrįsti atmetami apelianto argumentai, kuriais įrodinėja, jog nenustatytas psichotropinės medžiagos laikymo faktas, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. D. dėl to nėra nuteistas. Apelianto argumentai dėl to, kad nenustatytos įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant buvo įgytas metamfetaminas, pasitvirtino ir ši apeliacinio skundo dalis buvo pripažinta pagrįsta, atitinkamai pašalinant iš kaltinimo nurodytą alternatyvų nusikalstamos veikos požymį. Dėl psichotropinės medžiagos gabenimo nuteistasis A. D. prisipažįsta iš dalies, t. y. neneigia į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį R. G. butą kartu su kitais nuteistaisiais vežęs baltą maišą, tačiau tikina neva nežinojęs tikrojo šio maišo turinio. Tokią nuteistojo poziciją aiškiai paneigia bylos medžiaga. Pirmiausia apžvelgtini paties A. D. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kurių metu jis pripažino kartu su T. G., E. V. ir S. G. į R. G. butą atvežęs keletą lagaminų, maišų, tarp jų ir „bulvinį“ maišą, kuriame buvo ir maždaug 5 l talpos, 25-30 cm skersmens, baltos spalvos plastmasinis nepermatomas kibirėlis užspaudžiamu dangčiu, o atidarius šį kibirėlį jame buvo sudėti blyno formos, apie 20 cm skersmens, apie 2 cm storio polietileninėse pakuotėse supakuoti milteliai, nuo kurių pasklido aštrus (panašus į klijų) kvapas. Iš tolesnių A. D. parodymų aiškiai matyti, kad visi bendrininkai suprato, kad miltelių pavidalu esanti medžiaga yra „gaidys“, t. y. metamfetaminas, iš viso tame maiše buvo 6 analogiški kibirėliai (t. 3, b. l. 106-107; 115). Teismas nevertina tų A. D. parodymų, kuriais jis nurodo kaip atlygį gavęs keletą pakuočių miltelių, kuriuos jis neva kurį laiką laikė savo automobilyje, o po to sunaikino, kadangi dėl to apeliantui nebuvo pareikštas atitinkamas kaltinimas. Nagrinėjant bylą teisme A. D. pakeitė poziciją ir tikino tik pavežęs T. G., E. V. ir S. G., nieko nežino, kas buvo maiše. Pagarsinus jo parodymus, jis ėmė painiotis ir iš pradžių teigė jų netvirtinantis, vėliau juos patvirtino, tik tikino dėl jam daryto psichologinio spaudimo apkalbėjęs T. G., galiausiai vėl neigė sutinkantis su anksčiau jo paties nurodytomis aplinkybėmis (t. 5, b. l. 99-100). Akivaizdu, kad A. D. nebuvo nuoširdus ir siekė duoti parodymus, kurie bent kiek galėtų padėti sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Kolegija neturi pagrindo teigti, jog ikiteisminiame tyrime tuo metu įtariamuoju buvusio A. D. apklausa buvo atlikta, pažeidžiant įstatymo reikalavus. Tiek 2012-06-21, tiek 2012-07-05 apklausos atliktos dalyvaujant gynėjai advokatei S. Samoškienei, įtariamasis savo ranka patvirtino sutinkantis su apklausų turiniu, protokoluose yra tiek jo, tiek jo gynėjos parašai. Versiją apie E. V. grasinimus susidoroti su juo bei jo šeima ar iš anksto surašytus įtariamojo apklausų protokolus, A. D. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme, kuriame čia tvirtino, čia vėl neigė savo ankstesnius parodymus. Apeliantas teisme negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl teismas neturėtų vadovautis jo pirminiais parodymais, kurių metu jis gana tiksliai nurodė aplinkybes, dėl atgabentos psichotropinės medžiagos, jos rūšies, supakavimo ir pan. Iš A. D. teisme duotų parodymų matyti, kad nuteistasis vengė atsakyti į jam nepalankius klausimus, naiviai tikindamas, jog arba neatsimena, arba nieko nematė ir nežino, arba bylai reikšmingas aplinkybes nurodė dėl to, kad buvo įbaugintas. Beje, nuteistasis E. V. tikina priešingai ir tvirtina, kad tai A. D. jam grasino, atėmė buto raktus, iš ko matyti, kad pastarieji, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai bando suversti kaltę vienas kitam.

Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo A. D. peršama versija, jog jis tik pavežė kitus nuteistuosius ir nieko nežinojo, kas iš tiesų buvo į R. G. butą atgabento maišo viduje. Tiek paties A. D., tiek E. V., S. G. parodymais nustatyta, kad apeliantas kartu su kitais gabeno psichotropinę medžiagą į R. G. priklausantį butą. Tolesni A. D. nusikalstami veiksmai po metamfetamino atgabenimo apsiriboja šios psichotropinės medžiagos perdavimu T. G.. Apeliantas skunde akcentuoja, jog nebuvo atlikta mobiliojo ryšio telefonais užfiksuotų pokalbių fonoskopinė ekspertizė, pabrėždamas, jog jis teisme, išklausęs pokalbių įrašus, savo balso neatpažino, bei pažymėjo neretai leisdavęs savo telefonu pasinaudoti pažįstamiems asmenims. Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nurodytų duomenų, taip pat stenogramose užfiksuotų pokalbių, pažymėtina tai, kad jais A. D. kaltė gabenant ir perduodant psichotropinę medžiagą T. G. iš esmės nėra įrodinėjama. Nors tiek minėtuose protokoluose, tiek stenogramose yra duomenų apie tolesnį psichotropinių medžiagų realizavimą per A. D., tačiau pastarasis dėl to nebuvo nei kaltinamas, nei yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Dėl šios aplinkybės į elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus bei pokalbių stenogramas yra atsižvelgiama tik tiek, kad pastarieji šalia kitų byloje surinktų įrodymų tik dar kartą patvirtina subjektyviąją A. D. nusikalstamos veikos pusę ta prasme, jog apeliantas metamfetamino gabenime ir perdavime atsidūrė neatsitiktinai, jis gerai žinojo ir suprato, kad disponuoja neteisėta medžiaga, tai jam nebuvo jokia staigmena ir norėjo taip veikti.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog E. V. ir S. G., tuo metu būdami sugyventiniai ir siekdami palengvinti vienas kito padėtį, jį sąmoningai apkalbėjo. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas dalį E. V. parodymų atmetė kaip nepasitvirtinusius (t. 6, b. l. 98). S. G. tuo tarpu davė ne tik A. D. bei kitus nuteistuosius, bet ir save kaltinančius parodymus. Nuteistųjų E. V. ir S. G. parodymais A. D. kaltė gabenant ir perduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos grindžiama ta prasme, kad pastarieji patvirtino A. D. aktyviai dalyvavus šių neteisėtų veiksmų atlikime, ko iš esmės neneigia ir pats apeliantas, t. y. jis pripažįsta 2011-12-01 kartu su T. G., E. V. ir S. G. atlikęs tam tikrus veiksmus, tik juos aiškina skirtingai (tariamai tik pavežė pastaruosius ir padėjo į R. G. butą atgabenti tam tikrus maišuose esančius daiktus, nežinodamas, kas iš tikrųjų yra tų maišų viduje).

Tad nesant pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, toliau pasisakytina dėl A. D. prašymo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę bei bausmių bendrinimo, taikant bausmių apėmimo būdą. Kolegija į šią apeliacinio skundo dalį atsakys kitoje šio nuosprendžio dalyje, skirtoje aptarti nuteistiesiems paskirtų bausmių klausimus.

Dėl nuteistojo E. V. gynėjos apeliacinio skundo

Nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinys rodo, kad didžiąja šiame skunde išdėstytų argumentų dalimi yra ginčijami tie Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvūs požymiai, kurių padarymu E. V. nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nėra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tokiu būdu kaip nepagrįsti atmetami apeliantės teiginiai, kuriais neigiama, jog nuteistasis E. V. platino ir užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, juo labiau, organizavo tokią neteisėtą veiklą (beje, skunde klaidingai nurodytas ir neteisėtos medžiagos tipas, t. y. narkotinė medžiaga, nors visi veiksmai, dėl kurių E. V. buvo pripažintas kaltu, yra susiję su psichotropinės medžiagos disponavimu). Ankstesniais apeliacinės instancijos teismo motyvais nuteistajam E. V. kaip nenustatyta ir neįrodyta iš kaltinimo buvo pašalinta ta aplinkybė, jog jis, veikdamas kartu su T. G., A. D. ir S. G. įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Atsižvelgiant į tai, netikslinga plačiau aptarti apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjama E. V. nedalyvavus psichotropinės medžiagos įgijime.

Nors nuteistojo gynėja skunde akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl jos ginamojo buvo pradėtas gerokai vėliau, ši aplinkybė niekaip nepaneigia jo kaltės padarant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dėl galimai neteisėtų E. K. veiksmų disponuojant narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, t. y. dėl asmens, kuris skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nuteistas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą. Taigi pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl E. K. galimai nusikalstamų veiksmų buvo vykdomos atitinkamos procesinės prievartos priemonės ir šių priemonių pagalba gautų duomenų pagrindu pirmiausia buvo sulaikyti T. G. ir S. G.. Siekiant nustatyti galimus nusikaltimo bendrininkus, toliau vykdyti atitinkami ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu gauta informacija apie A. D., R. G., V. G. ir galiausiai apie E. V..

Nors skunde tikinama, jog E. V. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, o paprasčiausiai pateko į jam nepalankią situaciją, paklusdamas už jį fiziškai stipresniems, anksčiau teistiems asmenims, tačiau bylos medžiaga neleidžia abejoti, kad nuteistasis tiek kartu su T. G., A. D. ir S. G. atgabeno maišus su milteliais, kurių sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tiek pilnai suprato, kokią medžiagą gabena ir perduoda T. G.. Iš visų nuteistųjų, t. y. T. G., A. D., S. G., netgi paties E. V., kurie buvo pripažinti kaltais gabenę labai didelį kiekį metamfetamino, parodymų aiškiai matyti bendros neginčytinos aplinkybės, kad pastarieji 2011-12-01 tikrai buvo kartu susitikę, po to į R. G. butą gabeno lagaminus ir maišus, visi parodė matę maišuose buvus plastikinius kibirėlius su baltos spalvos milteliais, kurių kiekvienam maiše buvo po 6 kibirėlius, išsiaiškino, kad milteliai yra psichotropinė medžiaga („baltas, „gaidys“, kitaip tariant, metamfetaminas). Suprantama, kad daugelį aplinkybių nuteistieji aiškino sau naudinga linkme, stengdamiesi tam tikrus nusikalstamus veiksmus priskirti vienam ar kitam bendrininkui arba įtikinti nežinoję, kas yra gabenamų maišų viduje, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, tokios pastangos laikytinos nuteistųjų siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. E. V. parodymai, kad jis, būdamas įbaugintas, tik parodė butą, maišus į R. G. namus atvežė A. D. su dar vienu asmeniu (R.), o jis tik buvo šalia, yra neįtikinami ir jais pagrįstai nesivadovauta. E. V. kaltės niekaip nepaneigia gynėjos akcentuojama aplinkybė, jog ant narkotinių medžiagų įpakavimo (vėlgi klaidingai nurodomas neteisėtos medžiagos tipas) nebuvo rasti biologiniai pėdsakai, sutampantys su E. V. genotipu. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš nuteistųjų parodymų matyti, jog psichotropinė medžiaga – metamfetaminas į R. G. butą atvežta į kelis maišus sudėtuose plastikiniuose kibirėliuose, tuo tarpu specialisto išvadai atlikti biologiniai pėdsakai paimti nuo kratų metu rastų bespalvio ir mėlynos spalvos polietileninių ryšulėlių, taip pat popierinių ir polietileninių paketų, maišelių, folijų ir polietileno pakuočių bei geltonos, baltos, raudonos ir juodos spalvos maišų paviršių (t. 1, b. l. 168-170; t. 2, b. l. 29-34). Iš to seka, kad kibirėliuose atgabentas metamfetaminas vėliau buvo supilstytas į kitas pakuotes. Byloje nenustatyta, jog tokius veiksmus atliko E. V., todėl savaime suprantama, kad ant tirti pateiktų paviršių nerasti pastarajam priklausantys biologiniai pėdsakai. Nuteistojo nusikalstami veiksmai apima labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos atgabenimą bei jos perdavimą T. G., ką teismas laiko esant pilnai įrodyta.

Į gynėjos prašymą taikyti nuteistajam E. V. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę bus atsakyta paskutinėje nuosprendžio dalyje, skirtoje aptarti bausmių klausimus.

Dėl nuteistosios V. G. apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė V. G. yra nuteista už tai, kad savo namuose (bute ir butui priklausančiame sandėliuke) neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė 5 paketus su labai dideliu psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekiu. Nuteistoji su tuo nesutinka ir tvirtina nieko nežinojusi apie bute ir sandėliuke laikytas neteisėtas medžiagas, tik teisme paaiškėjo, kad tą galėjo padaryti kartu gyvenęs jos sūnus T. G.. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo V. G. parodymais, kad jai nieko nebuvo žinoma apie jos namuose laikomas psichotropines medžiagas, ir byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog nuteistoji, turėdama tikslą platinti, bute bei sandėliuke laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Apeliantė teisi tik dėl vieno – metamfetaminą į jos namus iš tiesų atgabeno jos sūnus T. G., tačiau jokiais būdais negalima sutikti, kad jai pačiai šių medžiagų suradimas kratos metu buvo staigmena. Atliekamame ikiteisminiame tyrime vykdomų procesinių prievartos priemonių pagalba buvo gauti duomenys apie tai, kad psichotropinės medžiagos gali būti laikomos V. G. (taip pat R. G.) bute, kas atliekant kratas ir pasitvirtino (t. 1, b. l. 1-5, 196-200; t. 2, b. l. 21-23). Nuteistoji nepagrįstai akcentuoja tą aplinkybę, kad ant kratų metu surastų psichotropinių medžiagų pakuočių nebuvo nustatyti jos pirštų atspaudai. Iš specialisto išvados matyti, kad atliekant šį tyrimą apskritai nebuvo nustatinėjama, ar ant pateiktų įvairių objektų esantys žmogaus identifikavimui tinkami pėdsakai priklauso V. G. (t. 2, b. l. 29-34), t. y. akivaizdu, kad nesant užduoties nustatyti biologinių pėdsakų priklausomumą, nebuvo pateikta atitinkama išvada dėl tokių pėdsakų sąsajų su V. G..

Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai atmetė kaltininkės tikinimus neva telefoninių pokalbių metu užfiksuotuose pokalbiuose ji su dukra bendravo ne nusikalstamais tikslais, o prekybos klausimais, t. y. iš Lenkijos vežė maisto produktus (dešrą, saldainius, sausainius, sūrius, vyniotinius), kuriais prekiavo Lietuvoje. Apeliaciniame skunde nuteistoji toliau tikina veždavusi prekes iš Lenkijos, be to, šeima turėjo patentą prekiauti dėvėtais drabužiais, todėl užfiksuotų pokalbių metu galėjo būti kalbama būtent šiais klausimais. Tokie nuteistosios teiginiai yra aiškiai neatitinkantys tikrovės ir vertinami tik kaip išgalvota gynybinė versija. Byloje esančių telefoninių pokalbių turinys neduoda jokio pagrindo teigti, kad V. G. užsiėmė lenkiškos produkcijos ar dėvėtų rūbų prekyba. Suprantama, kad V. G., kalbėdama su dukra R. G., o pastaroji su A. D. pokalbių metu tiesiogiai neįvardina psichotropinės medžiagos, nemini konkretaus pavadinimo, o saugumo tikslais psichotropinei medžiagai suteikia užšifruotą pavadinimą. Tiek iš nuteistosios V. G., tiek kitų nuteistųjų telefoninių pokalbių turinio aiškiai matyti, kad pastarieji tarėsi ne dėl „dešros“ pardavimo. Antai, apeliantės pokalbiuose su dukra R. G. užfiksuota, jog už kilogramą „dešros“ bus gaunama 100 eurų, kitą dieną V. G. informuoja motiną, kad žmonės „dešrą“ paragavo, ji yra blogos kokybės, dėl ko abi bijo „gauti per galvą“, po to tariasi, jog „dabar tą sumaišysim, reikės viską sumaišyti ir tas pasverti“, planuoja dar vieną parduoti ir baigti („daugiau viskas, vieną paduodam ir daugiau viskas, ? ... ? nelįsiu daugiau“). Kito pokalbio metu motina teiraujasi dukros, ar atvežė pinigus už „dešras“, taip pat ir už 100 g „dešros“, nurodo, jog atvažiuos draugas patikrinti, bet jo jokiais būdais negalima vesti į namus rodyti. Dar kitame pokalbyje kalbama, jog „M.“ (A. D.) ketina imti du kilogramus, sako, jog viską reikia derinti su T. G. ir pan. (t. 1, b. l. 92-103). Toks turinys aiškiai rodo, kad parduodama buvo, anaiptol, ne dešra, o psichotropinė medžiaga. Nors apeliantė tvirtina pardavinėjusi įvairią produkciją ar rūbus, tačiau nė viename pokalbyje neaptariami su tokio pobūdžio prekyba susiję klausimai. Priešingai, yra derinamas psichotropinės medžiagos, įvardinamos „dešra“, laikymas, realizavimas, minimi konkretūs kiekiai, stengiamasi, kad niekas nepamatytų, nesužinotų, aiškiai baiminamasi dėl tokios veiklos ir pan. Kratos metu V. G. bute ir sandėliuke rasti paketai su psichotropine medžiaga – metamfetaminu kaip tik ir patvirtina, kad telefoninių pokalbių metu buvo sprendžiami su šios medžiagos disponavimu susiję klausimai. Apeliantė skunde akcentuoja aplinkybę, jog kratos metu paimtos svarstyklės buvo skirtos buitiniam naudojimui, tačiau sąmoningai nutyli, jog ant šių elektroninių svarstyklių „Livstar“ paviršių buvo rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 2, b. l. 21-23), kas, vertinant kartu su visais byloje surinktais įrodymais, tik patvirtina, jog V. G. savo namuose laikė minėtą medžiagą, turėdama tikslą ją platinti.

Dėl nuteistosios prašymo paskirti jai švelnesnę bausmę teismas pasisakys nuosprendžio dalyje, skirtoje bausmių klausimams aptarti.

Dėl nuteistosios R. G. apeliacinio skundo

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji R. G. skunde kategoriškai neigia savo kaltę, nesuprantamas pastarosios prašymas perkvalifikuoti jos veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį (skunde net nenurodoma, pagal kokį baudžiamojo įstatymo straipsnį turėtų būti vertinami jos veiksmai). Akivaizdu, kad prašymas dėl veiksmų perkvalifikavimo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino R. G. kalta neteisėtai, turint tikslą platinti, savo namuose laikius labai didelį kiekį (106,37 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Nors nuteistoji ir neigia tiek laikiusi šią medžiagą, tiek turėjusi tikslą ją platinti, tačiau skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais yra patvirtinta jos kaltė atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus. Kolegija plačiau neaptars apeliantės teiginių, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose ji su motina kalbėjo tik dėl maisto produktų realizavimo. Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios V. G. skundo argumentus, pasisakė, kodėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti tokia nuteistųjų versija. Parodymai apie tariamą prekybą maisto produktais arba, kaip tikino nuteistoji V. G., dėvėtais drabužiais, yra aiškiai išgalvota. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės įtikinėjimas neva ją su A. D. siejo tik draugiški santykiai. Byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys atskleidžia, kad R. G. su nuteistuoju A. D. aptaria psichotropinės medžiagos laikymą, aiškinasi aplinkybes dėl kokybės (kodėl per silpnas), atsiskaitymo, konkrečių sumų, trumposiomis žinutėmis derina sandorį (t. 1, b. l. 86-91, 92-103). Tiek iš šių, tiek iš kitų apeliantės pokalbių su motina V. G., taip pat seserimis R. ir R. G. išplaukia nuosekli logiška grandinė, iš kurios aiškiai matyti, kad R. G., turėdama tikslą platinti, laikė psichotropinę medžiagą. Priešingai nei tikina nuteistoji, ji puikiai žinojo apie tai, kad jos namuose yra laikomos neleistinos psichotropinės medžiagas, ir jas laikė, turėdama tikslą toliau platinti. Apeliaciniame skunde nuteistoji bando įrodyti neva metamfetaminas į jos namus buvo atneštas jai nežinant, tačiau, paaiškėjus tikrajam maišuose buvusių kibirėlių turiniui, ji liepė viską išnešti, tvirtina, kad metamfetaminas priklausė E. V. ir tuo metu jos bute gyvenusiai S. G.. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. yra nuteista už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymą, turint tikslą ją platinti, pagrindžiant kaltę plačiau neanalizuotini pastarosios parodymai, apie tai, kas konkrečiai šią neteisėtą medžiagą atnešė į jos namus. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tie įrodymai, kuriais remiantis darytina kategoriška išvada, kad apeliantė aiškiai žinojo ir suprato savo žinioje laikanti psichotropinę medžiagą, turint tikslą ją platinti. Tokia išvada seka iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, bei pokalbių stenogramų. Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonių pagrindu gauti duomenys apie nuteistosios R. G. (tiek ir kitų byloje nuteistų asmenų) disponavimą psichotropine medžiaga pasitvirtino, ką įrodo 2011-12-02 ir 2012-01-24 kratų protokolai (t. 1, b. l. 155-158, 179-184) bei atliktos specialistų išvados (t. 1, b. l. 164-165, 188-189). Šiais įrodymais kaip tik ir grindžiama nuteistosios kaltė laikius labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais R. G. nurodo negabenusi ir nepardavinėjusi psichotropinę medžiagą, kadangi nuosprendžiu ji nėra nuteista dėl šių Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių požymių. Iš apeliantės skundo matyti, kad ji tikslą platinti psichotropinę medžiagą nepagrįstai prilygina tiesioginiam konkrečiam tokios medžiagos pardavimo faktui. Šiuo atveju byloje užfiksuoti įrodymai leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad R. G. labai didelį kiekį metamfetamino laikė ne asmeninėms reikmėms, o, turėdama aiškų tikslą, jį perduoti kitiems asmenims ir taip jį platinti.

Į nuteistosios prašymą sušvelninti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus atsakyta paskutinėje nuosprendžio dalyje.

Dėl nuteistosios S. G. apeliacinio skundo

Apeliantė skunde visų pirma neigia kartu su kitais nuteistaisiais įgijusi 4612,65 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Taip pat neigia su šia neteisėta medžiaga (712,007 g metamfetamino) atlikusi bent kokius kitus veiksmus, t. y. ją pardavusi, gabenusi, platinusi ir tt. Atsakydama į tokį nuteistosios teiginį, teisėjų kolegija vėlgi pažymi, šiuo nuosprendžiu nuteistajai S. G. iš kaltinimo pašalinusi, jog ji, veikdama kartu su T. G., E. V. ir A. D., įgijo nurodytą psichotropinės medžiagos kiekį. Tuo tarpu dėl kitų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, susijusių su 4612,65 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ji nebuvo kaltinama ir nėra nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo analizuoti apeliantės argumentus, susijusius su nurodyto kiekio psichotropinės medžiagos disponavimu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistosios kaltė konstatuota dėl kur kas mažesnio kiekio psichotropinės medžiagos atgabenimo į R. G. butą ir perdavimo pastarajai, nurodant šią medžiagą toliau platinti. Ir nors kiti nuteistieji - T. G., E. V. ir A. D. yra pripažinti kaltais dėl to, kad, tiek veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje, tiek kartu su S. G., į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą atgabeno miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau S. G., kaip minėta, yra inkriminuotas 473,551 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 106,37 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, atgabenimas į nurodytą vietą bei perdavimas R. G., nurodant šią medžiagą toliau platinti. Laikantis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas negali pabloginti nuteistosios S. G. teisinės padėties, todėl laikytina, kad apeliantės kaltė dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino atgabenimo į R. G. butą bei šios medžiagos perdavimo apsiriboja kaltinime nurodytu kiekiu, t. y. 473,551 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 106,37 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. S. G. kaltę dėl šių nusikalstamų veiksmų pagrindžiančiais įrodymais laikytini jos pačios, taip pat nuteistųjų T. G., E. V. ir A. D. parodymai, iš kurių matyti, kad apeliantė, veikdama su kitais nuteistaisiais, dalyvavo gabenant psichotropinę medžiagą į R. G. butą ir ten perdavė šią medžiagą pastarajai. Suprantama, kad pati nuteistoji siekia sumenkinti savo vaidmenį, teigdama neva ji buvo atskirai, viena grįžo į R. G. namus, pati nieko negabeno, taip pat apklausiama stengėsi duoti savo tuometiniam sugyventiniui E. V. kuo palankesnius parodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ji aktyviai dalyvavo bendrininkų grupės veikloje, pilnai suprato, kokia medžiaga yra gabenamuose maišuose, dalį metamfetamino paliko pas R. G., nurodydama šiai psichotropinę medžiagą toliau platinti. Tai, kad jos biologiniai pėdsakai nebuvo nustatyti ant kratų metu rasto metamfetamino pakuočių, nepaneigia jos kaltės. Priešingai nei tikina nuteistoji, iš laiškų turinio (tiek iš pačios S. G. pateiktų, tiek iš tų, kurie per kratą buvo paimti iš R. G. namų) matyti, kad apeliantė kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo nusikalstamuose veiksmuose dėl disponavimo psichotropine medžiaga – metamfetaminu (t. 2, b. l. 40-50, 200; t. 3, b. l. 1-6). Nėra jokio pagrindo teigti, kad laiškuose jos vardas minimas, turint tikslą suklaidinti teisėsaugos institucijas ir išvengti tikriesiems kaltininkams baudžiamosios atsakomybės. Minėti laiškai yra vertinami ne atsietai, o visumoje kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, jų turinys patvirtina nusikalstamą S. G. dalyvavimą bendrininkų grupės veikloje disponuojant psichotropinėmis medžiagomis.

Skundžiamu nuosprendžiu S. G. buvo nuteista ir už tai, kad neteisėtai įgijo iš T. G. 3,049 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,732 g metamfetamino, ir, vykdydama pastarojo nurodymą realizuoti psichotropinę medžiagą, laikė šią psichotropinę medžiagą prie savęs ir gabeno, turėdama nusikalstamą sumanymą ją parduoti. Apeliaciniame skunde nuteistoji neneigia turėjusi su savimi nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau nesutinka ketinusi jį platinti ir tikina tiesiog iš smalsumo norėjusi pati jį išbandyti. Tokie apeliantės teiginiai yra atmetami kaip nepagrįsti, kadangi iš jos viso baudžiamojo proceso metu duotų parodymų matyti, kad S. G. pripažino T. G. nurodymu paėmusi psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą ją parduoti potencialiam pirkėjui. S. G. niekuomet neminėjo turėjusi ketinimų panaudoti ją asmeniniams poreikiams. Antai, jau pirmos įtariamojo apklausos metu S. G. parodė, kad „T. G., perdavęs šį ryšulėlį su amfetaminu, man liepė šį ryšulėlį su amfetaminu parduoti, tiksliau surasti kokį rimtą ir pastovų amfetamino pirkėją ? ... ? T. sakė, kad tai geras amfetaminas, bet nepaaiškino, kuo jis yra geras, bet iš jo pasakymo aš supratau, kad jis yra didelės koncentracijos ir stipriai veikiantis, t. y. stipriai svaiginantis. T. G. man žadėjo dalį už amfetaminą gautų pinigų duoti man ? ... ? paimdama iš T. amfetaminą, aš supratau, kad darau nusikaltimą, nes žinau, kad įstatymai draudžia laikyti ir pardavinėti psichotropines medžiagas, bet amfetaminą iš T. paėmiau ir pasakiau, kad pabandysiu jam surasti pirkėją tik dėl to, kad norėjau užsidirbti pinigų, nes T. man žadėjo dalį gauto pelno duoti man“ (t. 2, b. l. 189-190). Tai, kad jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus su 3,049 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,732 g metamfetamino, ji atliko, ketindama šią medžiagą parduoti, S. G. patvirtino ir kitų įtariamojo apklausų metu, t. y. 2012-04-04 ir 2012-07-11 (t. 2, b. l. 191-192, 195-196). Analogišką poziciją ji išreiškė ir teisiamajame posėdyje, patvirtindama tiek savo ankstesnius parodymus, tiek dar kartą nurodydama, kad siekė parduoti jai T. G. perduotus miltelius su nustatytu atitinkamu metamfetamino kiekiu (t. 5, b. l. 101 (A)-102). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tikėti apeliaciniame skunde iškelta versiją esą metamfetaminą S. G. norėjo suvartoti pati. Ta aplinkybė, kad iš T. G. įgytą metamfetaminą S. G. su savimi turėjo neilgą laiko tarpą (kas akcentuojama skunde), neturi jokios įtakos nuteistosios kaltei.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Teismui nepagrįstais pripažinus nuteistųjų prašymus dėl skundžiamo nuosprendžio panaikinimo ir išteisinimo (išteisinti prašė V. G., E. V. gynėja, A. D.), nuosprendžio panaikinimo ir perdavimo bylą nagrinėti iš naujo (prašė T. G.), taip pat veiksmų perkvalifikavimo į kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį (prašė nuteistosios R. G. ir S. G., bus atsakyta į apeliacinių skundus argumentus dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, ko iš esmės prašo visi nuteistieji.

Pirmiausia pažymėtina, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Nuteistųjų prašymai dėl paskirtos bausmės sušvelninimo reikalauja aptarti tiek galimybę sušvelninti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, tiek paskirti visai kitokią bausmę, nei numatyta atitinkamame įstatyme. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriomis yra numatytos išimtys iš bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, suteikiančių galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą įstatymo, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje. Pirmuoju atveju, t. y. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse yra numatytos trys kategorijos pagrindų, kuriuos nustačius galima taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šioje byloje nenustatyta nė viena iš Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytų sąlygų ir aplinkybių visuma, kurios pagrindu būtų švelninama bausmė nuteistiesiems (tokių aplinkybių skunduose nenurodo ir patys nuteistieji).

Kita galimybė švelnesnės, negu įstatyme numatytos, bausmės skyrimui, kaip minėta, yra įtvirtina Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje, sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo konstatuoti jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis nuteistiesiems T. G., E. V., V. G., S. G., R. G. ir A. D. būtų paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Konkretų prašymą taikyti minėto įstatymo nuostatas apeliaciniame skunde išreiškė nuteistojo E. V. gynėja, tačiau nenurodė jokių objektyvių išimtinių aplinkybių, motyvuotai rodančių, jog paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks nuteistojo gynėjos prašymas dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo laikytinas formaliu ir atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija neturi juridinio pagrindo sušvelninti nuteistiesiems T. G., E. V., V. G., S. G. ir R. G. paskirtas ilgalaikes terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. G. paskyrė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Tokį teismo sprendimą lėmė tai, kad T. G. anksčiau teistas, nagrinėjamoje byloje inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, taip pat įvertino, kad jo nusikalstamų veiksmų apimtis buvo didžiausia (nuteistas ne tik už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos atgabenimą į R. G. butą, tačiau ir tolesnį šių medžiagų paskirstymą, duodant nurodymą R. G. ir V. G. dėl metamfetamino platinimo, be to, dalį miltelių – 3,049 g, turinčių savo sudėtyje 0,732 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, perdavė S. G., taip pat duodamas nurodymą šią medžiagą realizuoti). Tad, įvertinus šias aplinkybes, taip pat pastarojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tik šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra teisinga ir švelninti ją nėra teisinio pagrindo.

Nuteistiesiems E. V. ir S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės vidurkį. Nuteistojo E. V. gynėja, prašydama sušvelninti savo ginamajam paskirtą bausmę, nurodo, jog pastarasis praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Pabrėžia, jog nuteistasis į butą patekti padėjo tik dėl patirto psichologinio spaudimo, psichotropinės medžiagos neplatino, materialinės naudos neturėjo, po metamfetamino atgabenimo į R. G. butą daugiau jokių ryšių su nuteistaisiais nepalaikė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino aplinkybę dėl to, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, todėl į tai dar kartą atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Be to, teismas pastarojo veiksmus vertino kaip mažesnės apimties ir iš esmės tuo pagrindu paskyrė E. V. švelnesnę bausmę nei kitiems nuteistiesiems. Gynėjos nurodyti argumentai dėl priverstinio E. V. patekimo į butą yra susiję su pastarajam inkriminuotu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimu, kas šiuo nuosprendžiu iš kaltinimo buvo pašalinta. Pagrindo švelninti bausmę nesudaro ir skunde paminėta aplinkybė, kad E. V. psichotropinės medžiagos neplatino, kadangi šiam nebuvo pareikštas toks kaltinimas. Didesnės reikšmės neturi ir gynėjos akcentuotas teiginys, jog E. V. po psichotropinės medžiagos atgabenimo į R. G. butą nebepalaikė jokių ryšių su kitais nuteistaisiais (nuteistojo kaltė dėl psichotropinės medžiagos atgabenimo į R. G. namus ir šios medžiagos perdavimo T. G. nebuvo grindžiama pastarojo vėlesniais ryšiais su kitais nuteistaisiais).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis paskyrė nuteistajai S. G. bausmę, savo dydžiu šiek tiek mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (t. 6, b. l.101-102). Teismas iš esmės tinkamai įvertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad nuosprendžio teiginys apie tai, kad S. G. užsiėmė psichotropinių medžiagų pardavimu ir jų realizavimu moksleivių tarpe nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl į jį, skiriant bausmę, atsižvelgta nepagrįstai (analogiškai nepagrįstu laikytinas nuosprendžio teiginys apie tai, kad visi nuteistieji psichotropines medžiagas kėsinosi parduoti moksleiviams). Visgi ši aplinkybė neturėjo įtakos paskirtos bausmės teisingumui. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. G. nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurias įvertinus, būtų pagrindas sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistajai S. G. paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė, kurios švelninimui nėra jokio juridinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sušvelninti nuteistajai V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Pažymėtina, kad nuteistosios akcentuojamos aplinkybės dėl amžiaus ar nepilnametės dukros nesutrukdė nuteistajai įvykdyti labai sunkų nusikaltimą. Tai, kad V. G. turi nepilnametę dukrą, nesudaro pagrindo nei Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui (į kurį galimai apeliuojama nurodytu argumentu), nei jau paskirtos bausmės trukmės mažinimui. Jauniausiai iš šešių V. G. vaikų - dukra R. G. pilnametystės sulauks jau po pusmečio, ji turi tėvą, taip pat suaugusias seseris ir brolį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kita V. G. dukra R. G. po motinos suėmimo pasižadėjo globoti savo nepilnametę seserį R. G. (t. 2, b. l. 58). Skunde V. G. nepagrįstai tikina, kad jos dukra R. G. buvo priversta nelankyti mokyklos, kadangi jai teko pareiga rūpintis tėvu. Iš R. G. apklausos protokolo matyti, kad jos sesuo R. G. lanko mokyklą, kurioje pastarajai dėl vystymosi sutrikimų yra pritaikyta adaptuota mokymosi programa. Anksčiau lankė S. Lozoraičio vidurinę mokyklą, o nuo 2012 m. gruodžio mėn. perėjo į kitą, jos poreikius labiau atitinkančią mokyklą (t. 2, b. l. 57). Taigi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. G. dėl pareigos rūpintis tėvu negali bei nelanko mokyklos. Be to, V. G. dukra R. G. kitu rašytiniu pasižadėjimu įsipareigojo rūpintis savo tėvu A. G. (t. 2, b. l. 59). Taip pat pažymėtina, kad V. G. yra išsiskyrusi, nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl jos argumentas dėl rūpinimosi buvusiu sutuoktiniu nėra objektyviai pagrįstas, juolab, kad pastarasis turi suaugusius vaikus, galinčius ir turinčius pareigą juo pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nė viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jos atsakomybę sunkina nusikalstamų veiksmų padarymas, veikiant bendrininkų grupe, taip pat tai, kad anksčiau teista, teistumas išnykęs, nusikalstamus veiksmus padarė T. G. įtakoje, paskyrė šiek tiek mažesnį terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį, nei numatytas straipsnio sankcijoje vidurkis. Tokia nuteistajai V. G. paskirta bausmė yra tinkama, teisinga ir pagrįsta.

Nuteistoji R. G. prašymą sušvelninti paskirtą bausmę iš esmės motyvuoja vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad ji viena augina penkis nepilnamečius vaikus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę jau atsižvelgė. Nėra pagrindo teigti, jog minėta aplinkybė apie nuteistosios vaikus buvo įvertinta netinkamai, kas savo ruožtu nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Nors baudžiamojoje byloje esantys duomenys liudija, kad R. G. išties augina penkis vaikus, iš kurių šiuo metu keturi nepilnamečiai, vienas sūnus (Ž. G.) pilnametystės sulaukė šių metų rugsėjo 12 d. (t. 4, b. l. 6-9), tačiau, remiantis kitais bylos duomenimis, galima daryti išvadą apie tai, kad nuteistosios rūpinimasis vaikais bei jų auklėjimas nebuvo pakankamas. Byloje yra duomenų apie tai, kad R. G. buvo ruošiamasi atimti motinystės teises, ji dažnai konfliktavo su kaimyne dėl blogo vaikų elgesio (t. 4, b. l. 2), du jos sūnus – Ž. G. ir Ž. G. jau yra nuteisti ir patys atlieka bausmes (t. 6, b. l. 54, 56-57), kiti trys sūnūs R. U., L. U. ir Jonas P. U. po nuteistosios suėmimo buvo patalpinti į Jiezno vaikų globos namus. R. G. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena socialiniame būste. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. elgesys nebuvo tinkamas, namuose laikytas psichotropines medžiagas ji buvo paslėpusi net vaiko kambaryje (jo krepšyje). Pastarosios telefoninio pokalbio turinys su sūnumi Ž. G. leidžia pagrįstai manyti, kad ji visai neslėpė savo nusikalstamų veiksmų nuo jo, o, priešingai, derino ir aptarė su juo neteisėtos veikos aplinkybes (t. 1, b. l. 92-103). Tad nors nepilnamečių vaikų interesų svarba ir yra neginčijama, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo švelninti nuteistajai R. G. bausmę, motyvuojant vien ta aplinkybe, kad ji augina nepilnamečius vaikus.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam A. D. paskirtą bausmę, atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą paskirti pastarajam už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį kiek didesnę laisvės atėmimo bausmę iš esmės nulėmė tai, kad A. D., teismo vertinimu, buvo vienas aktyviausių bendrininkų grupės narių, jo ir T. G. vaidmenys pripažinti svarbiausiais. Šiuo nuosprendžiu A. D. iš kaltimo pašalinus, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. G., E. V. ir S. G., neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikytina, kad pastarojo kaltė pasireiškė šios medžiagos atgabenimu į R. G. butą ir perdavimu T. G.. Vadinasi, A. D. vaidmens vertinimas turi apsiriboti tais įrodymais, kurie pagrindžia jo kaltę gabenant psichotropinę medžiagą ir ją perduodant. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad dominuojantis A. D. vaidmuo akcentuojamas įrodinėjant neteisėtos medžiagos laikymą, aktyviai derinant nuteistųjų veiksmus, kuriais siekiama metamfetaminą realizuoti, t. y. dėl tokių nusikalstamų veiksmų, kurių padarymu A. D. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas arba, kaip minėta, kurie šiuo nuosprendžiu pašalinti jam iš kaltinimo. Tuo tarpu tai, kad jo vaidmuo metamfetamino gabenime bei jo perdavime buvo išskirtinai reikšmingesnis ar jo veiksmų apimtis, lyginant kartu su šį Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvų veikos požymį kartu atlikusiais T. G., E. V. ir S. G. buvo didesnė, nėra. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam A. D. paskirta bausmė švelninama, bausmės dydį nustatant kiek mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kolegija sutinka su nuteistojo A. D. argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai subendrino bausmes. Nuteistasis pagrįstai teigia, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme turėjo būti subendrinta taikant ne dalinį bausmių sudėjimo, o apėmimo būdą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (vienas labai sunkus, kitas apysunkis nusikaltimai). Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad tokiu atveju bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies:

T. G. nuteisimą už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. G., E. V. ir A. D., ne vėliau kaip 2011-12-01, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

E. V. nuteisimą už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. D., T. G. ir S. G., ne vėliau 2011-12-01, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. D. nuteisimą už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. V., T. G. ir S. G., ne vėliau 2011-12-01, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

S. G. nuteisimą už tai, kad, ji veikdama bendrininkų grupe su T. G., E. V. ir A. D., ne vėliau kaip 2011-12-01, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo miltelius, kurių bendra masė 4612,65 g, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį – 712,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo pakeisti:

A. D., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. D. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, atliekant ją pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų V. G. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Regina GaudutienėLinas Žukauskas