Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. I., jo atstovui advokatui Pauliui Čelkiui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotiesiems atstovams Vytautui Račkauskui, Mykolui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 317 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-VILANP-113606277-17, jame nurodant, kad vadovaujantis 2017-08-10 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-357 buvo nustatyta, jog asociacija „EEPA“ (Mindaugo g. 44-84, Vilnius, į.k. 300543821) neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilnius miesto agentūros 2017 m. vasario 20 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1, t.y.:

papildomai neorganizavo 1.1 kategorijai priskiriamos stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisų su šaldymo įranga, elektros ir elektroninės įrangos (toliau - EEĮ) atliekų sutvarkymo, taip kad iki 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1 įvykdymo termino pabaigos (2017-07-20), būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 1.1 kategorijai priskiriamų stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisų su šaldymo įranga EEĮ kiekio sutvarkymas;

papildomai neorganizavo 2 kategorijai priskiriamų smulkių namų apyvokos prietaisų EEĮ atliekų sutvarkymo, taip kad iki 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-l įvykdymo termino pabaigos, būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 2 kategorijai priskiriamų smulkių namų apyvokos prietaisų EEĮ kiekio sutvarkymas;

papildomai neorganizavo 3.1 kategorijai priskiriamų IT ir telekomunikacinės įrangos, išskyrus kompiuterių monitorius, EEĮ atliekų sutvarkymo, taip kad iki šio 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1 įvykdymo termino pabaigos, būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 3.1 kategorijai priskirtų IT ir telekomunikacinės įrangos, išskyrus kompiuterių monitorius, EEĮ kiekio sutvarkymas;

papildomai neorganizavo 5.1 kategorijai priskiriamų apšvietimo įrangos, išskyrus dujošvietes lempas, EEĮ atliekų sutvarkymo, taip kad iki šio 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1 įvykdymo termino pabaigos, būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 5.1 kategorijai priskiriamų apšvietimo įrangos, išskyrus dujošvietes lempas, EEĮ kiekio sutvarkymas;

papildomai neorganizavo 5.2 kategorijai priskiriamų dujošvyčių lempų EEĮ atliekų sutvarkymo, taip kad iki 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1 įvykdymo termino pabaigos, būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 5.2 kategorijai priskiriamų dujošvyčių lempų EEĮ kiekio sutvarkymas;

papildomai neorganizavo 7 kategorijai priskiriamų žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos EEĮ atliekų sutvarkymo, taip kad iki 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1 įvykdymo termino pabaigos, būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 7 kategorijai priskiriamų žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos EEĮ kiekio sutvarkymas;

papildomai neorganizavo 9 kategorijai priskiriamų stebėsenos kontrolės prietaisų EEĮ atliekų sutvarkymo, taip kad iki šio 2017-02-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-1 įvykdymo termino pabaigos, būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus. Turėjo būti organizuotas ne mažesnio kaip 44 proc. nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų 9 kategorijai priskiriamų stebėsenos kontrolės prietaisų EEĮ kiekio sutvarkymas;

asociacija „EEPA“ Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai nepateikė aukščiau minėtų atliekų kiekių sutvarkymą įrodančių dokumentų.

Tuo asociacijos „EEPA“ direktorius L. I. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio reikalavimus bei padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 317 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. I. nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad jis asmeniškai elektronikos platintojų asociacijai „EEPA“ vadovauja nuo 2015 m. gruodžio 29 d. Mano, kad kaip asociacijos „EEPA“ vadovas, išnaudojo visas jam teisės aktų suteiktas galimybes, siekdamas įvykdyti 2017-02-20 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros privalomąjį nurodymą, tačiau to padaryti buvo neįmanoma dėl visiškai objektyvių priežasčių, kurios yra pagrindžiamos ir įrodomos. Asociacija iš savo pusės padarė viską, ką galėjo, jog privalomasis įrodymas būtų įvykdytas. Buvo išnaudoti visi pirkimų tvarkos apraše numatyti pirkimo būdai, siekiant įsigyti privalomajame nurodyme išvardintų EEĮ atliekų sutvarkymo paslaugas, t.y. skelbiamas konkursas, o šiam neįvykus – realiai veikiančių šioje srityje ir galinčių pateikti atliekų sutvarkymo dokumentus tiekėjų apklausa. Konkursas buvo paskelbtas viešai, tiek internetiniame viešųjų pirkimų tarnybos puslapyje, tiek „Lietuvos ryte“. Kreipimasis buvo viešas, nukreiptas į visus Lietuvos mastu veikiančius atliekų tvarkytojus. Jis, kaip „EEPA“ vadovas, niekaip negali įtakoti atliekų tvarkytojų, negali paveikti laisvosios rinkos. Atliekų tvarkytojai konkurse dalyvauja kaip verslo subjektai, išimtinai savo laisva valia, suprasdami ir vertindami savo veiksmų ekonominį naudingumą. Pažymėtina, kad Lietuvos rinkoje šiuo metu yra tik keturi atliekų tvarkytojai, kurie gali sutvarkyti EEĮ atliekas ir pateikti jų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Apklausos sąlyga, dėl kurios priekaištų turėjo Vilniaus RAAD, t.y. 61-ojo punkto sąlyga, kad tiekėjui, teikiančiam paslaugas apmokėjimas už suteiktas paslaugas bus atliekamas tik po paslaugų suteikimo ir tik po to, kai Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atlikusi patikrinimą (ir/ar kitomis priemonėmis) nustatys ir raštu patvirtins, kai Asociacija įsipareigojimus pagal privalomąjį nurodymą VR-14.2-1 įvykdė tinkamai, bet ne anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 15 d., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, yra visiškai pagrįsta. Viešasis pirkimas juk ir buvo skelbiamas siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą ir tik gavusi jo įvykdymą patvirtinančius dokumentus, asociacija gali atsiskaityti su paslaugą teikiančiu asmeniu. Natūralu, kad versle pinigai yra mokami už tinkamai suteiktas paslaugas, o tą gali įvertinti ir pripažinti tik Vilniaus RAAD. Asociacija negali atsiskaityti su tvarkytoju, kol neįsitikins, kad paslauga tinkamai suteikta. Asociacija vykdo Vyriausybės atliekų tvarkymui nustatytas užduotis, kurios yra nustatomos Lietuvoje veikiantiems gamintojams ir importuotojams, importuojantiems elektronikos prekes į Lietuvos rinką. Tvarkytojai ir gamintojai finansuoja šių atliekų tvarkymą mokėdami ketvirtines įmokas asociacijai, o asociacija jas panaudoja tų pačių atliekų tvarkymui. Asociacija neturi teisės pati tų atliekų nei rinkti, nei tvarkyti, nei perdirbti. Ji tik organizuoja ir finansuoja šiuos procesus. Asociacija yra tarpininkas tarp EEĮ gamintojo/importuotojo ir galutinio EEĮ atliekų tvarkytojo. Atliekų surinkimo veikla asociacijos yra vykdoma iš asociacijos sukurto atliekų surinkimo tinklo arba iš namų ūkių. Asociacija vykdo Vyriausybės užduotis, nustatomas kiekvienais metais, ir tos užduotys vis didėja. Nepaisant to, asociacija yra pajėgi sutvarkyti tik tokį EEĮ atliekų kiekį, kurį ji gali įsigyti kiekvienais metais rinkoje. Rinka kiekvienais metais generuoja maždaug pastovų kiekį EEĮ atliekų. Asociacija finansuoja visą jai prieinamų EEĮ atliekų kiekio tvarkymą kiekvienais konkrečiais metais. Papildomo atliekų kiekio ji nebegali rasti, nes jo tiesiog nėra rinkoje. Asociacija neginčija privalomojo nurodymo teisėtumo, tik bando pasakyti, kad neturi objektyvių galimybių jo įgyvendinti. Šiai dienai asociacija, prieš sudarydama sutartis dėl Vyriausybės užduočių atliekų tvarkymui įgyvendinimo, yra apsiklausiusi atliekų tvarkytojus, kiek jie šiais metais prognozuoja surinkti atitinkamų atliekų. Paaiškėjo, kad šiais metais surinktų atliekų vargiai užteks šių metų Vyriausybės užduotims įgyvendinti, nekalbant apie papildomus jų kiekius. Elektronikos atliekos rinkoje jau senai yra paklausi prekė, dėl jos vyksta didžiulė konkurencija. Asociacija apie problemas dėl EEĮ reikalingų atliekų kiekio surinkimo rašė Lietuvos Respublikos Seimui, Ministrui Pirmininkui, aplinkos ministrui, Seimo aplinkosaugos komitetui. Ji bus sprendžiama Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, kurioje bus tiek valstybės institucijų, tiek privataus verslo, tiek gamintojų/importuotojų atstovai. Problema keliama ne vienerius metus. Pažymėtina, kad jam, kaip asociacijos vadovui, įvykdyti privalomąjį nurodymą yra prieinami tik tie būdai ir priemonės, kurie yra numatyti teisės aktuose. Tai, kad asociacija nesutvarkė privalomajame nurodyme nurodytų EEĮ atliekų kieko, nereiškia, kad jos nebuvo tvarkomos visai. 2011 metais asociacija sutvarkė praktiškai visas tuo metu jai Lietuvoje prieinamas EEĮ atliekas. Tačiau, kaip paaiškėjo, atskirose jų kategorijose atliekos nesudarė tų reikalaujamų 44 %. Šiai dienai problema yra net ne ta, kad konkurse nedalyvauja atliekų tvarkytojai, o kad tokių atliekų kiekių, kurių reikalaujama, Lietuvos atliekų rinkoje nėra. Visos Lietuvos mastu asociacijai yra prieinama nupirkti per metus apie 5000 tonų šių atliekų. Dar 1500 tonų EEĮ atliekų nupirkimas neįmanomas ne dėl to, kad asociacija neturėtų pinigų, o dėl to, kad šio papildomo kiekio tiesiog rinkoje nėra. Įgyvendinti privalomajam nurodymui reikia rasti papildomą šių atliekų kiekį, o atliekų tvarkytojai sako tiesiai – jie to papildomo kiekio tiesiog neturi, kitaip mielai dalyvautų viešuosiuos pirkimuose. Atliekų tvarkytojai gali surinkti einamiesiems metams privalomą EEĮ atliekų kiekį, tačiau nebeturi iš ko paimti papildomo kiekio, reikalingo privalomajam nurodymui įvykdyti. Tai ir yra objektyvi neįvykusių viešųjų pirkimų ir neįvykdyto privalomojo nurodymo priežastis.

Advokatas Paulius Čelkis papildomai paaiškino, kad 2011 metais asociacija sutvarkė visas tuo metu turėtas EEĮ atliekas, tačiau su Vilniaus RAAD kilo ginčas dėl to, kaip jas sutvarkė. Vilniaus RAAD teigė, kad jas reikia tvarkyti pagal atskiras kategorijas (kiekvienos kategorijos po 44 %), o asociacija tuo metu suprato savo pareigą sutvarkyti ne mažiau 44 % visų EEĮ atliekų apskritai. Vienos kategorijos daugiau, kitos mažiau, bet kad bendras rezultatas būtų ne mažiau 44 % nuo į vidaus rinką asociacijos steigėjų ir narių išleidžiamų EEĮ. Tik Vilniaus RAAAD perskaičiavus sutvarkytų atliekų kiekį pagal atskiras kategorijas, paaiškėjo, kad tam tikrose kategorijose (pastarosios ir nurodytos privalomuosiuose nurodymuose) EEĮ atliekos nesiekia tų reikalaujamų 44 %. Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimą taip pat kaip ir Asociacija reikalavimus suprato ir teismai, kadangi nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas netaikė atsakomybės asociacijos direktoriui pagal Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros surašytus protokolus dėl pirminių privalomųjų nurodymų nevykdymo. Tačiau po ilgo bylinėjimosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galiausiai pasakė, kad asociacija buvo neteisi ir privalėjo sutvarkyti atliekas po 44 procentus pagal kiekvieną atskirą EEĮ kategoriją. EEĮ atliekų tais metais buvo sutvarkyta tikrai labai daug, tačiau atskirose jų kategorijose (kurios nurodytos privalomajame nurodyme) nėra pasiekta reikalaujamų 44 %. Asociacija bandė Vilniaus RAAD prašyti, kad leistų užskaityti kitų kategorijų atliekų sutvarkymą, ten kur jų sutvarkymas viršijo tuos 44 %, tačiau leista nebuvo ir šis sprendimas buvo skundžiamas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia tai daryti, tačiau Vilniaus RAAD rėmėsi tuo, kad 2011 metais toks teisinis reglamentavimas dar negaliojo. Vyko ilgas susirašinėjimas su Vilniaus RAAD, vietoj leidimo asociacijos direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pirmojo privalomojo nurodymo nevykdymo, nors asociacija savalaikiai negalėjo padaryti paslaugos pirkimų dėl to ilgo susirašinėjimo. Asociacija „EEPA“ yra viešas juridinis asmuo, įgyvendinanti vienintelę funkciją, organizuojanti elektronikos atliekų ir baterijų atliekų tvarkymą. Jokios kitos veiklos ji vykdyti negali. Kiekvienais metais asociacija privalo įvykdyti tais metais nustatytas Vyriausybės užduotis EEĮ atliekų tvarkymui. Tarkim, 2016 metais asociacija organizavo virš 5000 tonų EEĮ atliekų tvarkymą pagal atskiras EEĮ atliekų kategorijas. Pati atliekų tvarkyti asociacija teisės neturi. Jas tvarko tik atliekų tvarkytojai, kurie įrašyti į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus sąrašą. Vilniaus RAAD teigdavo, kad jų labai daug. Tačiau kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2016-01-08 d. nutartyje, tik tie atliekų tvarkytojai, kurie turi kodus R4 ir R12 turi teisę sutvarkyti asociacijai atliekas ir išduoti jų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokių tvarkytojų Lietuvoje šiai dienai yra tik keturi, iš kurių vienas šių atliekų šiai dienai jau nebetvarko (UAB „Kuusakoski“), o penktoji įmonė - UAB „Atliekų tvarkymo centras“ šiai dienai taip pat nebebendradarbiauja su kontroliuojančiomis institucijomis ir perduoti jiems tvarkyti atliekas yra pavojinga. Nepaisant to „EEPA“ šiai dienai organizuoja 72 % viso Lietuvos kiekio EEĮ atliekų tvarkymą. Organizuoti atliekų tvarkymą „EEPA“ gali tik skelbdama šių paslaugų konkursą. Atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą ir Vilniaus RAAD išaiškinimus ji paskelbė viešąjį konkursą šios paslaugos pirkimui. Konkursas neįvyko. Vilniaus RAAD liepė organizuoti apklausą. Pažymėtina, kad siūlydama atlikti apklausą, Vilniaus RAAD neišsakė jokių pretenzijų dėl viešojo pirkimo sąlygų. Asociacija padarė apklausą - raštu kreipėsi jau į konkrečius atliekų tvarkytojus. Nei iš vieno negavo pasiūlymo. Priežastis – reikalaujamo šių atliekų kiekio rinkoje nėra. 2017 metų reikalaujamus kiekius sutvarkyti yra problema, jau nekalbant apie papildomus kiekius už 2011 m. Asociacija neturi nei finansinių, nei organizacinių, nei teisinių priemonių priversti konkurse dalyvauti atliekų tvarkytojus. Asociacija pateikė teismui 2016 m. atskaitą apie šiais metais surinktus kiekius. 7 kategorijos atliekų pagal nurodymo reikalavimus reikia sutvarkyti du kartus daugiau nei per metus iš viso šiuo metu jų yra sutvarkoma Lietuvoje. O asociacijai duodami du mėnesiai (su visu konkurso organizavimu) sutvarkyti dvigubai didesnį kiekį, nei jų surenkama per visus metus. 2 kategorijos, 5.1 kategorijos reikalaujama papildomai sutvarkyti pusę metinio kiekio, kitų kategorijų – po trečdalį metinio kiekio. Ir tai padaryti reikia ne per metus, o per du mėnesius. Asociacija turi per 5000 nemokamų elektroninių atliekų surinkimo vietų. Bet einamais metais surinkta elektronika ir turi būti įskaitoma į konkrečius metus. Į kitus metus EEĮ atliekas galima būtų įskaityti tik perviršio atveju. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Vilniaus RAAD dabar jau turi pretenzijų konkurso sąlygoms. Tačiau pažymėtina, kad sąlygos leido teikti tiekėjams pasiūlymus bet kuriai pirkimo daliai, tik buvo reikalaujama sutvarkyti reikalaujamą kiekvienos kategorijos atliekų kiekį, kuris asociacijai nustatytas pagal privalomąjį nurodymą. Nėra kitų būdų, išskyrus organizuojat viešojo pirkimo procedūras, įsigyti EEĮ atliekų ir užtikrinti jų tvarkymą. ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu prašo nutraukti administracinę teiseną nesant dėl nusižengimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Atstovo manymu, šioje situacijoje nėra ir objektyviosios nusižengimo pusės, nes atliekų tvarkymo organizavimo veiksmai buvo atliekami – skelbiama ne viena viešojo pirkimo procedūra, kuri neįvyko tikrai ne dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.

Liudytojas P. R. parodė kad yra UAB „Žalvaris“, kuri užsiima nepavojingų ir pavojingų atliekų, tarp jų ir elektronikos atliekų, tvarkymu, laikinai einantis pareigas vadovas (dirba komercijos direktoriumi). UAB „Žalvaris“ yra viena didžiausių šia veikla užsiimančių įmonių Lietuvoje, turi išvystytą savo surinkimo sistemą, yra 7 regioniniai centrai visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Situacija su EEĮ atliekomis jam yra gerai žinoma. Kiekvienais metais dalyvauja asociacijos „EEPA“ organizuojamuose konkursuose dėl šių atliekų tvarkymo. Buvo išbandytos įvairios schemos šioms atliekoms surinkti. Buvo bandyta jas ir nemokamai rinkti, ir už jas mokėti, tačiau gyventojai vangiai priduoda EEĮ atliekas. Išvada, arba jų rinkoje tiesiog dar nėra, arba jos sutvarkomos nelegaliais ir neskaidriais būdais. Sąlygos joms surinkti Lietuvoje sudarytos pakankamai geros, yra surinkimo punktai kiekviename mieste. Gyventojai gali atvažiuoti tiek savo transportu, tiek pas gyventojus važiuoja atliekų surinkėjai. Bet elektronikos vis tiek nėra surenkama pakankamai. Asociacija skelbdama viešųjų pirkimų procedūras kreipėsi dėl papildomų EEĮ kiekių surinkimo, tačiau įmonė atsisakė minties dalyvauti jos skelbiamuose pirkimuose, iš anksto žinodama, kad nepajėgs įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Vadovavosi ilgamete šių atliekų surinkimo patirtimi. Įmonė žino, kiek per metus generuoja šių atliekų iš fizinių asmenų, kiek tikėtina, jog gali surinkti jų iš komunalinio srauto atliekų. Įvertinę savo pajėgumus, suvokė, kad pirkimo sąlygų neįgyvendintų. Nors UAB „Žalvaris“ surenka visų konkurso sąlygose nurodytų kategorijų elektroniką, tačiau reikalingų kiekių tikrai nesurinktų. Ypač daug problemų su 1.1 kategorijos EEĮ atliekų surinkimu, nes jos gaunamos praktiškai tik iš namų ūkių. Įmonė yra viena didžiausių atliekų tvarkytojų Lietuvoje, aptarnauja apie 4000 juridinių asmenų šalyje, tad kas liečia juridinių asmenų veikloje susidarančias atliekas, tai metų užduotys įgyvendinamos beveik visu 100 procentu. Visai priešinga situacija su iš gyventojų surenkamomis EEĮ atliekomis. Ypač sunku su atskiromis kategorijomis, tarkim elektroninių žaislų, kurių atskirai praktiškai gyventojai nepridavinėja, jie papuola į bendrą komunalinių atliekų srautą ir yra tikrai didelis deficitas atliekų rinkoje. Jau dabar aišku, kad šių atliekų (7 kategorijos) nebus surinktas ir sutvarkytas asociacijai reikiamas kiekis net už 2017 metus, jau nekalbant, kad reikėtų gauti jų papildomą kiekį, reikalingą įgyvendinti 2011 metų užduočiai. Einamiesiems metams įmonė turi sutartį dėl EEĮ atliekų tvarkymo su asociacija, tačiau papildomų įsipareigojimų dėl papildomų atliekų kiekių surinkimo prisiimti tiesiog nebegali. Tokia ir yra įmonės nedalyvavimo viešuosiuose pirkimuose priežastis.

Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas Vytautas Račkauskas paaiškino, kad Vilniaus RAAD vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-08 sprendimu, kuriame buvo pasakyta, kad pirminiai Vilniaus RAAD reikalavimai dėl protokole nurodytų atliekų sutvarkymo už 2011 metus, buvo pagrįsti ir teisėti, ir vykdydamas aplinkos apsaugos kontrolę, surašė pakartotinį – 2017-02-20 d. privalomąjį nurodymą dėl tų pačių EEĮ atliekų už 2011 metus sutvarkymo, o reikalavimo įvykdymo terminams suėjus, už reikalavimo neįvykdymą asociacijos direktoriui surašė protokolą. Mano, kad asociacija netinamai vykdo savo pareigas. Pirmas konkursas, kurį jie mini, buvo paskelbtas 2017-02-27. Pirkimo sąlygų 52.6 punktas numato, kad komisija priima sprendimą atmesti pasiūlymą, jeigu nėra pateikti pasiūlymai visoms pirkimo dalims, dėl ko galutiniame rezultate Asociacija tinkamai pilna apimtimi neįgyvendina Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros duoto privalomo nurodymo Nr. VR-14.2-1, tokiu būdu asociacija uždraudė teikti pasiūlymus atskiroms pirkimo dalims, užkirsdama kelią atskiriems atliekų tvarkytojams imtis atskirų kategorijų atliekų tvarkymo. Jei privalomąjį nurodymą realiai galėtų įgyvendinti keli atliekų tvarkytojai, tai konkurso sąlygos nesudaro jiems tokios galimybės. Tokiu būdu konkurso sąlygos kuriamos taip, kad nieko neatsirastų galinčio įgyvendinti privalomąjį nurodymą. Pačios pirkimo sąlygos atliekų tvarkytojams neįgyvendinamos. Asociacija turi savo pareigas ir ji neturi reikalauti iš Vilniaus RAAD paaiškinimų, kaip jiems dirbti savo darbą, kuriam jie ir buvo įsteigti. Vilniaus RAAD kiek galėjo, pratęsinėjo privalomojo nurodymo terminus. Vyriausybės metinės užduotys atliekų tvarkymui yra skiriamos pagal EEĮ atliekų kategorijas. Ne Vilniaus RAAD nustato, kiek procentų atskirų kategorijų EEĮ atliekų turi būti sutvarkyta. Vyriausybė nustato, kad atskirų kategorijų atliekų turi būti sutvarkyti ne mažiau kaip 44 % nuo į vidaus rinką išleidžiamų EEĮ. Negali asociacija sutvarkiusi vienos kategorijos atliekas 100 %, o kitos tik 10 %, reikalauti padengti skirtumą kitos kategorijos atliekomis. Privalomas nurodymas turi būti įvykdytas visa apimtimi, t.y. nesutvarkius bent viename punkte numatytų atliekų kategorijos privalomo kiekio, nurodymas nebus įgyvendintas. Asociacija vietoj privalomojo nurodymo vykdymo savo raštuose reikalavo konsultacijų, tačiau Vilniaus RAAD nėra įpareigota konsultuoti asociacijos, kaip jai vykdyti savo veiklą. Asociacija ir sukurta tam, kad būtų padarytos metiniuose planuose numatytos atliekų tvarkymo užduotys. Ne agentūrai aiškinti, kaip asociacijai įgyvendinti užduotis, dėl kurių ji ir yra sukurta. Šiuo atveju jos užduotis – organizuoti ne mažesnio kaip 44 % nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleistų nurodyme išvardintų kategorijų EEĮ kiekio sutvarkymą. Konkursas, tik vienas iš būdų tai padaryti.

LR ANK 317 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo (iki 2017-01-01 - administracinio teisės pažeidimo) sudėtis. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tada, kai jo veiksmuose yra nustatomi visi konkretaus teisės pažeidimo sudėties elementai. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, jei tokių reikalavimų nebuvo įmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Traukiant L. I. administracinėn atsakomybėn dėl privalomojo nurodymo nevykdymo nepakanka konstatuoti, kad nurodymo reikalavimai nebuvo įvykdyti jame nurodytais terminais, t.y. konstatuoti objektyviuosius LR ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir L. I. kaltę dėl minėto nusižengimo padarymo. Sprendžiant L. I. kaltės ir atsakomybės klausimą, būtina vertinti objektyvias jo galimybes įvykdyti administracinį nurodymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalis numato elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pareigas organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis. Taip pat minėto teisės akto 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį pagal minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. 34¹ straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad šias pareigas elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti kolektyviai - steigdami šio Įstatymo 34² straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme jiems nustatytų pareigų.

Elektronikos platintojų asociacija „EEPA“ yra organizacija, veikianti savo narių naudai ir įgyvendinanti gamintojo bei importuotojo atsakomybę, ir jų pavedimu vykdanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintą užduotį, 2011 metais EEĮ gamintojai ir importuotojai turėjo surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti iki 56 procentų (bet ne mažiau kaip 44 procentus) EEĮ atliekų, atsižvelgiant į jų kiekį, kurį gamintojai ir importuotojai tiekė Lietuvos Respublikos rinkai.

Asociacijos „EEPA“ įstatai (b.l.77-93) numato, kad šios asociacijos veiklos sritis ir tikslas – organizuoti elektros įrangos ir baterijų atliekų tvarkymą, kurti elektros įrangos ir baterijų atliekų tvarkymo sistemas, siekti, kad asociacijos narių ir asocijuotų narių naudai būtų įvykdytos teisės aktuose nustatytos elektros įrangos ir baterijų atliekų tvarkymo užduotys (8.1-8.5 p. ). Siekdama šių tikslų asociacija organizuoja elektros įrangos ir baterijų atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (įskaitant ir perdirbimą), kurios susidarė naudojant narių ir asocijuotų narių verslo tikslais išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką elektros įrangą ir baterijas (9.1 p.) Pagal įstatų 9.5 punktą, ji organizuoja elektros įrangos ir baterijų atliekų surinkimą ir tvarkymą, vykdydama asociacijos narių ir asocijuotų narių naudai teisės aktuose nustatytas elektros įrangos ir baterijų atliekų tvarkymo užduotis pasitelkdama atliekas tvarkančias įmones.

Tokiu būdu asociacija “EEPA”užsiima tik su EEĮ atliekų tvarkymo organizavimu susijusia veikla, ji tiesiogiai pati atliekų nerenka, nekaupia ir netvarko. Asociacija organizuoja šių atliekų tvarkymą pasitelkdama atliekas tvarkančias įmones, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka pirkdama iš jų atliekų tvarkymo paslaugas. Asociacija pirkdama EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563 patvirtintu „Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašu“, t.y. kiekvienais metais skelbia EEĮ tvarkymo paslaugų konkursus, kurių metu išrenkami atliekų tvarkytojai, teiksiantys asociacijai paslaugas einamųjų metų laikotarpiu.

2017 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-1 asociacijai „EEPA“, kuriame nurodė papildomai organizuoti 1.1, 2, 3.1, 5.1, 5.2, 7 ir 9 kategorijoms priskiriamų EEĮ atliekų sutvarkymą, taip, kad iki šio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos būtų įvykdyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 metus bei pateikti Agentūrai šių atliekų kiekių sutvarkymą įrodančius dokumentus (b.l.7-8). Privalomasis nurodymas vertinamas kaip pakartotinis, kadangi atitinkami reikalavimai asociacijai jau buvo suformuluoti 2013 m. sausio 31 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-13 bei 2013 m. vasario 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-17 (b.l. 126-131), už kurių neįvykdymą asociacijos vadovas L. I. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51(14) straipsnio 1 dalį 2016-06-15 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros nutarimu Nr. AM-VILN63603939-16, kuris buvo skundžiamas trijų instancijų teismams, tačiau visų jų sprendimais paliktas galioti (2016-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties byloje Nr. II-351-5176/2016, Vilniaus apygardos teismo nutarties byloje Nr. ATP-1044-655/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. 2AT-36-222/2017).

Tarp šalių nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta EEĮ atliekų tvarkymo užduotis privalomajame nurodyme nurodytoms EEĮ kategorijoms nebuvo įvykdyta 2011 metais ir tebėra neįvykdyta ir iki šiol. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jos nėra galimybės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Visos asociacijos „EEPA“ paskelbtos papildomų EEĮ atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo procedūros neįvyko. Taip pat jos neįvyko ne dėl asociacijos vadovo kaltės, o dėl nepakankamo šių kategorijų EEĮ atliekų kiekio Lietuvos rinkoje. Būtent dėl šios priežasties nei viena iš EEĮ atliekas turinčių teisę tvarkyti įmonių neatsiliepė į asociacijos skelbiamus viešuosius pirkimus.

Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius patvirtina bylos medžiaga.

2017 m. vasario 20 d. privalomajame nurodyme buvo nustatyta jo įvykdymo data – 2017 m. balandžio 20 d. (b.l.7-8)

2017 m. vasario 27 d. asociacijos „EEPA“ direktorius L. I., remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563 patvirtintu „Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašu“ patvirtino asociacijos EEPA konkurso sąlygas (pirkimo dokumentus) EEĮ atliekų papildomoms atskirų EEĮ kategorijų kompleksinio tvarkymo paslaugoms pirkti (b.l.38). Konkursas 2017 m. vasario 28 d. buvo paskelbtas viešai nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos Rytas“ (b.l. 44). Iš pirkimo dokumentų matyti, kad pirkimo objektas – 452,683 tonų 1.1 kategorijos EEĮ atliekų, 475,122 tonų 2 kategorijos EEĮ atliekų, 212,224 tonų 3.1 kategorijos EEĮ atliekų, 75,778 tonos 5.1 kategorijos EEĮ atliekų, 34,718 tonos 5.2 kategorijos EEĮ atliekų, 46,092 tonų 6 kategorijos EEĮ atliekų, 46,468 tonų 7 kategorijos EEĮ atliekų, 6,683 tonų 9 kategorijos EEĮ atliekų (b.l. 38). Tai kiekiai EEĮ atliekų, kuriuos papildomai turi sutvarkyti asociacija, tam kad būtų įvykdyta 2011 m. Vyriausybės užduotis. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas iki 2017-03-13 d. 2017 m. kovo 14 d. asociacijos konkurso pasiūlymų vertinimo komisija konstatavo, kad iki nurodyto termino nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas (b.l. 45). Atsižvelgdama į šias aplinkybes asociacija informavo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, kad privalomasis nurodymas nebus įvykdytas, nes nei vienas atliekų tvarkytojas nepateikė konkursui pasiūlymų, taip pat atkreipė dėmesį, kad dviejų mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas akivaizdžiai per trumpas, nes vien viešojo pirkimo procedūros organizavimas trunka apie mėnesį, tokiu būdu tiekėjams reikalavimų pagal pirkimo sutartį įgyvendinimui, t.y. beveik 1500 tonų EEĮ atliekų sutvarkymui taip pat lieka tik mėnuo, nors jie be to dar turi vykdyti ir Vyriausybės užduotis už einamuosius metus.

Pažymėtina ir tai, kad nei vieno atliekų tvarkytojų pasiūlymo nebuvo gauta ir 2016-03-25 paskelbto analogiško konkurso, 2016-05-17 paskelbto pakartotinio konkurso metu, kurie buvo skelbiami, siekiant įgyvendinti pirminius privalomuosius nurodymus (b.l. 30, 36).

2017-04-20 raštu Vilniaus RAAD pasiūlė taikyti paprastesnę viešojo pirkimo procedūrą – apklausą, kuri pagal „Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašo“ nuostatas yra leidžiama neįvykus konkursui, kai nebuvo gauta nei vieno tiekėjo pasiūlymo, be to privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017-06-20 d. (b.l.46).

2017 m. gegužės 4 d. asociacijos direktoriaus L. I. buvo patvirtintos naujo viešojo pirkimo, vykdomo jau apklausos būdu, sąlygos ir kvietimas dalyvauti apklausoje išsiųstas penkiems EEĮ atliekų tvarkytojams (vieninteliams turintiems teisę verstis EEĮ atliekų tvarkymu ir išduoti jų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus). Nei vienas iš kviestų tiekėjų pasiūlymo iki nustatyto termino – 2017 m. gegužės 19 d. - vėl nepateikė (b.l. 23).

Tokiu būdu neįvyko nei viena iš skelbtų viešųjų pirkimų procedūrų, ko pasekoje nebuvo įgyvendinti 2017 m. vasario 20 d. privalomajame nurodyme suformuluoti reikalavimai dėl EEĮ atliekų Vyriausybės užduoties už 2011 metus įvykdymo.

Teismo vertinimu, asociacijos vadovas savalaikiai ėmėsi priemonių organizuoti EEĮ atliekų tvarkymą – teisės aktų nustatyta tvarka jis skelbė EEĮ atliekų papildomų atskirų EEĮ kategorijų kompleksinio tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo procedūras (konkursą, apklausą), tačiau kaip asociacijos vadovas, neturi priemonių įtakoti atliekų tvarkytojų, veikiančių kaip verslo subjektai, apsisprendimo dalyvauti ar ne paskelbtame viešajame pirkime. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtas „Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2012-07-02 įsakymu Nr. D1-563, nustato reikalavimus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytų gamintojų ir importuotojų organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos (toliau – Organizacija), vykdomiems pirkimams. T.y. asociacija „EEPA“ organizuodama EEĮ atliekų tvarkymo paslaugos įsigijimą privalo vadovautis minėto teisės akto nustatytais reikalavimais viešųjų pirkimų procedūroms.

Skirtingai nei teismo posėdžio metu teigė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovas, jog konkurso sąlygos ribojo kelių tiekėjų galimybę dalyvauti konkurse, nes atskiroms EEĮ kategorijoms pasiūlymų negalėjo teikti skirtingi tiekėjai, pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkimas vykdomas atskiromis dalimis, t.y. kiekvienos EEĮ kategorijos kompleksinio sutvarkymo paslaugos yra atskiras pirkimo objektas (sąlygų 7 punktas). Iš tiekėjų tik buvo reikalaujama teikti pasiūlymą kiekvienai iš kategorijų pilna apimtimi (t.y. tiekėjas turi pasiūlyti visą reikalaujamą tos kategorijos atliekų kiekį, 25 sąlygų punktas). Taip pat tiekėjams buvo numatyta galimybė teikiant pasiūlymą remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pasitelkiant subrangovus, subtiekėjus, subteikėjus, galimybę dalyvauti ūkio subjektų grupei (sąlygų 35-37 punktai). Šios konkurso sąlygų nuostatos atitinka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų analogiškas nuostatas. Tokiu būdu pirkimuose nebuvo numatyta, kad visam pirkimo objektui pasiūlymą turi pateikti vienas tiekėjas, susiaurinant galimybę jame dalyvauti ir privalomojo nurodyme numatytus reikalavimus dėl EEĮ tvarkymo įgyvendinti keliems tiekėjams.

Atitinkamai L. I. pareikštas kaltinimas, kad jis „papildomai neorganizavo“ atitinkamų kategorijų EEĮ atliekų sutvarkymo, neturi pagrindo. Atliekų tvarkymas buvo organizuojamas skelbiant papildomų šių paslaugų tvarkymo viešojo pirkimo procedūras. Atliekų tvarkymo organizavimo veiksmai buvo atlikti savalaikiai, tačiau reikiamo rezultato nedavė. Tam, kad L. I. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą, turėtų būti nustatyta jo kaltė dėl atliekų sutvarkymo organizavimo trūkumų, tarkim viešųjų pirkimų procedūros būtų buvusios pripažintos neteisėtomis, netinkamai atliktomis, viešieji pirkimai neįvykę dėl perkančiosios organizacijos kaltės ir t.t. Šiuo atveju nesėkmingus viešuosius pirkimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškina objektyviomis priežastimis – Lietuvos EEĮ atliekų rinkoje tiesiog nėra privalomajame nurodyme išvardintų kategorijų EEĮ atliekų papildomų kiekių. Vyriausybės užduotyje nurodytų šių atliekų kiekių nepavyko surinkti ir sutvarkyti 2011 metais, vargiai surinkti reikalingą jų kiekį pavyksta ir visais kitais metais, tik situaciją vėlesniais laikotarpiais sušvelnino tai, kad pagal Mažiausio EEĮ atliekų kiekio, kurį turi sutvarkyti EEĮ gamintojai ir importuotojai, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 936 (įsigaliojusio nuo 2013-01-01), nuostatas nuo dalis EEĮ atliekų gali būti įvykdyta finansuojant kitos kategorijos EEĮ atliekų tvarkymą. Tokio reglamentavimo nebuvo 2011 metais todėl asociacijai „EEPA“ nebuvo leista Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-20 privalomajame nurodyme nurodytus tvarkytinus EEĮ atliekų kiekius padengti tais pačiais metais sutvarkytomis, bet viršijančiomis nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis, EEĮ atliekomis. Esant šiai situacijai privalomojo nurodymo įvykdymui, šalia 2017 metams Vyriausybės numatytų sutvarkyti 1.1, 2, 3.1, 5.1, 5.2, 7, 9 kategorijų EEĮ atliekų kiekių, papildomai turi būti surinkta ir sutvarkyta dar 1350 tonų šių atliekų (b.l. 18).

Teisme apklaustas UAB „Žalvaris“ (vienos iš atliekų tvarkymo įmonių, kuriai buvo siunčiamas kvietimas dalyvauti apklausoje) patvirtino, kad nors jo vadovaujama įmonė yra viena didžiausių EEĮ atliekų tvarkytojų Lietuvoje, ji nėra pajėgi įgyvendinti reikalavimo šalia einamųjų metų būtino sutvarkyti EEĮ atliekų kiekio sutvarkyti dar papildomą 1350 tonų kiekį. Patvirtino, kad dauguma privalomajame nurodyme ir atitinamai viešojo pirkimo dokumentuose nurodytų EEĮ atliekų kategorijų, yra „deficitinės“, jas ir taip itin sunku surinkti, nekalbant apie papildomą jų kiekį. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jo apsisprendimą nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl papildomų atskirų EEĮ kategorijų kompleksinio tvarkymo paslaugų pirkimo, lėmė tai, kad jam iš anksto buvo žinoma, kad tokių papildomų kiekių EEĮ atliekų, kurios nurodytos pirkimo sąlygų 6.1-6.9 punktuose, surinkti ir sutvarkyti nepavyks nei nurodytu pirkimo sąlygose terminu (jis buvo nustatytas perkančiajai organizacijai atsižvelgiant į privalomojo nurodymo įvykdymo terminą), nei per visus metus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2682-520/2015, spręsdamas ginčą dėl pirminių privalomųjų nurodymų asociacijai „EEPA“ pagrįstumo ir vertindamas asociacijos argumentus dėl objektyvios galimybės įvykdyti privalomųjų nurodymų reikalavimus, konstatavo, jog nebuvo pateikti įrodymai byloje, jog pareiškėjas būtų vykdęs EEĮ atliekų tvarkymą pagal kategorijas ir kad užduočių nebuvo galima įvykdyti dėl per mažo tokių atliekų kiekio, o argumentai apie problemas, su kuriomis susiduriama renkant EEĮ atliekas, yra pagrįsti prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio.

Šiai dienai EEĮ atliekų tvarkymas yra organizuojamas ir vykdomas pagal atskiras kategorijas, todėl galima analizuoti surenkamų ir sutvarkomų EEĮ atliekų pagal atskiras kategorijas kiekius ir vertinti realias privalomojo nurodymo įvykdymo galimybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad asociacija „EEPA“ šiuo metu yra didžiausia šalyje kolektyvaus EEĮ tvarkymo organizavimo organizacija, organizuojanti beveik 70 % elektronikos atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikoje. Šios informacijos Vilniaus RAAD atstovai neneigė. Siekdama įrodyti, kad jos argumentai apie nepakankamus tam tikrų kategorijų EEĮ atliekų kiekius Lietuvos atliekų rinkoje yra pagrįsti, teismui pateikė 2016 metų EEĮ atliekų tvarkymo veikslo organizavimo plano, finansavimo schemos ir visuomenės švietimo bei informavimo EEĮ atliekų tvarkymo klausimais programos vykdymo ataskaitą, iš kurios 2 punkto lentelės matyti, koks yra 2016 metais tiektas rinkai organizacijos steigėjų, dalyvių ir pavedimo davėjų EEĮ kiekis tonomis atskirose EEĮ kategorijose ir kiek pavyko surinkti EEĮ atliekų tonų tose pačiose atskirose kategorijose. Iš lentelės matyti, kad stambios technikos be šaldymo įrangos, naudojamos buityje patiektas rinkai 2016 metais kiekis – 9255,709 tonų, surinktas ir sutvarkytas šio kategorijos atliekų kiekis – 1794,713 tonų (apie 19 %), smulkūs namų apyvokos prietaisai 2181,934 tonų – surinktas ir sutvarkytas kiekis 309,117 tonos (apie 14 %), žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga 159,523 tonų - surinktas ir sutvarkytas kiekis 24,754 tonų (15,5 %) ir t.t. Atitinkamai pagrįsti argumentai, kad sunku yra surinkti reikalingus Vyriausybės užduotims įgyvendinti EEĮ atliekų kiekius kiekvieniems einamiesiems metams, nekalbant apie papildomus. Tuo tarpu pagal privalomąjį nurodymą per itin trumpą laiką iš asociacijos reikalaujama organizuoti sutvarkymą atskirų EEĮ kategorijų atliekų papildomus kiekius, kelis kartus didesnius, nei atliekų tvarkytojams pavyksta surinkti ir sutvarkyti per ištisus metus.

Tai, kad atliekų tvarkymo įmonės nepareiškė iniciatyvos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neabejotinai lėmė ir perkamos paslaugos suteikimo terminai, nurodyti pirkimo dokumentuose - 2017-02-27 patvirtintose konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad perkamos paslaugos turi būti suteiktos iki 2017-04-14, o 2017-05-04 patvirtintose apklausos sąlygose buvo nurodyta, kad perkamos paslaugos turi būti suteiktos iki 2017-06-09. Iš esmės tai reiškė, kad viešajame pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas, praktiškai jau iš anksto turi turėti sutvarkytus reikalaujamų kategorijų EEĮ papildomus kiekius, priešingu atveju per mėnesį nuo sutarties pasirašymo iki paslaugos suteikimo termino pabaigos, tokių kiekių EEĮ atliekų, kaip nurodyta pirkimo sąlygų 6.1-6.8 punktuose, objektyviai surinkti ir sutvarkyti nebūtų įmanoma. Tačiau kaip nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas L. I., tiek liudytojas P. R., EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje yra vos kelios, jos jau turi sutartis su asociacija einamiesiems metams, turi užduotį pagal savo sutartis sutvarkyti tam tikrus EEĮ atliekų kiekius einamiesiems metams, todėl jokių perteklinių EEĮ atliekų, kurias būtų galėję pasiūlyti asociacijos skelbtiems pirkimams dėl papildomų EEĮ kiekių, reikalingų įgyvendinti privalomąjį nurodymą, tiesiog fiziškai nei turėjo, nei galėjo jų surinkti ir sutvarkyti. Nors viešojo pirkimo sąlygas nustato perkančioji organizacija, tačiau šiuo atveju tokius pirkimo sąlygų punktus nulėmė Vilniaus RAAD nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai (iš pradžių iki 2017-04-20, po pratęsimo – iki 2017-06-20).

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas neįžvelgia L. I., kaip asociacijos „EPPA“ vadovo, kaltės dėl pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymo, atitinkamai konstatuodamas, kad nesant L. I. veikoje kaltės dėl reikalavimo neįvykdymo, nėra ir LR ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti L. I. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal LR ANK 317 straipsnio 2 dalį teiseną, nesant jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.