- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- ATP-137-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00077-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdamas UAB ,,ALK grupė“ direktoriumi, savo vadovaujamoje bendrovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau - Sodra) apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti S. N. pagalbinio darbininko pareigose nuo 2014 m. birželio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2014-08-22 12.15 val. (kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nugriuvus sandėliuojamoms granito plokštėms, mirtinai buvo sužalotas S. N.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-07 nutarimu pripažino L. K. kaltu ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskyrė 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad L. K. kaltė įrodyta. Pasak apelianto, liudytojas I. K. nepatvirtino, kad S. N. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pažymėjo, kad jis dirbo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iki 2014-06-11 R. B. ir I. K. nurodydavo kokius darbus pastarieji turi atlikti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Liudytojas Š. N. taip pat negalėjo nurodyti, kokioje bendrovėje dirbo S. N..
Apelianto teigimu, teismas nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo priėmė pasibaigus ATPK 35 str. nustatytam nuobaudos skyrimo terminui. Kadangi pažeidimas yra trunkamasis, apelianto manymu, šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo pažeidimo darymo dienos, o ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos. Apelianto teigimu, trunkamasis teisės pažeidimas pasibaigė 2014-08-22, todėl ATPK 35 str. nustatytas terminas pasibaigė 2015-02-22. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-02 priėmė nutartį, kuria pratęsė nuobaudos skyrimo terminą iki 2016-02-06, tačiau to negalėjo daryti, nes nebuvo galima pratęsti terminą, kuris buvo pasibaigęs. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, mano, kad yra pagrindas bylą nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, jog bylos duomenimis patvirtinta, kad S. N. nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014-08-22 nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už ATPK 41³ straipsnyje (Nelegalus darbas) numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Darbo inspekcijos pareigūnai, atlikdami nelegalaus darbo kontrolę, apklausė liudytojus Š. N., I. K., paėmė paaiškinimus iš R. N., patikrino VSDFV duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius darbuotojus ir nustatė, kad S. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas. Patikrinti ir S. N. telefono įeinantys ir išeinantys skambučiai ir nustatyta, kad S. N. bendravo tik su L. K.. Kad būtų bendravęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ar akcininku E. K., nenustatyta. Atlikto tyrimo pagrindu 2015-02-06 surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0643-0513, ir konstatuota, kad S. N. nelegaliai dirbo darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 41³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Vadinasi, VDI informaciją apie galbūt L. K. padarytą ATPK 41³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą gavo 2015-02-06, surašius nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0643-0513. Kadangi nuobaudos skyrimo terminas už šį pažeidimą skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą neteisingai skaičiavo nuo 2015-02-06. Taigi nuobauda turėjo būti paskirta iki 2015-07-06. Pirmosios instancijos teismas 2015-04-02 nutartimi pratęsė administracinio teisės pažeidimo bylos nuobaudos skyrimo terminą iki 2016-02-06. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas terminą pratęsė jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 str.). Esant išdėstytiems motyvams, apelianto argumentai, jog nuobauda paskirta suėjus ATPK 35 str. nustatytam terminui ir dėl to byla ATPK 250 str. 7 p. pagrindu turi būti nutraukta, atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto teigimu liudytojai I. K. ir Š. N. nepatvirtino, jog S. N. tikrai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitų duomenų, kurie leistų daryti tokią išvadą, byloje nėra.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog L. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudarė darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau - Sodra) apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti S. N. pagalbinio darbininko pareigose laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2015-08-22 12.15 val.
Liudytojas I. K. parodė, kad 2014 m. birželio mėn., tikslios datos neprisiminė, jis įsidarbinimui atvedė savo tolimą giminaitį S. N., jį nuvedė į vagonėlį, su kuo jis ten kalbėjo nematė, tačiau nuo tos dienos pradėjo dirbti kartu su juo ir R. B. tuos darbus, kuriuos daryti pavesdavo L. K., taip pat S. N. kartu su jais vykdavo ir į gaminių montavimo vietas, kai reikėdavo jo pagalbos. S. N. brolis Š. N. nurodė, kad apie du mėnesius iki žūties S. N. dirbo bendrovėje, kuri randasi prie Jakų žiedo, ten jis įsidarbino su I. K. pagalba ir kartu dirbo su granito ir marmuro gaminiais. Bylos medžiaga patvirtinta, kad I. K. nuo 2014-06-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. B. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-06-11 iki 2014-07-17. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad S. N. nuo 2014-08-09 bendravo su L. K. (b. l. 27). Be to, S. N. buvo sužalotas teritorijoje, kurioje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė. Nors žemės sklypas, žemės ūkio padargų sandėlis bei kiti įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) nuomos teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 60–61), tačiau įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra pagrindas teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai taip pat dirbo šioje teritorijoje, kuri, pasak E. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas), buvo aptverta, saugoma ir pašalinis asmuo į ją pateikti negalėjo (b. l. 114–116). Visos aplinkybės patvirtina, kad S. N. kartu su I. K. ir R. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytojo Š. N. teigimu, S. N. buvo rastas su darbine uniforma, kurios namie nelaikydavo, o tai patvirtina, kad S. N. buvo atvykęs į darbą. Liudytojo E. K. duoti parodymai, kad S. N. neva buvo tas asmuo, su kuriuo tą pačią dieną turėjo būti pokalbis dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims. Be to, tai paneigia ir paties E. K. nurodyta aplinkybė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirba Raseiniuose, ir Klaipėdoje jie jokios veiklos nevykdo, todėl tikėti E. K. parodymais, kad tą dieną turėjo planuotą pokalbį dėl darbo su S. N., nėra pagrindo.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino tai, kad jis dirbo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, todėl nurodymus I. K. ir R. B. iki 2014-06-11 galėjo duoti ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad šiuo atveju vertinamas laikotarpis nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014-08-22, nes nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad S. N. nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. birželio (tiksli data nenustatyta) iki 2014-08-22. Todėl laikotarpis iki 2014-06-11 neturi reikšmės, juolab, įvertinus I. K. parodymus dėl S. N. įdarbinimo laiko ir telefoninių pokalbių išklotines, galima pagrįstai manyti, kad S. N. pradėjo dirti nuo 2014-08-09 arba 2014-06-11. Iš telefoninių S. N. pokalbių išklotinių aiškiai matyti, kad su L. K. S. N. bendravo nuo 2014-08-09. Nuo 2014-08-11 bendrauta kiekvieną darbo dieną (b. l. 27). Būtent nuo 2014-06-11 I. K. ir R. B. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad po 2014-06-11 L. K. I. K. ir R. B. nurodymus duodavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kadangi liudytojų I. K., iš dalies ir paties L. K. parodymais patvirtinta, kad S. N. kartu į darbą vykdavo bei darbą atlikdavo kartu su I. K. bei R. B., galima daryti pagrįstą išvadą, kad S. N. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors nebuvo joje įdarbintas.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų visų nekartodamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje suriktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutarimas paliekama galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.