Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-677-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
2S-677-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40282-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
UAB „Wolf System“
Atsakovas
Meyer
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-677-563/2014Proceso Nr. 2-68-3-40282-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.6;122.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-47648-430/2013 pagal ieškovo UAB „Wolf System“ ieškinį atsakovui Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialui, dėl 99269,23 Lt skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Wolf System“ pareiškė ieškinį atsakovui Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialui, dėl 99 269,23 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė areštuoti atsakovo turtą 99 269,23 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Wolf System prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, nusprendė areštuoti atsakovui Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises, bei pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu bei atsakovo darbuotojais. Bendra areštuoto atsakovo turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 99269,23 Lt sumą.

Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.), tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei ieškinio kaina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (b.l.72-74), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialas nėra juridinis asmuo, bet yra juridinio asmens filialas. Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo. Pažymi, jog ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad visa nurodyta 99.269,23 Lt dydžio skolos suma yra pagrįsta. Teigia, jog ieškovo sutartimi įsipareigoti atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais. Įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama. Todėl konstatuotina, jog preliminariai ieškinys negalėtų būti patenkintas.

Vienintelis teismo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ginčo suma, kuri, teismo nuomone, yra didelė. Šis argumentas nėra pakankamas daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Turi būti įvertinta ar ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Šiuo atveju, kaip nurodo apeliantas, jam ši suma nėra didelė. Atsakovas turi didelę patirtį turinti Vokietijos įmonė, jos atstovas filialas sėkmingai atstovauja Lietuvoje daugelyje projektų bei įgyvendina inžinerinių tinklų tiesimo darbus. Pagal pateikiamą 2012-12-31 balansą, atsakovo turto vertė- 4 621 127,50 EUR, atsargų vertė – 5 404 760,64 EUR, gautinų sumų vertė – 9 213 664,28 EUR. Pagal ketvirtinį balansą, Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialo trumpalaikio turto vertė – 21 374 268 Lt, per vienerius metus gautinos sumoa – 4 876 935 Lt, nebaigtų vykdyti sutarčių vertė – 3 097 991 Lt. Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialas turi neterminuotų indėlių, kurių vertė- 2 501 354 Lt. VĮ Regitra bei Apdraustų transporto priemonių sąrašas prie Sausumos transporto priemonių draudimo grupės sutarties, sudarytos su atsakovui priklausančias transporto priemones apdraudusiu draudiku UAB „ERGO Lietuva“, atsakovo transporto priemonių vertė sudaro 255 120 Lt, t.y. vien kilnojamojo turto atsakovas turi už tris kartus didesnę sumą, nei pareikšto ieškinio suma. Pažymi, jog atsakovo turtinę padėtį yra įvertinęs Lietuvos Apeliacinis Teismas 2013-10-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2250/2013 pagal ieškovo UAB „RIFAS“ ieškinį atsakovui Meyer & John GmbH & Co KG, veikiančiam per Vilniaus filialą. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos nutartį, kuria atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas įvertino, jog net 500 123,38 Lt suma atsakovui nėra didelė. Atsižvelgiant į pateiktą 2013-03-31 balansą, turto dydį ir įsipareigojimus (14 515 212,55 Lt), ieškinio suma nelaikytina didele.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.45-48), prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje civ.byloje Nr.2-2174/2010 yra pasisakęs, kad jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, vadinasi teismui nekilo abejonių dėl to, kad palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Todėl nėra pagrindo manyti, jog teismas nevertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškinio pagrįstumą teismas įvertins išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsakovas nepateikė nei vieno projekto duomenų, įrodydamas savo veiklos pelningumą, nors nurodo, jog filialas sėkmingai atstovauja Lietuvoje daugelyje projektų bei įgyvendina inžinerinių tinklų tiesimo darbus. Atsakovas pateikė neaktualius finansinės atskaitomybės dokumentus – 2012-12-31 balansą, be to atsargos yra greitai kintantis rodiklis. 2013 m. I ketvirčio balanso duomenys taip pat nėra aktualūs, be to nurodyta trumpalaikio turto vertė, o trumpalaikis turtas yra greitai kintantis rodiklis. Nors nurodyta, kad ilgalaikis turtas sudaro 1 065 848 Lt, iš jų kitas ilgalaikis turtas – 1 000 000Lt, tačiau nėra aišku, koks tai yra turtas, todėl kyla abejonių dėl jo vertės. Nors atsakovas nurodo, jog turi transporto priemonių už 255 120 Lt, tačiau ši suma rodo ne transporto priemonių vertę, bet transporto priemonių draudimo sumą, balanso duomenimis, transporto priemonės sudaro 46 640 Lt ilgalaikio Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialo turto. Pažymi, jog Meyer & John GmbH & Co KG, Vilniaus filialo turtą sudaro 22 440 16 Lt, o per ienrius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę jo turimo turto vertės (15 895 433 Lt).

Nurodo, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovui tik avansą ir ilgą laiką nevykdo prievolės ieškovui sumokėti už atliktus darbus. Be to atsakovui teismuose yra iškeltos mažiausiai 8 bylos; pats atsakovas pripažino, kad vyksta teisminis ginčas dėl 500 000 Lt sumos. Mano, jog atsakovas neįrodė, kad jam ieškinio suma nėra didelė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kartu nevaržo labiau negu būtina apelianto teisių.

Vadovaujantis CPK144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, jog ieškinys prima facie pagrįstas, nagrinėjama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tai yra įvairios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1040/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-117/2014 ir kt.).

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, pateikė jo nuomone pagrindžiančius ieškinį argumentus bei įrodymus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, kaip tai nustato CPK 144 str. 1 d., kartu pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus ir reikalavimus, skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs į tai, jog ieškinio suma yra 99 269,23 Lt. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju suponavo didelė ieškinio reikalavimų suma. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė. Todėl būtent atsakovui, siekiančiam panaikinti skundžiama nutartimi jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK12, 178 str.).

Apeliantas skunde teigė, kad ieškinio suma jam nėra didelė, atsižvelgiant į 2013-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2013-03-31 balansų, jis turi pakankamai turto. Tačiau šiai aplinkybei įrodyti apeliantas nepateikė pakankamai duomenų – pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo apelianto finansinę būklę buvusią 2013-03-31; tačiau vien 2013-03-31 pelno (nuostolių) ataskaita ir 2013-03-31 balansas neįrodo, jog šiuo metu atsakovas neturi finansinių sunkumų, juo labiau, kad finansinės atskaitomybės duomenys sudaryti prieš aštuonis mėnesius iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2013 m. gruodžio 6 d.) ir atskirojo skundo pateikimo (2013-12-20), aktualių finansinės atskaitomybės duomenų nėra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas neteikia Registrų centrui finansinės atskaitomybės nuo 2009 m., o pagal pateiktą 2013 m. kovo 31 d. balansą konstatuotina, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, nes jos įsipareigojimai siekia 15 895 433 Lt, o nuosavas kapitalas – 6 517 986 Lt, iš viso turi turto 22 440 116 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VĮ Regitra transporto priemonių registro išrašas neparodo teisingos ir objektyvios transporto priemonių vertės, nes nėra atsižvelgta į transporto priemonių nusidėvėjimą.

Be to, pats apeliantas nurodo, jog jo atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, cituoja Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2250/2013 pagal ieškovo UAB „RIFAS“ ieškinį atsakovui Meyer & John GmbH & Co KG, veikiančiam per Vilniaus filialą, kurioje apeliantui yra pareikštas 500 000 Lt reikalavimas. Ta aplinkybė, kad 2013-10-10, priimdamas minėtą nutartį Lietuvos Apeliacinis Teismas pažymėjo, kad atsakovui Meyer & John GmbH & Co KG, veikiančiam per Vilniaus filialą, 500 000 Lt reikalavimo suma nėra didelė, savaime nėra pagrindas praėjus daugiau kaip pusei metų nuo minėtos nutarties priėmimo konstatuoti analogišką faktą apie apelianto gerą finansinę padėtį.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog, kaip matyti iš Hamburgo apylinkės teismo 2014-03-31 nutarties, atsakovui yra iškelta bankroto byla.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo pareikšta 99 269,23 Lt dydžio reikalavimų suma yra pakankamai didelė ir yra reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui, esant pasikeitusioms aplinkybėms, motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), siekiant, jog būtų panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina