- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 2YT-2595-439/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00857-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- P. Š., A. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P. Š. ir A. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S. Š. (duomenys neskelbtini) mirus A. Š. priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti bei prašo jam atnaujinti trijų mėnesių terminą I. S. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai I. S. Š. ir A. Š. sudarė santuoką. Santuokoje įgijo nekilnojamojo turto – butą su rūsiu 1,85 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 50,90 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. Š.. Po tėvo mirties per tris mėnesius dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą nesikreipė nei mama, nei jis, kadangi nemanė, jog butui nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, kadangi nekilnojamojo turto registre jis buvo registruotas tik mamos vardu. Tačiau mirus tėvui mama ir toliau valdė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tai yra liko gyventi šiame bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo kaip savo bei mokėjimo reikiamus mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė I. S. Š.. Po mamos mirties, per tris mėnesius į notarą nesikreipė. To nepadarė dėl teisinių žinių stokos bei šalyje paskelbto karantino.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei reikalavimais, prašo juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. S. V. (santuokinė pavardė – Š.) ir A. Š. (duomenys neskelbtini) Pagėgių rajono Civilinės metrikacijos biure įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų: V. Š., A. Š. (santuokinė pavardė – N.), P. Š.. 2008 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. Š.. Mirus A. Š. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas iš įpėdinių. (duomenys neskelbtini) mirė I. S. Š.. Po I. S. Š. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė taip pat nei vienas iš įpėdinių.
Pagal A. Š. ir I. S. Š. mirties dienomis galiojusią Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) redakciją dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Mirus palikėjui A. Š. nei pareiškėjas, nei kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina byloje esantis notaro liudijimas. Tačiau rašytine bylos medžiaga, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais, išdėstytais pareiškime bei atsiliepimuose į pareiškimą, nustatyta, kad po palikėjo mirties jo sutuoktinė I. S. Š. prižiūrėjo, rūpinosi santuokoje užgyventu nekilnojamuoju turtu kaip savo turtu. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėn. terminą priimti motinos I. S. Š. palikimą. Nurodė, kad laiku nesikreipė į notarą dėl teisinių žinių stokos bei valstybėje įvesto karantino režimo.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties; teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis priimti 2016 m. kovo 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas pareiškime nurodytus argumentus dėl pareiškėjo teisinio neišprusimo nelaiko svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Tačiau sutinka, kad šalyje įvestas karantinas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. galėjo sutrukdyti nustatyta tvarka ir terminais išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, kadangi šiuo laikotarpiu valstybės/savivaldybės institucijos ar įstaigos neveikė sau įprasta tvarka. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, tai yra kiek daugiau nei mėnesį.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė I. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atnaujinti pareiškėjui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti I. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. kovo 3 d, palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.