- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-402-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01034-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- UAB „Plungės duona“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-402-370/2013
2013 m. vasario 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1201-225/2012 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei UAB „Plungės duona“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti 2012-06-04 UAB „Plungės duona“ direktoriaus įsakymą Nr. 12-163 neteisėtu, ieškovui iš atsakovės priteisti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. 12 729,60 Lt (neatskaičius mokesčių), išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2000-03-15 šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę energetiku. Ginčijamu 2012-06-04 įsakymu Nr.12-163 jo darbo sutartis buvo nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Įsakyme nurodyta, jog ieškovas atleistas už pareiginių nuostatų nesilaikymą, šiurkštų pareigų pažeidimą, tačiau įsakyme nenurodyta jokių faktinių aplinkybių apie tai, koks ir kada buvo padarytas pažeidimas, už kurį ieškovui skirta nuobauda. Ieškovas nepadarė jokių šiurkščių pažeidimų, už kuriuos jį būtų galima atleisti iš darbo. Mano, jog darbdavys norėjo į šią darbo vietą priimti jam palankų darbuotoją, todėl pradžioje siūlė pačiam nutraukti darbo sutartį, o nesutikus, darbo sutartį nutraukė ginčijamu pagrindu, į jo vietą priėmė kitą asmenį. Tai įrodo darbdavio susidorojimą ir įstatymų nesilaikymą. Mano, jog dėl direktoriaus priešiškumo jam bus sudarytos nepalankios sąlygos darbui, todėl neprašo į darbą grąžinti. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, buvo padaryta žala jo geram vardui ir reputacijai, sutriko sveikata.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Viena iš jo pareigų – pildyti energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir grafikus. 2012-04-02 buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog šaltkalvis remontininkas A. Š. nebuvo darbe kovo 10 ir 11 dienomis, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėtas kaip faktiškai dirbęs. Paaiškinime A. Š. nurodė, jog prastai jautėsi, apie neatvykimą į darbą informavo ieškovą, neatvykimą pateisinančio dokumento nepateikė. Ieškovas 2012-04-03 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kovo 10–11 dienomis A. Š. darbą atliko kitas šaltkalvis, už darbą reikia sumokėti, todėl jis A. Š. žymėjo kaip dirbantį. A. Š. už kovo 10 ir 11 d. buvo priskaičiuotas 82,06 Lt darbo užmokestis. Kadangi A. Š. yra ieškovo sūnus, tokie ieškovo veiksmai buvo įvertinti kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtas pajamas kitiems asmenims, šiuo atveju – sūnui. Taip pat nurodė, jog toks atvejis yra ne pirmas. 2012-03-30 nustatyta, jog energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už vasario mėnesį šaltkalviui remontininkui A. Š. buvo žymimas dirbtas laikas po 6 val., nors faktiškai jis dirbo po 4 valandas, tuo įmonei buvo padarant 525 Lt žalą. Tą kartą ieškovui nuobauda nebuvo skirta, nes jis direktoriui įsipareigojo tokių pažeidimų ateityje nedaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-10-25 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieškovas 2012 m. kovo mėnesio energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tyčia nurodė neteisingus duomenis apie sūnaus A. Š. darbo laiką, tuo buvo nuslėptas A. Š. nebuvimo darbe faktas, pagal šiuos duomenis A. Š. nepagrįstai buvo priskaičiuotas 81,06 Lt darbo užmokestis, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas – pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtas pajamas kitam asmeniui (DK 235 str. 2 d. 4 p.). Teismas nurodė, jog tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką ir sudarė pagrindą atsakovui nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą. Ieškovui buvo pavestos vyr. inžinieriaus pareigos, jis buvo atsakingas ne tik už gamybos proceso užtikrinimą, bet ir darbo įstatymų laikymąsi jam patikėtame padalinyje, todėl ieškovas negali remtis aplinkybe, kad darbovietėje buvo faktiškai buvo susiklosčiusi įstatymų nuostatas neatitinkanti praktika. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad 2012 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje A. Š. vietoje faktiškai dirbto laiko – 4 val. per dieną, buvo žymimas 6 val. per dieną darbo laikas. Ir nors dėl šio fakto ieškovui nebuvo skirta nuobauda, be pagrindo priskaitytos lėšos 525,73 Lt buvo grąžintos, bendros situacijos kontekste šie ieškovo veiksmai taip pat suteikė darbdaviui pagrindą darbuotoju nepasitikėti ir vertinami sprendžiant griežčiausios nuobaudos skyrimo pagrįstumą. Aplinkybę, kad darbdavio įsakyme apie drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimą nenurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad neginčija faktinės aplinkybės, jog 2012 m. kovo mėnesio energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodė neteisingus duomenis apie sūnaus darbo laiką, tuo buvo nuslėptas A. Š. nebuvimo darbe faktas, tačiau nesutinka su šių aplinkybių vertinimu, kad šiais veiksmais buvo siekiama gauti nepagrįstai pajamų ir taip pasipelnyti. Tiek byloje nagrinėjamu atveju, tiek anksčiau buvusiais atvejais, tiek ir dabar bendrovėje darbuotojams, kurie negali tą dieną dirbti, leidžiama susikeisti su kitu darbuotoju, atidirbant išdirbtą laiką kitu metu, nekeičiant apmokėjimo tvarkos. Tai reiškia, kad papildomų pajamų nė vienas darbuotojas negaudavo, o darbo valandas atidirbdavo susikeisdamas su pavadavusiu darbuotoju. Šiuo atveju Lenkšas, dirbęs už A. Š., pajamų negavo, atsakovė iš A. Š. išskaitė 81,06 Lt, tačiau Lenkšui nesumokėjo, nors darbai buvo padaryti, tokiu būdu atsakovė pasipelnė iš šios situacijos. Kadangi ieškovo veiksmai buvo sąlygoti įmonėje susiklosčiusios praktikos, todėl negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes darbdavys apie tai žinojo eilę metų, pavedė rūpintis, kad nesustotų gamyba. Darbdavys nesuteikė laisvų darbuotojų (šaltkalvių) etatų ar budinčių asmenų, kurie galėtų pavaduoti susirgusius asmenis, todėl šias spragas reikėjo įgyvendinti patiems, ieškant darbuotojų resursų, leidžiant patiems darbuotojams susitarti tarpusavyje dėl pavadavimo, susikeičiant darbo valandomis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai I. Ž., A. Š., V. Š., kuris patvirtino, jog ši tvarka buvo nuo 2004 metų. Pasitikėjimo praradimas negali būti laikomas kaip pagrindas darbo sutarčiai nutraukti, konstatuojant šiurkštų pažeidimą. Visų pirma atsakovė privalėjo pakeisti nusistovėjusią tvarką, užtikrinant darbuotojų resursus, o šiuo atveju tik atėjus naujam direktoriui ir tapus ieškovui nebereikalingu, buvo ieškoma būtų ieškovą atleisti iš darbo, o ieškovui nesutikus išeiti savo noru, buvo imtasi drausmės pažeidimų, kurių pagalba atsakovė darbo sutartį nutraukė. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo argumentas, kad bendrovėje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad darbuotojams visais atvejais leidžiama susikeisti, neatitinka realios padėties ir galiojančių teisės normų. Iš tikrųjų darbuotojams leidžiama susikeisti darbo dienomis su kitu darbuotoju tik darbdavio leidimu ir įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju ieškovas siekė naudos sau artimam asmeniui – sūnui, kurio nebuvimas darbe buvo slepiamas darbo apskaitos žiniaraštyje žymint jį dirbančiu. Tokiu būdu buvo ne tik pažeisti pareiginiai nuostatai, bet tikslingai buvo siekiam nuslėpti sūnaus neatvykimo į darbą faktą. Pats A. Š. patvirtino, kad tomis dienomis nedirbo, nors pagal grafiką privalėjo dirbti, taip pat pripažino, jog apie neatvykimą darbdaviui ir išsiimti nedarbingumo pažymėjimo nenorėjo, nes tokiu būdu gautų mažiau pajamų, arba dėl per daug suteiktų nedarbingumo dienų per kalendorinius metus – pajamų iš viso nebegautų. Akivaizdu, kad toks savavališkas ir be darbdavio žinios susikeitimas darbo dienomis turėjo tam tikriems asmenims materialinės naudos. Apelianto teiginys, kad jo veiksmai sąlygoti susiklosčiusios praktikos ir apie tai darbdavys žinojo eilę metų, yra klaidinantis teismą, neatitinka tikrovės ir negali būti priežastimi laikyti ieškovo padarytą darbo pareigų pažeidimą ne šiurkščiu. Darbo laiko žiniaraščio klaidingas pildymas gali lemti darbo užmokesčio permoką/nepriemoką, be to, gali turėti neigiamų pasekmių ne tik darbdaviui, bet ir pačiam darbuotojui, pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Nuostoliai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, kurio darbo laikas nefiksuojamas, galimi ir sugadinus įmonės inventorių, kitą turtą – atsakingi būtų asmenys, žiniaraštyje pažymėti kaip dirbantys. Akivaizdu, kad ieškovo vykdyti neteisėti ir pažeidžiantys darbo tvarką veiksmai, galėję lemti didelius nuostolius darbdaviui, pagrįstai kvalifikuoti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Apeliantas nepagrįstai remiasi liudytojų parodymais, nes A. Š. ir V. Š. yra pernelyg susiję su apeliantu, todėl jų parodymai vertintini kritiškai, o personalo vadove dirbanti I. Ž. nepatvirtino, kad apelianto nurodyta tvarka jai buvo žinoma. Ieškovo veiksmai buvo atliekami siekiant gauti neteisėtų pajamų savo sūnui bei dėl asmeninių motyvų – siekis nuslėpti sūnaus darbo trūkumus ir gebėjimą dirbti. Ieškovo veiksmuose esama ir savivaliavimo požymių – ieškovas nevykdė teisės aktų nustatytų pareigų tinkamai vykdyti darbuotojų pavadavimo tvarką, klaidingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1993-10-08 pradėjo dirbo UAB „Plungės duona“, šalių 2000-06-01 sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo energetiku, o nuo 2002-06-24 pervestas dirbti vyr. inžinieriumi (b. l. 8–11). 2012-06-04 įsakymu Nr. 12163 ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 punkto pagrindu – už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (b. l. 7). Ieškovas 2012 m. kovo mėnesio Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo, kad A. Š. 10 ir 11 dienomis dirbo (b. l. 35).
Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu buvusių faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo, kad 2012 m. kovo 10–11 dienomis jo sūnus A. Š. dirbo, nors iš tikrųjų šis į darbą neatvyko. Ginčas kilo dėl šio pažeidimo teisinio įvertinimo, t. y. ar šis pažeidimas laikytinas šiurkščiu DK 136 str. 3 d. 2 punkto ir, atitinkamai, 235 str. 2 d. 4 punkto prasme.
Nėra ginčo, kad netinkamai užpildęs žiniaraštį ieškovas pažeidė Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintą darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarką, savo pareiginius nuostatus. Tačiau vertinant ieškovo pažeidimą šiurkštumo požiūriu apeliantas remiasi aplinkybe, kad liudytojai patvirtino, jog ieškovo veiksmai atitiko įmonėje susiklosčiusią praktiką, pagal kurią darbuotojams, kurie negali tą dieną dirbti, leidžiama susikeisti su kitu darbuotoju, atidirbant išdirbtą laiką kitu metu, nekeičiant apmokėjimo tvarkos, apie šią praktiką darbdaviui buvo žinoma, ji buvo toleruojama gamybos nepertraukiamumo labui.
Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad byloje nagrinėjamu atveju svarbus ne pats darbuotojų pakeitimo faktas, o aplinkybė, kad apie šį faktą nebuvo informuotas darbdavys ir šis faktas nebuvo tinkamai užfiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Todėl darbdavys savarankiškai neturėjo galimybių kontroliuoti darbuotojų pakeitimus ir tinkamai vykdyti savo pareigų susijusių su darbo užmokesčio, o taip pat, mokesčių mokėjimu, nes asmuo, kuriam buvo pavesta tokia kontrolė, t. y. ieškovas, šią savo pareigą vykdė netinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius klaidingus duomenis. Iš 2012-10-05 teismo posėdžio protokolo matyti, kad priešingai, nei teigia apeliantas, liudytoja I. Ž. nepatvirtino žinojusi apie ieškovo nurodomą darbuotojų pakeitimo praktiką, be to, nurodė neturinti galimybių nustatyti, kas realiai dirbo, gali tik sulyginti darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis. Nė vienas teismo posėdyje apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog apie darbuotojų pakeitimus apie tai nežymint darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žinojo įmonės vadovas. Liudytoja I. Ž. nurodė, jog būna, kad padalinio vadovas pakeičia darbuotojus, pavyzdžiui, dėl ligos, tačiau keitimai tinkamai pažymimi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, be to, apie tai turi žinoti įmonės direktorius. Liudytojas V. Š. nurodė, kad jam neteko girdėti, jog direktoriui nesvarbu, kaip bus pildomi žiniaraščiai (b. l. 78). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo liudytojų parodymų įvertinimo ir laiko neįrodyta apelianto akcentuojamą faktinę aplinkybę, jog įmonėje buvo susiklosčiusi tokia darbuotojų keitimosi praktika, kad darbuotojų pakeitimas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, ir darbdavys apie tokią praktiką žinojo bei ją toleravo (CPK 178, 185 str.).
Apelianto pasiteisinimas, kad darbdavys nesuteikė laisvų darbuotojų (šaltkalvių) etatų ar budinčių asmenų, kurie galėtų pavaduoti susirgusius asmenis, todėl šias spragas reikėjo įgyvendinti patiems, ieškant darbuotojų resursų, leidžiant patiems darbuotojams susitarti tarpusavyje dėl pavadavimo, susikeičiant darbo valandomis, yra neįtikinantis, nes, kaip minėta, byloje reikšmingas ne pats darbuotojų pakeitimo faktas, o šio fakto neįforminimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Aplinkybė, kad trūksta darbuotojų ir todėl kartais reikia keisti jų darbo grafiką negalintį dirbti darbuotoją pakeičiant kitu, nešalina ieškovo pareigos tai tinkamai įforminti, pats apeliantas nepaaiškina, kas trukdė jam darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyti tikrovę atitinkančius duomenis.
Teisėjų kolegija taip pat atmesdama apelianto argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada DK 235 str. 2 d. 4 punkto aiškinimo klausimu. Pagal UAB „Plungės duona“ direktoriaus 2011-12-30 įsakymą Nr. 11-488 (b. l. 32, 33) energetikos padalinyje būtent ieškovas turėjo pareigą pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus. Ieškovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo sūnų dirbus, nors jis tomis dienomis į darbą atvykęs nebuvo, taigi įmonės vidaus dokumentu buvo sudaryta galimybė ieškovo sūnui nepagrįstai gauti darbinių pajamų, sutaupyti „Sodros“ biudžeto sąskaita. Liudytoju apklaustas ieškovo sūnus A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimas yra ribotas, nenorėjau imti. Taip pat A. Š. nurodė ir kitą priežastį – negali viršyti įstatyme nustatyto nedarbingumo dienų skaičiaus. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovo pažeidimas atitinka DK 235 str. 2 d. 4 punkto sąlygą, t. y. kad ieškovas pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų kitam asmeniui – sūnui, arba dėl kitokių asmeninių paskatų. Apelianto argumentas, kad neva sūnus būtų atidirbęs už jį pakeitusį asmenį arba kitaip su juo atsiskaitęs, iš esmės nekeičia ieškovo veiksmų teisinio įvertinimo, nes ir tokiu atveju ieškovo sūnus būtų sutaupęs „Sodros“ biudžeto sąskaita, be to, jam nepadidėtų bendras nedarbingumo dienų skaičius. Aplinkybė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju sutaupė iš A. Š. išskaičiusi 81,06 Lt darbo užmokestį ir nesumokėjusi pastarąjį pavadavusiam Lenkšui, neturi įtakos ieškovo veiksmų vertinimui, nes šios pasekmės tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios ne su ieškovo neteisėtais veiksmais, o su tų neteisėtų veiksmų pasekmių pašalinimu (nepagrįstai A. Š. išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimu) išaiškinus ieškovo padarytą pažeidimą, t. y. ieškovas savo neteisėtais veiksmais siekė savo sūnui naudingų pasekmių, o ne atsakovės sutaupymo, pažeidimo pagal DK 235 str. 2 d. 4 punktą konstatavimui neturi reikšmės, ar buvo pasiekti tie tikslai, kurių darbuotojas siekė pasinaudodamas pareigomis. Be to, ieškovas negali remtis atsakovės ir Lenkšo tarpusavio teisiniais santykiais nebūdamas jų dalyviu, nes jei atsakovė ir praturtėjo/sutaupė, tai ne ieškovo sąskaita (CK 6.237 str. 1 d.). Sprendžiant dėl pažeidimo šiurkštumo ir paskirtos nuobaudos adekvatumo pažeidimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir faktinę aplinkybę, kad dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo – tikrovės neatitinkančių duomenų 2012 m. vasario mėn. žiniaraštyje įrašymo (valandų prirašymo), darbdavys nepagrįstai darbuotojui išmokėjo 525,73 Lt darbo užmokesčio. Minėtu atveju pažeidimas buvo pastebėtas ir pinigai sugrąžinti, drausminė nuobauda ieškovui nebuvo skirta, tačiau ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad darbdavys dėl netinkamo ieškovo pareigos tinkamai pildyti darbo apskaitos žiniaraštį vykdymo gali patirti kur kas didesnių neigiamų pasekmių, nei byloje nagrinėjamu atleidimo iš darbo pagrindu buvusio ieškovo pažeidimo, todėl darbdavio pasitikėjimo ieškovu praradimas yra suprantamas. Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jo padarytas pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantas savo apeliaciniame skunde cituoja procesinės teisės normas dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, teismo pareigos išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, argumentuoti sprendimą, išspręsti ginčą ir pašalinti galimų ginčų prielaidas ateičiai, tačiau nekonkretizuoja, kurios cituojamos teisės normos ir kokiu būdu buvo pažeistos. Teisėjų kolegija tokių pažeidimų nenustatė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.