- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1201-225/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- UAB „Plungės duona“
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui UAB „Plungės duona“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2000-03-15 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis dėl darbo energetiko pareigose. 2012-06-04 įsakymu Nr.12-163 jo darbo sutartis yra nutraukta, darbo sutarties nutraukimo pagrindas – LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Įsakyme nurodyta, jog atleistas už pareiginių nuostatų nesilaikymą, šiurkštų pareigų pažeidimą. Tačiau įsakyme atsakovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių apie tai, koks ir kada buvo padarytas pažeidimas, už kurį skirta nuobauda. Analizuojant įsakyme nurodytus pagrindus, vienas iš jų yra DK 235 str. 2 d. 4 p., kuris numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims ar kitų asmeninių paskatų. Tačiau jis nepadarė jokių šiurkščių pažeidimų, už kuriuos jį būtų galima atleisti iš darbo. Mano, jog darbdavys norėjo į šią darbo vietą priimti jam palankų darbuotoją, todėl pradžioje siūlė pačiam nutraukti darbo sutartį, nesutikus, darbo sutartį nutraukė, į jo vietą priėmė kitą asmenį, kas rodo darbdavio susidorojimą ir įstatymų nesilaikymą. Prašo atleidimą iš darbo pagal 2012 m. birželio 4 d. įsakymą Nr.12- 163 pripažinti neteisėtu, kadangi mano, jog dėl direktoriaus priešiškumo jam bus sudarytos nepalankios sąlygos darbui, į darbą negrąžinti, o priteisti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją - 12729,60 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo neturtinęs žalos atlyginimui priteisti 5000 Lt, nes dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, buvo padaryta žala jo geram vardui ir reputacijai, sutriko sveikata.
Ieškovas, jo atstovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas S. Š. dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Viena iš jo pareigų – pildyti energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir grafikus. 2012-04-02 buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog šaltkalvis remontininkas A. Š. nebuvo darbe kovo 10 ir 11 dienomis, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėtas kaip faktiškai dirbęs. Paaiškinime A. Š. nurodė, jog prastai jautėsi, apie neatvykimą į darbą informavo S. Š., neatvykimą pateisinančio dokumento nepateikė. S. Š. 2012-04-03 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kovo 10-11 dienomis A. Š. darbą atliko kitas šaltkalvis, už darbą reikia sumokėti, todėl jis A. Š. žymėjo kaip dirbantį. A. Š. už kovo 10 ir 11 d. buvo priskaičiuotas 82,06 Lt darbo užmokestis. Kadangi A. Š. yra ieškovo sūnus, tokie ieškovo veiksmai buvo vertinami kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtas pajamas kitiems asmenims, šiuo atveju –sūnui. Taip pat nurodo, jog toks atvejis yra ne pirmas. 2012-03-30 nustatyta, jog energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už vasario mėnesį šaltkalviui remontininkui A. Š. buvo žymimas dirbtas laikas po 6 val., nors faktiškai jis dirbo po 4 valandas, tuo įmonei buvo padaryta 525 Lt žala. Tą kartą ieškovui nuobauda nebuvo skirta, nes jis direktoriui įsipareigojo tokių pažeidimų ateityje nedaryti. Kadangi drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo skirtas įvertinus pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas ir laikantis nuobaudos skyrimo tvarkos, prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 1993-10-08 pradėjo dirbti UAB „Plungės duona“, 2000-06-01 su juo sudaryta darbo sutartis energetiko pareigoms, nuo 2002-06-24 pervestas dirbti vyr. inžinieriaus pareigose. 2012-06-04 įsakymu Nr. 12163 ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 str., kurio 1 d. pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančios įstatymų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 4 p., t.y. pasinaudojimo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų.
Ieškovas UAB „Plungės duona“ dirbo vyr. inžinieriumi. Vyriausio inžinieriaus pareigybinių nuostatų 9 p. numato pareigą ieškovui pildyti darbo laiko žiniaraščius, 2011-12-30 direktoriaus įsakymo Nr.11-488 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių“ VI dalyje nurodyta, jog energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus pildo vyr.inžinierius S. Š.. Ieškovas pripažino, jog 2012 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sūnui A. Š., dirbančiam energetikos padalinyje šaltkalviu remontininku, 10 ir 11 dienomis žymėjo kaip dirbtą laiką, nors A. Š. darbe nebuvo, jo darbą dirbo kitas darbuotojas. Nurodo, jog buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog darbuotojui neatėjus į darbą, jo darbą pavesdavo atlikti kitam darbuotojui, o vėliau nebuvęs darbe pagal susitarimą atidirbdavo už jį pavadavusį. Kadangi į jo pareigas įėjo darbo organizavimas, pagrindinis tikslas buvo, jog darbas vyktų sklandžiai, A. Š. pranešus, jog į darbą neatvyks, jis paprašė kitą dirbusį asmenį dirbti ir A. Š. darbą, o darbo laiko apskaitos tabelyje pažymėjo, jog dirbo A. Š.. Nurodo, jog bendrovei žalos nebuvo, nes A. Š. darbas buvo padarytas. Liudytojas A. Š. patvirtino, jog kovo 10 ir 11 dienomis dėl pablogėjusios sveikatos būklės jis neatėjo į darbą, skambino S. Š. ir prašė, kad jį kas nors pakeistų, nes nedarbingumo pažymėjimo nenorėjo imti. 2012 m. kovo mėnesio Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esantys įrašai patvirtina, jog A. Š. 10 ir 11 dienos pažymėtos kaip dirbtos (35 l.).
Darbuotojų dirbtas darbo laikas privalomai žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 147 str. 6 d.), kurių pavyzdinės formos ir pildymo tvarka yra patvirtinta LR Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr.78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šių žiniaraščių duomenų teisingumas yra svarbus darbdaviui, nes jų pagrindu yra apskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis, gaunami duomenys apie konkretaus darbuotojo dirbtą darbo laiką ir nukrypimus, visos įmonės darbo laiko balansą.
Nustačius, jog S. Š. 2012 m. kovo mėnesio energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tyčia nurodė neteisingus duomenis apie sūnaus A. Š. darbo laiką, tuo buvo nuslėptas A. Š. nebuvimo darbe faktas, pagal šiuos duomenis A. Š. nepagrįstai buvo priskaičiuotas 81,06 Lt darbo užmokestis, yra pagrindas pripažinti, jog S. Š. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas - pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtas pajamas kitam asmeniui (DK 235 str.2 d. 4 p.).
Ieškovas nurodo, jog jo veiksmais materialinė žala bendrovei nebuvo padaryta – darbas buvo atliktas. Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimo kriterijus yra toks padarytas nusižengimas, dėl kurio darbuotojas netenka darbdavio pasitikėjimo toliau tinkamai atlikti darbą.
Darytina išvada, jog ieškovo neteisėti veiksmai atitinka Darbo kodekso 235 str. nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką ir sudarė pagrindą atsakovui nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.
Sprendžiant dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo už padarytą pažeidimą turi būti vadovaujamasi DK 238 str. nustatytais kriterijais.
Iš ieškovo paaiškinimo matyti, jog jo veiksmai buvo sąlygoti įmonėje susiklosčiusios praktikos, todėl negali būti laikomi darbo pareigų pažeidimu. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, jog ieškovui buvo pavestos vyr. inžinieriaus pareigas, jis buvo atsakingas ne tik už gamybos proceso užtikrinimą, bet ir darbo įstatymų laikymąsi jam patikėtame padalinyje. Įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius leidžia darbuotojams papildomai dirbti už sergančius, atostogaujančius asmenis, užtikrina apmokėjimą už papildomai dirbtą darbą, t.y., šie klausimai yra reguliuojami Darbo kodekso normomis, kurios ieškovui, kaip padalinio vadovui, buvo privalomos, o ne paliekami darbuotojų tarpusavio susitarimams, ką patvirtino liudytojas V. Š.. Kaip matyti iš liudytojos I. Ž. parodymų, už papildomai dirbtą laiką bendrovėje yra galimybė suteikti laisvas darbo dienas arba apmokėti, tačiau akivaizdu, jog duomenys apie papildomą darbą turi būti fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Taip pat priimtina dėmesin ir atsakovo nurodytas faktas, jog 2012 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje A. Š. vietoje faktiškai dirbto laiko – 4 val. per dieną, buvo žymimas 6 valandų per dieną darbo laikas. Ir nors dėl šio fakto ieškovui nebuvo skirta nuobauda, be pagrindo priskaitytos lėšos 525,73 Lt buvo grąžintos (41 l.), bendros situacijos kontekste šie ieškovo veiksmai taip pat suteikė darbdaviui pagrindą darbuotoju nepasitikėti ir vertinami sprendžiant griežčiausios nuobaudos skyrimo pagrįstumą.
Įvertinus aplinkybes, kuriomis buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ir kurios rodo ieškovo nesiskaitymą su darbdavio interesais bei lemia darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą, vertinant nuobaudos tikslingumą ir įtaką darbo drausmės užtikrinimui, konstatuotina, jog ieškovui pagrįstai buvo taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Vien tai, kad darbdavio 2012-06-04 įsakyme apie drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo paskyrimą ieškovui nenurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje nurodė konkretų darbo drausmės pažeidimą ir pateikė jį patvirtinančius įrodymus.
DK 228 str. numato, jog darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus.
Nustačius, jog atsakovas pagrįstai ieškovo padarytą darbo pareigų pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų, kuris, esant visų kitų būtinų juridinių faktų visumai, yra pakankamas darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindas pagal DK 136 str. 3 d. 2p., ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.