Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2024-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-94-750/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
II-94-750/2024
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00031-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-94-750/2024 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00031-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.16.; 21.10.4. (S) ROIK: 22174020739
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Eglei Eidėnienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Redai Gervelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) E. R., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2024-03-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2024-03-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. R., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2022-02-14 apie 11 val. 05 min. magistralinio kelio A5 ((duomenys neskelbtini)) 97 km transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvą gabeno 6 naudotus lengvuosius automobilius: „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas savininko deklaravimo kodo (SDK). E. R., būdamas atsakingu už minėtų transporto priemonių savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravusiam fiziniam asmeniui nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę deklaruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pažeidimo padarymo metu (2022-02-14) E. R. gyveno Lietuvoje, deklaruotas gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Jam pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta 225 Eur bauda.

Šalies argumentai

E. R., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą (b. l. 3-7), kuriuo prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024-03-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nutraukti. Skunde nurodo, kad 2024-03-12 į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavo Kauno teritorinės muitinės 2024-03-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta 225 Eur bauda.

Skunde taip pat nurodo, kad jis jau daugiau nei dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tai, kad yra šios šalies gyventojas patvirtina ir jo daug metų naudojamas šios šalies mobiliojo telefono abonentas (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) tinklas Orange). Lietuvoje gyvena jo tėvai, kuriuos jis kartais aplanko per atostogas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kažkada priklausė, jo tėvams ir jis jame su tėvais anksčiau gyveno bei buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta iki jo išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini). Jam gyvenant (duomenys neskelbtini), tėvai butą pardavė ir persikėlė gyventi į pasistatytą namą, todėl minėtas butas jo šeimai nepriklauso. Po buto pardavimo jis suprato, kad nebėra deklaruotas šiame bute, nes tai yra jam svetimas gyvenamasis būstas.

2022 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, jis buvo sugrįžęs atostogų į Lietuvą ir lankė savo tėvus. Jam paskambino pažįstamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios (duomenys neskelbtini), vadovas ir šeimininkas, kuris pasakė, kad jo užsakymu su autovežiu į Lietuvą atvežami kažkokie automobiliai, tačiau autovežio vairuotojas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, todėl jis nemoka nei anglų, nei prancūzų, nei lietuvių kalbų, todėl paprašė jo iš draugiškumo šiam vairuotojui tik pavertėjauti, kad jis galėtų susikalbėti. Jokio atlygio jam už tai nei žadėjo, nei kažkas mokėjo, jis tiksliai nežinojo kokie ir su kokiais dokumentais automobiliai atvežami su autovežiu, nes nebuvo visiškai su šiais dalykais susijęs. Dėl kokios priežasties CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-02-10) jis buvo nurodytas kaip minėtų transporto priemonių gavėjas, tiksliai nežino, tik mano, kad tokia klaidinga informacija buvo be jo žinios įrašyta vien dėl tos priežasties, kad jis iš draugiškumo sutiko pavertėjauti autovežio vairuotojui, kuris nemokėjo Lietuvoje susikalbėti. Jis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba ir jokiais dalykiniais ar verslo reikalais nėra susijęs, tik gyvendamas (duomenys neskelbtini) buvo susipažinęs su jos vadovu. Jis prekyba transporto priemonėmis nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje, nei kokioje kitoje šalyje neužsiima. Nevykdo ir nedalyvauja kažkokiame transporto priemonių gabenimo organizavime, netalpina su tuo susijusių skelbimų, neieško ir nesamdo vežėjų, kurie galėtų gabenti transporto priemones iš vienos valstybės į kitą. Jis į Lietuvą įvežtų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių nepriėmė, nes jam šis krovinys nepriklauso ir jis su juo nesusijęs, taip pat nemokėjo krovinio vežėjui už gabenimo paslaugas. Ar transporto priemonėms buvo įforminta eksporto procedūra jis nežino ir apie tokius dalykus neturi supratimo, nes prekyba transporto priemonėmis neužsiima. Kur buvo iškrauti ar neiškrauti skundžiamame nutarime nurodyti automobiliai, kas po to su jais buvo daroma, jis visiškai nieko nežino ir negali žinoti, nes su šiomis transporto priemonėmis nėra niekaip susijęs. Kokiomis aplinkybėmis vienas iš atgabentų automobilių „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas kažkokiam (duomenys neskelbtini) piliečiui, jis nieko nežino, nes jis su visais šiais automobiliais niekaip nėra susijęs ir apie tai sužinojo tik iš administracinio nusižengimo bylos ir skundžiamo nutarimo turinio. Visų šių klausimų, kuriuos jam buvo uždavusi tyrimą atlikusi institucija, turėtų būti teiraujamasi ne jo, o tikriausiai minėtos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tos priežasties, kad nekaltai buvo įveltas į visą šią istoriją ir patyrė bereikalingų rūpesčių, visus kontaktus su šios įmonės vadovu nutraukė.

Pažymi, kad skundžiamu nutarimu jo kaltė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį yra grindžiama būtent šiomis prielaidomis ir ta aplinkybe, kad neva 2022-02-14 gyveno Lietuvoje ir buvo deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šių duomenų nepakanka daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis buvo atgabentų transporto priemonių savininku, valdytoju ar gavėju. Pirmiau minėta, kad jis jau daugiau nei dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą kartais sugrįžta labai trumpam atostogauti ir aplankyti savo tėvus, o iki kada buvo formaliai registruotas minėtu adresu jis nežino, nes tam niekada neskyrė dėmesio. Vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašymu sutiko iš draugiškumo pavertėjauti autovežio vairuotojui, negali būti laikoma, jog jis yra atgabentų transporto priemonių savininku, valdytoju ar gavėju, nes jis visiškai su šiomis transporto priemonėmis nėra susijęs.

Be kita ko nurodė, kad nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai, kad tyrimą atliekančioms institucijoms nepavyksta susisiekti ir išsiaiškinti visus klausimus su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip supranta iš bylos dokumentų, yra tikroji transporto priemonių savininkė, nesudaro pagrindo visą kaltę permesti jam, nes objektyviais ir neginčijamais duomenimis ta aplinkybė, kad galėtų būti atgabentų transporto priemonių savininku, valdytoju ar gavėju, nustatyta nebuvo. Pareigos paneigti, jog nėra šių transporto priemonių savininku, valdytoju, gavėju ar išvis kažkaip atsakingu arba tikruoju transporto priemonės savininku (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nepreziumuoja, kad šios transporto priemonės priklausė jam.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 17-19), kuriame nurodė, kad su E. R. skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta nuobauda atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, nėra neproporcinga ar per griežta padarytam administraciniam nusižengimui, aplinkybių, dėl kurių galėtų būti panaikintas nutarimas, nėra.

Taip pat nurodė, kad neteisingas skundo teiginys, jog nutarime E. R. kaltė, pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį yra grindžiama tik prielaidomis ir, kad Kauno teritorinė muitinė neatliko jokių tyrimo veiksmų, tik vadovavosi ta aplinkybe, jog E. R. 2022-02-14 gyveno Lietuvoje ir jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)je, kadangi iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo E. R., Kauno teritorinė muitinė, turimą informaciją ir dokumentus dėl E. R. galimai padaryto administracinio nusižengimo perdavė VMI, kuri įvertinusi pateiktą Kauno teritorinės muitinės informaciją ir dokumentus dėl E. R. pagal 2022-02-14 tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentų transporto priemonių: „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neturėjo SDK, atliko E. R., transporto priemonių vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) ir teritoriniu principu CMR nurodytos nukrovimo vietos (duomenys neskelbtini) kontrolės veiksmus bei 2024-10-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atlikto tyrimo informaciją.

VMI su E. R. kontaktavo tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi kontaktinio telefono numerio asmuo VMI nėra deklaravęs, siųsti laiškai grįžo neįteikti. 2022-09-20 klasikiniu paštu buvo išsiųstas kvietimas atvykti į pokalbį dėl įvežtų į Lietuvą transporto priemonių. Kviečiamas į pokalbį neatvyko, Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenimis, siųstas kvietimas (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) neįteiktas. Stebėsenos metu 2023-06-09 E. R. pakartotinai buvo kviečiamas į pokalbį naudojant Web konferencijų įrankį ZOOM, tačiau jis el. paštu informavo, kad neturi galimybių prisijungti, galima klausimus teikti el. paštu. 2023-06-16 – 2023-06-27 vyko susirašinėjimas, kurio metu E. R. teigė, kad transporto priemonės priklauso „(duomenys neskelbtini)“, o jis tik neatlygintinai tarpininkavo (kaip vertėjas) pažįstamo asmens prašymu, kurio kontaktinių duomenų nepateikė nes neišsaugojo; transporto priemonių gabenimo dokumentus gavo per WhatsApp. Susirašinėjimo metu neatsakė į klausimą, dėl kokių priežasčių buvo nurodytas krovinio gabenimo važtaraščiuose, kaip krovinio gavėjas bei nepagrindė jokiais dokumentais/faktinėmis aplinkybėmis kokiu būdu, su kuo ir kaip kontaktavo su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“.

2022-10-04 atliktas transporto priemonių vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – vežėjas) operatyvus patikrinimas, kurio metu direktorius L. P. pateikė informaciją, kad krovinio gabenimo užsakymą telefonu pateikė „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. V., rašytinio susitarimo nebuvo pasirašyta. 2022-02-14 už gabenimo paslaugą vežėjas išrašė PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Vežėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) įmonė atsiskaitė grynais pinigais, 1 200 Eur sumokėdama vežėjo buveinės adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2022-04-25 vadovo L. P. išrašytą kasos pajamų orderį PPK Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtame kasos pajamų orderyje nenurodyti pinigus sumokėjusių asmenų vardai, pavardės, nėra pinigus sumokėjusių asmenų parašų, vežėjo vadovas nurodė, kad pinigai už atliktą pervežimą buvo gauti neidentifikavus pinigus perdavusio asmens. Vežėjas nurodė, kad E. R., kaip nurodyta 2022-02-10 CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra krovinio gavėjas. Taigi, CMR nurodytas automobilių vežėjas patvirtino, jog automobilių gavėjas yra E. R. Pagal vežėjo pateiktus autovežio sekimo programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenis nustatyta, kad autovežis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-02-14 į Lietuvą atvežtą krovinį (6 automobilius) nukrovė (duomenys neskelbtini).

2022-09-08 atlikus operatyvų patikrinimą transporto priemonių nukrovimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad joje būtų (duomenys neskelbtini) įmonės padalinys, ar teritorijoje įsikūrusios remonto įmonės būtų teikusios paslaugas (duomenys neskelbtini) įmonei ir perėmusios automobilius. 2022-10-03 išsiųstas paklausimas (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui dėl informacijos mainų, siekiant išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes: kokiu tikslu (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės buvo gabentos į Lietuvą; kur jos saugomos; kokiu adresu iškrautos ir/ar remontuojamos; kaip su gabentomis transporto priemonėmis susijęs E. R.. 2023-03-24 gautas (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus atsakymas, kuriame teigiama, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įsteigimo neteikia deklaracijų, nedeklaruoja pajamų, siunčiama korespondencija sugrįžta neįteikta, nuvykus į registracijos vietą nerasta, registracijos adresu įmonė nežinoma.

E. R. pozicija, kad transporto priemonių savininkas yra (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“, yra jo gynybinė pozicija. Kaip matyti iš VMI atlikto tyrimo, (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra neegzistuojanti įmonė, kurios pavadinimu E. R. grindžia savo nekaltumą. VMI atlikusi vežėjo, nukrovimo vietos ir E. R. kontrolės veiksmus nenustatė, kad E. R. nebuvo transporto priemonių savininku ir/ar valdytoju.

Nors E. R. skunde teigia, jog jis Lietuvoje negyvena daugiau nei dešimt metų, tačiau VMI turimais duomenimis, E. R. nuo 2022-09-21 deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę ir pažeidimo padarymo metu, t. y. 2022-02-14 gyveno Lietuvoje, deklaruotas gyvenamas adresas (duomenys neskelbtini)je. Nors E. R. skunde nurodo, jog jis atliko tik vertėjo pareigas, tačiau šis jo teiginys yra jo gynybinė pozicija, kadangi, kaip užfiksuota Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūno 2024-02-14 Tarnybiniame pranešime, 2024-02-14, kelio A5, 97 km, Kauno teritorinės muitinės pareigūnui sustabdžius patikrinimui į Lietuvą atvykstantį krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gabenantį 6 lengvuosius automobilius, kurie neturėjo savininko deklaravimo kodo (SDK) ir paprašius krovininio automobilio vairuotojo U. S. susisiekti su CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu gabenamų automobilių gavėju E. R., vairuotojas savo telefone parodė atsiųstą E. R. asmens tapatybės kortelę. Abejotina, kad asmuo, atliekantis tik vertėjo pareigas siųstų užsienio piliečiui savo asmens tapatybės kortelės duomenis.

Nors skunde E. R. teigia, kad prekyba automobiliais neužsiima, tačiau Administracinių nusižengimų registro išraše apie E. R. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog E. R. 2019-03-07 buvo baustas už tai, jog 2019-03-07 vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu tempė priekabą ant kurios buvo pakrautas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Taigi, jau 2019 m. E. R. galimai buvo susijęs su prekyba automobiliais ir E. R. teigimas, jog jis nėra susijęs su prekyba automobiliais, abejotinas.

Šalies argumentai

Nors E. R. skunde nurodo, kad į Lietuvą buvo grįžęs 2022 m. vasario mėnesį atostogų, tačiau 2022-03-20 elektroniniame laiške, siųstame Kauno teritorinei muitinei, E. R. nurodė, jog atvykti į Kauno teritorinę muitinę jis negali, kadangi susirgo bei paskambins susitarti dėl kito susitikimo ir nenurodo, jog gyventų ne Lietuvoje. Taip pat, Administracinių nusižengimų registro išraše apie E. R. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog 2023-05-05 ir 2023-07-15 E. R. būdamas Lietuvoje padarė administracinius nusižengimus, nors 2023-06-16-2023-06-27 susirašinėdamas su VMI laikosi pozicijos, jog jis gyvena ne Lietuvoje. E. R. pozicija, jog jis jau 10 metų negyvena Lietuvoje, o gyvena (duomenys neskelbtini) bei paaiškinimai, jog įvežtos į Lietuvą be SDK transporto priemonės priklauso neegzistuojančiai įmonei, registruotai (duomenys neskelbtini) yra tik jo gynybinė pozicija.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno teritorinės muitinės įgaliota atstovė Reda Gervelytė teismo posėdžių metu nurodė, kad su skundu nesutinka, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo kaltė yra įrodyta ir, kad nesutikimo su skundu motyvus yra išdėstę atsiliepime. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėjas) E. R. – teismo šaukimas išsiųstas skunde nurodytu elektroniniu paštu. Skunde prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaip matyti, skundžiamu Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimu, E. R. nubaustas 225 Eur dydžio bauda pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2022-02-14 apie 11 val. 05 min. magistralinio kelio A5 ((duomenys neskelbtini)) 97 km transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvą gabeno 6 naudotus lengvuosius automobilius: „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas savininko deklaravimo kodo (SDK). Nagrinėjamu atveju, nutarime nurodoma, jog E. R. neįvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra būdamas atsakingu už minėtų transporto priemonių savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau ir – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų vykdymą, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravusiam fiziniam asmeniui nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę deklaruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Pareiškėjas E. R. su Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimu nesutinka, nurodo, skundžiamu nutarimu jo kaltė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį yra grindžiama prielaidomis ir ta aplinkybe, kad neva 2022-02-14 jis gyveno Lietuvoje ir buvo deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šių duomenų nepakanka daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis buvo atgabentų transporto priemonių savininku, valdytoju ar gavėju. Jis daugiau nei dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą kartais sugrįžta labai trumpam atostogauti ir aplankyti savo tėvus, o iki kada buvo formaliai registruotas minėtu adresu, nežino. Vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašymu iš draugiškumo sutiko pavertėjauti autovežio vairuotojui, negali būti laikoma, jog jis yra atgabentų transporto priemonių savininku, valdytoju ar gavėju, nes jis visiškai su minėtomis transporto priemonėmis nėra susijęs. Tai, kad tyrimą atliekančioms institucijoms nepavyksta susisiekti ir išsiaiškinti visus klausimus su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip supranta iš bylos dokumentų, yra tikroji transporto priemonių savininkė, tai nesudaro pagrindo visą kaltę permesti jam, nes objektyviais ir neginčijamais duomenimis ta aplinkybė, kad galėtų būti atgabentų transporto priemonių savininku, valdytoju ar gavėju, nustatyta nebuvo. Pareigos paneigti, jog jis nėra minėtų transporto priemonių savininku, valdytoju, gavėju ar išvis kažkaip atsakingu arba susijusiu su šiuo kroviniu, jis neturi, todėl aplinkybė, kad Institucijai nepavyko išsiaiškinti su tikruoju transporto priemonės savininku (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, nepreziumuoja, kad minėtos transporto priemonės priklausė jam.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aptariamos ANK normos dispozicija blanketinė ir nukreipia į konkretų įstatymą – SEAKĮ, todėl jos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju nutarime nėra nurodyta, kuriame konkrečiai SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies punkte numatyto reikalavimo pareiškėjas neįvykdė, tačiau iš nutarimo turinio aišku, kad skundą padavęs asmuo konkrečiu atveju buvo nubaustas ir už tai, kad – „ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dienos nepateikė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nustatytų duomenų apie šią transporto priemonę“ ir tokiu būdu neįvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų veiksmų.

SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaip jau minėta, ANK 431 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Tai, kad į Lietuvą įvežtų transporto priemonių gavėjas yra E. R., Institucija įrodinėja automobilių vežėjo paaiškinimais, tai yra „Vežėjas nurodė, kad E. R., kaip nurodyta 2022-02-10 CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra krovinio gavėjas“ bei 2023-03-24 gautu (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus atsakymu, kuriame teigiama, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įsteigimo neteikia deklaracijų, nedeklaruoja pajamų, siunčiama korespondencija sugrįžta neįteikta, nuvykus į registracijos vietą nerasta, registracijos adresu įmonė nežinoma. Taip pat Institucija atsiliepime nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atlikus vežėjo, nukrovimo vietos ir E. R. kontrolės veiksmus nenustatė, kad E. R. nebuvo transporto priemonių savininku ir/ar valdytoju. Be to, teismo vertinimu, institucijos nurodyta aplinkybė, jog E. R. galimai yra susijęs su prekyba automobiliais, nes 2019-03-07 buvo baustas už tai, jog 2019-03-07 vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu tempė priekabą ant kurios buvo pakrautas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, neįrodo, kad E. R. buvo minėtų transporto priemonių savininku (valdytoju).

Nutarimą priėmusi institucija E. R. kaltę grindžia tuo, kad pažeidimo padarymo metu, tai yra 2022-02-14 jis gyveno Lietuvoje ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini)je, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Minėtą aplinkybę paneigia ne tik pareiškėjas, kuris skunde nurodė, kad jis daugiau nei dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini), bet ir byloje gauti duomenys, tai yra 2024-07-01 Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (Nr. (duomenys neskelbtini)) iš kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2022-07-27 E. R. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono sav., Lietuva. Taip pat pažymėtina ir tai, kad 2024-06-10 vykusio teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios nutarimą byloje, įgaliotai atstovei sudaryta galimybė papildomai pateikti duomenis apie E. R. deklaruotą gyvenamąją vietą pažeidimo padarymo metu (2022-02-14), tačiau tokių duomenų nepateikė.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, kaip minėta, institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Institucija turi išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad administracinį nusižengimą, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir tuo remiantis priimti nutarimą skirti nuobaudą. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 567 straipsnio 3 dalis numato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl pareiga surinkti duomenis, kad E. R. pažeidimo padarymo metu buvo automobilių savininku (valdytoju) bei gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Lietuvos Respublikoje, tenka Institucijai. Iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad kam 2024-03-06 nutarime priklausė nurodomi automobiliai: (duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) – nenustatyta. Taigi, objektyviais duomenimis automobilių nuosavybės teisė nustatyta nebuvo, o pareigos paneigti, jog jis nėra savininkas, E. R. neturi, todėl aplinkybė, kad jis nenurodė kas yra automobilio savininkas, nepreziumuoja, kad savininkas yra būtent jis.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad E. R. buvo į Lietuvą įvežtų transporto priemonių (duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku (valdytoju), bei į tai, kad pažeidimo padarymo metu (2022-02-14) minėtas asmuo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena E. R. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo E. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną minėto asmens atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismą (Šilutės, Šilalės, Tauragės rūmus).

Teisėja Dalia Zimantienė