- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e2-246-496/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui M. A., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. P. ieškiniu prašo pripažinti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), leisti atsakovui bendrauti su sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose atsakovo pasirinktu laiku, dalyvaujant ieškovei I. P.. M. A. prieš tris paras turi informuoti (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus ir ieškovę apie ketinimą susitikti su sūnumi, nurodyti konkretų susitikimo laiką; priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo vaiko gimimo datos – (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Lėšos vaikui turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; nustatyti, kad I. P. sūnui skirtas lėšas tvarko uzufrukto teisėmis, išimtinai vaiko interesais; priteisti iš atsakovo Valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos.
Ieškovė I. P. į teismo posėdį neatvyko. Jos atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai ir paaiškino, kad ieškovė draugavo su atsakovu. Jie kartu negyveno, bet atsakovas pasilikdavo ieškovės namuose po kelias dienas ar po kelias savaites. (duomenys neskelbtini) ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Apie tai ji pasakė atsakovui, bet jis į tą žinią nereagavo. Dėl atsakovo smurto ir kitų priežasčių šalių santykiai nutrūko. Užvedus civilinę bylą buvo paskirta genominė ekspertizė, kuri nustatė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus D. P. yra atsakovo sūnus. Atstovė nurodė, kad vaikas yra labai panašus į atsakovą. Prašo nustatyti, kad atsakovas yra D. P. tėvas. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su mama, nes vaiko emocinis ryšys yra tik su mama, o iš atsakovo prašo priteisti vaikui išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės. Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau ne jos namuose, bet neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus ar socialiniams darbuotojams. Atstovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsakovas M. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jis teismo posėdžio metu 2024-12-13 nurodė, kad, susipažinęs su ekspertizės išvada, sutinka su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nustatymo. Jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Jis vaiką mate vieną kartą, kai nuvažiavo atlikti ekspertizę. Vaikui išlaikymo neteikė visiškai nuo jo gimimo. Atsakovas nurodė, kad jis nedirba, gauna darbo biržos išmoką. Iki šiol neįgalumas jam nėra nustatytas. Antstoliai iš jo išieško įsiskolinimus. Jis ieško darbo, susijusio su elektronika, technika, jos valdymu. Jis turi vidaus apdailininko specialybę, bet nemėgsta tokio darbo. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymo suma yra per didelė, jis sutiktų mokėti apie 200-250 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis pats vaikų neturi, šeimoje augina žmonos vaiką, kuriam yra priteistas išlaikymas, bet nėra mokamas. Bendrauti su ieškovės vaiku jis nenori, nes šis vaikas buvo neplanuotas ir nelauktas. Jis mano, kad iki vaikui sueis penkeri metai iš viso nereikia su juo bendrauti. Jam būtų priimtinas bendravimas su vaiku, tik nedalyvaujant ieškovei.
Atsakovui M. A. teismo posėdžio metu 2024-12-13 buvo suteikta galimybė susirasti ir pasikviesti advokatą ar kreiptis į valstybės garantuojamos teisįnės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo, tačiau po šio posėdžio atsakovas nenurodė duomenų apie advokatą, į teismo posėdį neatvyko.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-10-03 pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiais sūnumis D. P. ir M. D. gyvena nuomojamame socialiniame būste. Šeima gyvena apie 64 m² ploto bute. Šeimos namuose yra visi būtinieji baldai, įrengtas vandentiekis, nuotekų sistema. Būste tvarkinga ir švaru, antisanitarinių sąlygų nepastebėta. Šalių vaikui sudarytos sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovės šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol taikoma atvejo vadyba. Atsakovo šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas. M. A. nuo (duomenys neskelbtini) yra taikoma Probacijos tarnybos kontrolė ir priežiūra. Išvadoje nurodyta, kad yra pagrįstas vaiko interesas žinoti, kas yra jo tėvas. Tenkintini ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, dėl išlaikymo iš atsakovo vaikui priteisimo, nes tai atitinka vaiko interesus. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaiko teisių apsaugos skyriuje nevisiškai atitinka vaiko interesus. Manytina, jog atsakovui ir jo sūnui bendraujant uždarose skyriaus patalpose, bei jų bendravimo metu visuomet dalyvaujant ieškovei, ieškovės sūnui būtų nesudaryta galimybė bendraujant su tėvu plėsti akiratį, vystyti socialinius įgūdžius, plėtoti jį supančios aplinkos pažinimą.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Atstovė nurodė, kad ieškovė atsakingai rūpinasi sūnumi, jų ryšys yra stiprus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Ieškovė ketina vaiką leisti į ugdymo įstaigą. Atsakovas gyvena su sutuoktine ir jos sūnumi. Prašomas priteisti išlaikymas šalių sūnui atitinka vaiko interesus. Atstovė nurodė, kad jei atsakovas norėtų bendrauti su vaiku, tai vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai galėtų padėti suorganizuoti jų susitikimą. Tėvas su vaiku galėtų bendrauti dalyvaujant socialiniams darbuotojams. Bendravimas vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose neatitiktų vaiko interesų nes patalpos yra mažos ir nepritaikytos tokiam tikslui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė D. P., jo gimimas įrašytas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje, civilinės metrikacijos įstaigos kodas (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše vaiko mama nurodyta I. P., apie tėvą duomenų nėra.
Ieškovės pasisakymais parengiamojo posėdžio metu, jos atstovės ir atsakovo faktinių aplinkybių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys santuokos niekada sudarę nebuvo, kartu negyveno, tačiau kurį laiką intymiai bendravo, atsakovas likdavo ieškovės namuose po keletą dienų, ar ilgiau. Atsakovas neneigia, kad jis gali būti I. P. gimusio vaiko tėvas.
Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos įrodymo priemonės.
Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė ir 2024-11-14 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologinos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas N. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, kad M. A. yra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,9999997% tikimybe.
Remiantis nurodytais įrodymais tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, t.y. pripažįstama, kad M. A. yra D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė prašo nustatyti vaiko D. P. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su tuo sutinka. Teismas sprendžia, kad vaiko socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu ir su vaiku nebendraujančiu tėvu. Teismas pripažįsta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Ieškovė ieškiniu prašo leisti atsakovui bendrauti su sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose atsakovo pasirinktu laiku, dalyvaujant ieškovei I. P.. M. A. prieš tris paras turi informuoti (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus ir ieškovę apie ketinimą susitikti su sūnumi, nurodyti konkretų susitikimo laiką. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė yra patyrusi atsakovo smurtą, jo bijo, todėl nenori dalyvauti vaikui bendraujant su tėvu, bet ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku. Atstovė nurodė, kad tėvui bendraujant su vaiku galėtų dalyvauti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai arba socialiniai darbuotojai.
CK 3.170 straipsnio 2 dalyje numatyta vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta tėvo ir motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vieno iš tėvų ir vaiko bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus bei sudarant galimybę atskirai gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai maksimalus - kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Institucijos išvadoje nurodyta, kad iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp ieškovės ir atsakovo būtų kilusios konfliktinės situacijos dėl atsakovo bendravimo su sūnumi. Skyrius neturi duomenų, jog atsakovo galimas bendravimas su jo ir ieškovės sūnumi šiuo metu galėtų kenkti šio vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su ieškovės sūnumi tvarkos nustatymo, atkreipia dėmesį, kad atsakovo atžvilgiu 2024-04-24 yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo atsakovas nuteistas už smurtą, pavartotą 2023-06-04 ieškovės atžvilgiu. Atsakovui iki šiol nėra pasibaigęs laisvės apribojimo bausmės laikas, kurio metu paskirtas draudimas lankytis I. P. gyvenamojoje vietoje.
Atsakovas teismo posėdžio metu 2024-12-13 nurodė, kad jis šiuo metu nebendrauja ir nenori bendrauti su D. P., vaiką yra matęs tik vieną kartą, ekspertizės atlikimo metu. Bei jis šiuo metu nenori ir negali bendrauti su ieškove. Atsižvelgiant į priešiškus šalių santykius, į tai, kad vaitas tėvo visiškai nepažįsta, ir į Vaiko teisių institucijos veiklą, kai darbas vyksta ne tik vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, bet ir išvykstama pagal iškvietimus, bei atsižvelgiant į tai, kad šalims yra teikiamos socialinės paslaugos, teismas sprendžia esant tikslinga nustatyti, pereinamąjį laikotarpį iki vaikui sueis treji metai. Šiuo laikotarpiu, kai yra negalimas ir nepageidautinas šalių tarpusavio bendravimas, dėl bendravimo su sūnumi D. atsakovas turėtų kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kurie padėtų suorganizuoti susitikimą iš pradžių dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus arba socialiniams darbuotojams. Vaikui paaugus ir atsiradus tėvo ryšiui su vaiku, jie galėtų bendrauti laisvai, šalims suderinus susitikimų laiką. Teismas sprendžia, kad sprendimu netikslinga nustatyti bendravimo vietą, nes tai galėtų būti bet kuri saugi, šalių suderinta vieta.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri bylos užvedimo metu buvo 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur), o šiuo metu yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius siekia apie 777 Eur). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo.
Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Atsakovas patvirtino, jog išlaikymo sūnui neteikė nuo gimimo. Šiuo klausimu nesant ginčo tarp šalių, išlaikymas priteistinas D. P. nuo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini).
Atsakovas neginčija pareigos išlaikyti vaiką, tik mano, kad vaikui pakanka ir jo priteisti 200-250 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, augina mažametį šalių sūnų, turi dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių dar vienas gyvena kartu su ja (informacija pateiktoje išvadoje). Ji gauna nedarbo draudimo išmoką, per mėnesį 413 Eur (2024 m. iki gegužės mėnesio). Tai įrodo, kad ieškovės pajamos yra mažos ir ieškovė negali ir neturi viena išlaikyti sūnų.
Atsakovas registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau 2024-08-14 atsisakė siūlomo darbo (2024-12-13 užimtumo tarnybos duomenys). Institucijos išvadoje nurodyta, kad teikiant socialines paslaugas atsakovo šeimai, apsilankymų šeimoje metu, atsakovas nuolat skatinamas ir motyvuojamas savarankiškai ieškotis nuolatinio darbo. Atsakovas turi įsiskolinimą antstoliams, jokių pajamų negauna. Šeima pragyvena iš atsakovo sutuoktinės netekto darbingumo šalpos ir našlaičio išmokų, iš posūnio neįgalumo išmokos, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, vaiko išmokos ir jam mokamo išlaikymo. Taigi, atsakovo turtinė padėtis taip pat yra sunki, tačiau priteisiant išlaikymą vaikui turi būti sprendžiama ir apie atsakovo galimybę pagerinti savo turtinę padėtį.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų - jam nėra nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus. Atsakovas atsisakė užimtumo tarnybos siūlomo darbo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi įgijęs specialybę (vidaus apdaila), tačiau pagal ją nedirba, nes jam nepatinka. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas nededa pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, todėl jo dalis vaiko išlaikymo prievolėje negali būti mažesnė, nei ieškovės.
Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki, o vaikas dar yra labai mažas, tik nedaug virš (duomenys neskelbtini) amžiaus, jam, kaip ir kitiems vaikams, valstybė moka vaiko pinigus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymui yra pakankama suma iš abiejų tėvų – 600 Eur, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina suma – 300 Eur per mėnesį, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios visam laikui ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms (vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, jų sveikatos duomenims) gali būti peržiūrimas, jeigu tėvai dėl to geruoju nesusitartų patys.
Bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovei I. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024-04-26 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo buvo atleista.
Paduodant ieškinį elektroninėmis ryšio priemonėmis (2024 m. liepos mėnesio dydis) dėl tėvystės nustatymo mokamas 110 Eur žyminis mokestis, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo – 110 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo turi būti sumokėtas 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) žyminis mokestis. Pagal tenkinamus ieškinio reikalavimus, iš viso šioje byloje iš atsakovo priteistinas 301 Eur žyminis mokestis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad už I. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirtos 887,92 Eur išlaidos. Šioje byloje vertinama, kad yra trys atskiri reikalavimai: dėl tėvystės nustatymo, dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo. Pirmi du reikalavimai yra tenkinami visiškai, trečias reikalavimas tenkinamas 85,7 procentais, todėl už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš atsakovo priteistina 845,59 Eur.
Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 17,91 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šių išlaidų dydžiui jokios reikšmės neturi tai, jog ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Leisti atsakovui M. A. bendrauti su sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), iki vaikui sueis treji metai, susitikimus organizuojant su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žinia ir pagalba, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus ar socialiniams darbuotojams. M. A. prieš tris paras turi informuoti (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus ir ieškovę I. P. apie ketinimą susitikti su sūnumi, nurodyti konkretų pageidaujamą susitikimo laiką.
Vaikui D. P. sulaukus trejų metų leisti tėvui M. A. bendrauti su vaiku D. P., suderinus susitikimų laiką su mama I. P..
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo vaiko gimimo datos – (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Lėšos vaikui turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.
Nustatyti, kad I. P. sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas tvarko uzufrukto teisėmis, išimtinai vaiko interesais.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:
- 301 Eur (trijų šimtų vieno euro) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660);
- 17,91 Eur (septyniolikos eurų 91 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662);
- 845,59 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.
Išaiškinti šalims, kad remiantis LR CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, vaiko gyvenamajai vietai, bendravimo tvarkai, šalis, esant ginčui, gali kreiptis į teismą prašydama sprendimą toje dalyje pakeisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.
Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriui.