Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-10-18 · Byla Nr. PK-2050-246/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
PK-2050-246/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Pareiškėjas
V. J.

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-2050-246/2016Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00097-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.1; 2.9.6, 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2016 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, susipažinęs su pareiškėjo V. J. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. K., pripažinti S. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pripažinti V. J. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, priteisti 4000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodyta, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu - S. K. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės priimamajame apšmeižė pareiškėją V. J. gydytojai R. B., jog pareiškėjas Garliavos policijos nuovadoje buvo „neramus, priekabus, konfliktiškas“, be to, viešai paskleidė kitus tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriais remiantis gydytoja R. B. atliko įrašą medicininiuose dokumentuose „Uždarytas į areštinę, kur bandė pasikarti. Kilpą pasidarė iš nuosavo diržo.“ Tokius tikrovės neatitinkančius duomenis apie pareiškėją Vincą J. S. K. gydytojai R. B. pasakė tiesiogiai. Dėl to, kad šie duomenys buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, jie tapo žinomi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės medikams, pareiškėjo šeimos nariams bei artimiesiems, VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojams, teisėsaugos darbuotojams. Pareiškėjas V. J. nurodo, kad S. K. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymiai, S. K. veikė tiesiogine tyčia – suprato pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

Kaip matyti iš LITEKO duomenų, pareiškėjo V. J. skundas, kuriuo prašė iškelti baudžiamąją bylą S. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., buvo atsisakytas priimti 2016-07-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi privataus kaltinimo byloje Nr. PK-1651-240/2016.

2016-08-16 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas V. J. skundas ir palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2016-07-14 nutartis. Ji yra galutinė ir įsiteisėjusi.

Kauno apygardos teismo 2016-08-16 nutartyje konstatuota, kad BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą pripažinti pareigūną S. K. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškimo turinio pareigūno S. K. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Policijos pareigūno S. K. tiesiogiai žodžiu pateikta informacija VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės gydytojai R. B., kuri šią informaciją užfiksavo medicininiuose dokumentuose, negali būti laikoma šmeižimu. Skunde nurodytą informaciją pareigūnas S. K. pateikė ligoninės priimamojo gydytojai, siekiant, kad V. J. būtų perduotas specialistų žinion. Kuomet informacija yra skiriama ne plačiai visuomenės daliai, siekiant paskleisti informaciją apie asmenį, bet pateikiamos aplinkybės specialistui, vykdant savo tarnybines pareigas, ši informacija niekaip negali būti laikoma asmens šmeižimu. Be to, duomenys apie paciento būklę yra konfidencialūs, todėl tokia informacija nėra laikoma paskleista tretiesiems asmenims, kaip niekinanti ir žeminanti asmenį, pakertanti pasitikėjimą juo. Pažymėtina ir tai, kad iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad V. J. kaltina S. K., kuris yra policijos pareigūnas. V. J. nurodytos aplinkybės įvyko S. K. atliekant savo tarnybines pareigas. Todėl S. K. kaip pareigūno, vykdančio savo tarnybines funkcijas, veiksmai, jei pasitvirtintų privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės, galėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba, pagal BK 228 straipsnį, bet ne kaip šmeižimas (BK 154 straipsnis). Nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnyje, nepatenka tarp BPK 407 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradėtas privataus kaltinimo procesas.

Kadangi pareiškėjas V. J. į teismą dėl baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. iškėlimo privataus kaltinimo tvarka S. K. su iš esmės analogišku skundu kreipėsi pakartotinai, o šio skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas 2016-07-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi, palikta galioti 2016-08-16 Kauno apygardos teismo nutartimi, tai yra skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. 1 d., pagrindu, pareiškėjo V. J. skundo pagrindu privataus kaltinimo bylų procesą atsisakytina pradėti (Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412¹ str., 440 str. 2 d., teismas,

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal privataus kaltintojo V. J. pareiškimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius