Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas pareiškėjo V. J. (toliau – pareiškėjas) skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodyta, kad S. K. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės priimamajame apšmeižė pareiškėją gydytojai R. B., jog pareiškėjas Garliavos policijos nuovadoje buvo „neramus, priekabus, konfliktiškas“, be to, viešai paskleidė kitus tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriais remiantis gydytoja R. B. atliko įrašą medicininiuose dokumentuose „Uždarytas į areštinę, kur bandė pasikarti. Kilpą pasidarė iš nuosavo diržo.“ Tokius tikrovės neatitinkančius duomenis apie pareiškėją S. K. gydytojai R. B. pasakė tiesiogiai. Dėl to, kad šie duomenys buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, jie tapo žinomi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės medikams, pareiškėjo šeimos nariams bei artimiesiems, VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojams, teisėsaugos darbuotojams. Pareiškėjo nuomone S. K. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymiai, S. K. veikė tiesiogine tyčia – suprato pavojingą savo veiklos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, jog visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika arba buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai iš skunde pateiktų duomenų galima pagrįstai manyti, kad padaryta veika, kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad S. K. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).

Informacijos paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar pan. Nagrinėjamu atveju visas aplinkybes ir apibūdinimus, kuriuos pareiškėjas savo skunde įvardijo kaip jį niekinančius ir žeminančius, skunde minimas savo pareigas atliekantis policijos pareigūnas S. K., kartu su kitu policijos pareigūnu palydėjęs pareiškėją į gydymo įstaigą, pasakė gydytojai, taip pat atliekančiai savo tarnybines pareigas, kuriuos ji užrašė medicininiame dokumente. Šiuo atveju pagal aukščiau išdėstytą teismų praktiką šmeižimo požymius galima būtų įžvelgti tik tuo atveju, jeigu gydytojos surašytame medicininiame dokumente policijos pareigūno S. K. nurodyta informacija būtų pranešta tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybes, kurias privatus kaltintojas įvertino kaip šmeižiančias ir menkinančias jo asmenį, S. K. išdėstė kompetentingai jas tirti institucijai – medicinos įstaigai, atlikdamas savo profesines pareigas. Nors S. K. nurodytos aplinkybės vėliau tapo žinomos ir medikams, teisėsaugos darbuotojams bei pareiškėjo šeimos nariams ir artimiesiems, tai nelaikytina informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme.

Policijos pareigūno S. K. medicinos įstaigos darbuotojai pateikta informacija nelaikytina šmeižiančios informacijos paskleidimu. S. K. pateikė šią informaciją, vykdydamas savo tarnybines pareigas, medicinos įstaigai, kam ši informacija ir buvo skirta. Informacijos apie pareiškėją pateikimas kompetentingai institucijai – gydymo įstaigai, kuri pagal savo kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus turi teisę tirti asmens sveikatos būklę, nepatenka į BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Pareiškėjas kaltina S. K. jį apšmeižus remiantis, tuo, kad pastarasis pateikė gydytojai R. B., anot pareiškėjo, jį šmeižiančią informaciją, kuri tapo žinoma kitiems gydytojams, teisėsaugos institucijoms, šeimos nariams bei artimiems asmenims. Įvertinus skunde išdėstytų veikų aprašymą, darytina išvada, kad duomenų, kurie, anot pareiškėjo, neatitinka tikrovės, perdavimas medicinos įstaigos darbuotojai neatitinka veikos, kuri nagrinėtina privataus kaltinimo tvarka pagal privataus kaltinimo pareiškimą požymių.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aiški aplinkybė, numatyta BPK 3 str. 1 d. 1 p., dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėjas kaltina minėtą asmenį. Todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą, kaltinant S. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

Nepriimti V. J. skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.

Skundą grąžinti V. J..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.