- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2-501-804/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00081-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- Trakų rajono Motiejaus Šimelionio gimnazijos
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Trakų rajono Motiejaus Šimelionio gimnazijos atstovui J. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Trakų rajono Motiejaus Šimelionio gimnazijai dėl vidutinio darbo užmokesčio pritesimo už uždelsimą sumokėti išeitinę išmokų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 832,78 Eur (2875,41 Lt) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodė, kad ieškovė Motiejaus Šimelionio gimnazijoje raštinės vedėja dirbo nuo 1988-03-21. Atsakovo 2014-03-25 d. įsakymu Nr. P-64 2014-03-25 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. Įsakymo 2.2 p. buvo numatyta išmokėti DK 140 str. numatytą 6 mėnesių išeitinę išmoką, tačiau atsakovas nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir delsė mokėti išeitinę išmoką. Išeitinė išmoka turėjo būti pradėta mokėti 2014-04-25 d. Atsakovas 2014-04-17 įsakymu Nr. P-74 nutraukė išeitinės išmokos mokėjimą ir atsiskaitė tik už 2014-03-26 iki 2014-04-06 (iki kol ieškovė nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos rinkimų komisijos nare) - 637,61 Lt. Po didelių ieškovės pastangų ir įvairių valstybinių institucijų žodinių ir rašytinių raginimų, atsakovas neišmokėtos išeitinės dalį išmokėjo tik 2014-06-09. Pažymėtina, jog ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, vyras nedirbo, šeima augina mažą vaiką, gimusį 2009-12-11. Tokiu būdu atsakovas uždelsė atsiskaityti 32 darbo dienas ir pagal DK 141 str. 3 d. privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Iki įspėjimo lapelio įteikimo ieškovės mėnesinė alga 2013 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais buvo 1878,80 Lt, todėl vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 1878,80:20,9=89,86 Lt, o vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką yra 89,86x32=2875,41 Lt. 2014-12-02 ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau vadinama DGK) dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą sumokėti išeitinę išmoką priteisimo iš atsakovo. DGK ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė ieškovės naudai iš atsakovo delspinigius už pavėluotą mokėjimą - 28,38 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad 2014-03-25 įsakymu Nr. P-64 atsakovas su ieškove nutraukė darbo teisinius santykius pagal LR DK 129 str. 2 d. Dėl tariamai neteisėto atleidimo ieškovė kreipėsi į teismą. 2014-11-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, civ. bylos Nr. 2-1388-424/2014 tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuria išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, kuris apėmė ne tik darbo teisinių santykių nutraukimo klausimą, bet ir su darbo teisinių santykių nutraukimu bei ieškovei iš atsakovo priklausančių išmokų išmokėjimo klausimą. Pažymima, kad ieškovei išeitinės išmokos mokėjimas iki aplinkybių išsiaiškinimo laikinai buvo sustabdyti, bet galutinio atsiskaitymo metu jokių įsipareigojimų ieškovei iš atsakovo pusės neliko, dėl to, kad ieškovė yra kalta pati. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovui gavus informacijos, kad ieškovė 2014-04-07 buvo priimta į darbą (gauna atlyginimą, yra apdrausta socialiniu draudimu, atlieka darbines funkcijas ir t.t) iš valstybės biudžeto lėšų išlaikomo asmens, t.y. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau tekste - VRK) (tuo metu vyko rinkimai į Europos parlamentą), o LR DK 140 str. 2 d. įpareigojant atsakovą išeitinės išmokos mokėjimą nutraukti kai asmuo pradeda gauti atlyginimą iš už valstybės biudžeto išlaikomo asmens tai ir buvo padaryta. Ieškovė neginčijo ir neginčija ir tai visuomet pripažino, kad gavo darbines pajamas iš VRK (LR CPK 182 str. 1, 5 p., 187 str.). Atsakovui iki aplinkybių išsiaiškinimo sustabdžius išeitinių išmokų mokėjimą ieškovei, t.y. tai atlikus dėl jos pačios valinių veiksmų-įsidarbinimo VRK, ieškovė atsakovui pradėjo kelti pretenzijas dėl išeitinės išmokos mokėjimo sustabdymo. Gavus šias pretenzija ir reaguodamas į jas, atsakovas bendradarbiaudamas su ieškove bei siekdamas teisinio tikrumo ir kuo greitesnės susidariusios situacijos išsprendimo 2014-04-16 raštu Nr. SR1-84 ir pakartotinai 2014-04-28 raštu SR1 -89 paprašė ieškovės pateikti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) apie jos draudiminį laikotarpį (darbą) nuo 2014 m. kovo 26 d, tačiau ieškovė su atsakovu nebendradarbiaudama šią informaciją pateikti atsisakė ir jos piktybiškai atsakovui nepateikinėjo. Ieškovei atsisakant bendradarbiauti su atsakovu ir vengiant pateikti aukščiau prašomą informaciją atsakovas 2014-05-07 kreipėsi į VSDFV Trakų skyrių, kad būtų pateikta informacija ar ieškovė dirba/turimas draudžiamąsias pajamas iš subjektų įvardintų LR DK 140 str. 2 d. Atsakovui gavus atsakymus ir išaiškinimus iš VSDFV Trakų skyriaus ir VRK, tačiau negavus prašomų dokumentų iš ieškovės, t.y. ieškovei visiškai nebendradarbiaujant su atsakovu, buvo nustatyta, kad darbas VRK neprilyginamas darbo teisiniams santykiams apibrėžtiems LR DK 140 str. 2 d., todėl išeitinės išmokos mokėjimas ieškovei nedelsiant buvo atstatytas ir tęsiamas toliau, mokėjimus atliekant darbo užmokesčio gimnazijoje mokėjimo dienomis, o galutinio atsiskaitymo su ieškove dienai atsakovas su ieškove buvo atsiskaitęs visiškai. Iš viso to seka, kad atsižvelgiant, jog atsakovas yra viešas juridinis asmuo (LR CK 2.34 str.), kuris savo veiksmais siekė nepažeisti viešo intereso ir LR DK 140 str. 2 d. įstatymų leidėjo įtvirtinto teisinio reglamentavimo, jis teisėtai ir pagrįstai iki aplinkybių išsiaiškinimo sustabdė išeitinės išmokos mokėjimą ieškovei, o dėl tokio sustabdymo yra kalta pati ieškovė, nes ji nebendradarbiavo su atsakovu ir jam nepateikė dokumentų kurių jis ieškovės prašė ir kurie paneigtų, kad ji turi darbo teisinių santykių su subjektais nurodytais LR DK 140 str. 2., todėl atsakovas neveikė priešingai nei nurodyta LR DK 141 str. 3 d. ir jam atsakomybė numatyta LR DK 141 str. 3 d. netaikytina ne tik dėl to, kad galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną atsakovas su ieškove atsiskaitė visiškai, bet ir dėl to, kad išeitinės išmokos mokėjimo sustabdymas buvo sąlygotas pačios ieškovės aukščiau įvardijamų valinių veiksmų/neveikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelio gimnazijos direktoriaus 2014-03-25 įsakymu Nr. P-64 „Dėl D. M. atleidimo iš darbo“ buvo atleista iš darbo gimnazijoje LR DK 129 str. pagrindu (b.l. 4) Atsižvelgiant į jos nepertraukiamąjį darbo stažą, jai priklausė 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, mokama LR DK 140 str. 2 d. nustatyta tvarka. 2014-04-25 ieškovei buvo sumokėta (pervesta į banko sąskaitą) vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos dalis - 637,61 Lt (už laikotarpį nuo 2014-03-26 iki 2014-04-06), kita išeitinės išmokos dalis - 2241,37 Lt (pirmos dalies nepriemoka ir visa antra išeitinės išmokos dalis) - ieškovei buvo sumokėta 2014-06-09. Pirmos išeitinės išmokos dalies nepriemoka ir antra išeitinės išmokos dalis buvo sumokėta pavėluotai, nes atsakovas gavo informacijos apie ieškovės darbą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir todėl išeitinių išmokų mokėjimą sustabdė. Tačiau nustatęs, kad darbas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje neprilyginamas darbo teisiniams santykiams, išmokos mokėjimą ieškovei atstatė.
Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nenumato valstybės tarnautojų garantijos dėl darbdavio uždelsimo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu tarnautoju ir sankcijos darbdaviams (valstybės ar savivaldybės institucijoms ar įstaigoms) už uždelsimą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš tarnybos valstybės tarnautoju, todėl sprendžiant ginčus dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos neatsiskaitymo su atleidžiamu valstybės tarnautoju, taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai inter alia Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. A822-1534/2009).
Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos išeitinės išmokos tikslas – finansiškai paremti tuos asmenis, kurie praranda darbines pajamas, kai su juo nutraukiama darbo sutartis ne dėl jų kaltės. Išeitinė išmoka yra garantinio pobūdžio, ji nėra darbo užmokestis (atlyginimas už darbą) ir skirta įstatymų nustatytais atvejais atleistam iš darbo darbuotojui, kad šis turėtų lėšų pragyventi, kol įsidarbins kitoje darbovietėje. Darbo kodeksas nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 1, 2, 3 d. d.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas tik darbo, o ne visas kalendorines dienas per uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo dienos užmokestį už visas kalendorines dienas reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą darbdavio sąskaita ir proporcingumo bei darbo teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovei 2014-04-25 buvo sumokėta viena vidutinio darbo užmokesčio dalis, kita išeitinės išmokos dalis ieškovei buvo sumokėta 2014-06-09, tai yra praleidus 31 darbo dieną, o ne 32 kaip nurodo ieškovė, todėl priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką mažintinas 26,02 Eur (89,86 Lt). Išmokant išeitinę išmoką, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal trijų paskutinių kalendorinių mėnesių iki atleidimo jo gautą uždarbį, remiantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 nustatyta tvarka.
LAT yra nurodęs, kad, norint taikyti DK 141 str. 3 dalį, būtina konstatuoti: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, kad darbdavys nekaltas dėl neatsiskaitymo. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik konstatavus darbuotojo kaltę. Jeigu nagrinėjamu atveju darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui atsiranda neigiamos pasekmės dėl neatsiskaitymo laiku (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis ieškovo A. Č. civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio, bylos Nr. 3K-3-625/2008).Tokia darbdavio pareiga mokėti buvusiam darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaitant su jau atleistu iš darbo darbuotoju egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. (LAT 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008 dėl ieškovo P. M. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu)
Aiškindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2014-03-25 ir nuo tada darbo santykiai tarp šalių pasibaigė. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 str. 1d. bei 206 str. nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141str. 3d. nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 806,75 Eur (2785,55 Lt) vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti 31 darbo dieną.
Su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų sumos priteisiamos neatskaičius mokesčių.
Kadangi pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d. valstybei priteistinos 24 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, skaičiuojamo nuo priteistinos 806,75 Eur sumos) ir 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 141, 206 str. str., CPK 4, 93, 96,177 - 178, 262, 282, 417 straipsniais, teismas
nusprendė:
Priteisti D. M. iš Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 806,75 Eur vidutinį darbo užmokestį už 31 uždelsimo atsiskaityti dieną nuo 2014-04-25 iki 2014-06-09.
Priteisti iš Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 24 Eur žyminio mokesčio ir 3,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.