Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir trečiojo asmens L. S. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – L. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė atsakovo pateiktus mokėjimo nurodymus (b.l. 3-4, t.2).

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. S. ir trečiojo asmens L. S. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai iš dalies sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui pakeisti ir teismo nustatytai paramai padidinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios teisės normos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Taigi tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t.y., sprendžiant paramos (išlaikymo) priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinta vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, tai pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos jai būtinumo faktą; tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog ieškovė šiuo metu mokosi Surėjaus universitete Didžiojoje Britanijoje, dieniniame skyriuje (b.l. 10-11, t.1), nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, duomenų apie ieškovės vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus ir transporto priemones nepateikta. Mokslai dieniniame universiteto skyriuje reikalauja daug laiko, kurio ieškovė negali skirti darbui, mokestis už akademinius studijų metus yra 9 000 svarų sterlingų (12 129,38 EUR) ir šiai sumai ieškovė yra paėmusi paskolą. (b.l. 13-16, t.1). Duomenų apie ieškovės motinos (trečiojo asmens) turtinę padėtį į bylą taip pat nepateikta, tačiau konstatuota, kad ji ieškovei paramą teikia gera valia.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir konstatavo, kad ieškovės tėvas - atsakovas V. S. gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurios dydis per mėnesį vidutiniškai siekia 314,79 EUR (b.l. 55-57, t.1). Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog gauna pajamų dirbdamas statybos srityje. Duomenų apie gaunamas pajamas iš šios veiklos teismui pateikta nebuvo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, dalis gyvenamojo namo ir dalis buto Trakuose, o taip pat butas Vilniuje bei vienuolika Trakuose ir Vilniuje esančių garažų (boksų) (b.l. 69-101, t.1). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės tėvas turi kitą šeimą, nepilnametę dukrą, kuriai moka 115,85 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas turi ir gali teikti paramą ir savo pilnametei dukrai (ieškovei), kurios dydis nustatytinas 100 EUR kas mėnesį. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo priteisimo pilnamečiui vaikui sąlygomis, pagrįstai sprendė, kad ieškovei, sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, kadangi ji studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad ieškovei materialinės paramos poreikį apsprendžia tai, kad ieškovė mokydamasi neturi protingos galimybės pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nedirba, nes šią galimybę riboja siekis mokytis, bei dieninė studijų forma - paskaitų lankymas, ruošimasis joms, atsiskaitymai ir pan., neturi jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Ieškovės teigimu, jai materialinę paramą, neskaitant paimtos paskolos mokslams, teikia jos motina. Teisėjų kolegija teismo išvadoms, jog ieškovei konkrečiu atveju yra reikalinga materialinė tėvų parama, pritaria ir pripažįsta jas pagrįstomis, tačiau nevisiškai sutinka su kita teismo išvada - jog atsakovas gali teikti tik 100 EUR dydžio paramą, t.y. pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo turtines galimybes, nustatant teiktinos paramos dydį.

Aptariant būtinąją sąlygą paramos priteisimui - atsakovo galimybę jį teikti, teisėjų kolegija atsižvelgia į pilnamečių vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo pokyčius (CK 3.192¹ str.) bei į minėtos teisės normos taikymą teismų praktikoje. Teismų praktikoje minimi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; paramos priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus analizavo ir vertino, tačiau tik tuos, kurie charakterizuoja atsakovo turtinę padėtį, tuo tarpu duomenų apie ieškovės motinos (trečiojo asmens) turtinę padėtį į bylą nebuvo pateikta ir teismas jų nereikalavo, konstatuodamas, kad ji ieškovei paramą teikia gera valia. Iš esmės ginčo byloje dėl to ir nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas išvadą apie atsakovo galimybę teikti tik 100 EUR paramą ieškovei kas mėnesį iš esmės grindė oficialiai gaunamų atsakovo pajamų dydžiu – jo gaunama pareigūnų ir karių valstybine pensija, kurios dydis per mėnesį vidutiniškai siekia 314,79 EUR. Tuo tarpu atsakovas yra pakankamai darbingo amžiaus (bylos nagrinėjimo metu jam yra 46 metai), byloje nėra duomenų apie jo sunkią sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, trukdančias dirbti. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas iš statybos darbų, nors pripažino (to iš esmės neneigia ir atsiliepime į apeliacinį skundą), kad tokius darbus, nors ir nepastoviai, bet dirba. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas, nors ir gauna pareigūno pensiją, turi visas galimybes dirbti ir dirba, taip gaudamas papildomas pajamas pragyvenimui. Be to, kaip nurodyta teismo sprendime ir patvirtinta byloje esančiais įrodymais, atsakovas nuosavybės teise turi visą eilę nekilnojamojo turto objektų, į ką taip pat būtina atsižvelgti, nustatant jo turtinę padėtį. Nurodytos aplinkybės ir faktai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą išvadai, jog atsakovas turi galimybę teikti ieškovei didesnę paramą, negi nustatė pirmosios instancijos teismas (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

Ieškovė nurodo, kad jos bent jau minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 539,90 EUR paramos iš atsakovo, kadangi nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti išimtinai vienai motinai. Pažymėtina, kad iš esmės ginčo dėl ieškovės prašomos paramos dydžio byloje nebuvo, t.y. atsakovas neginčijo, kad ieškovė, mokydamasi ir gyvendama užsienyje, patiria iš esmės didesnes išlaidas, negu tai būtų Lietuvoje. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, daugiau rėmėsi emociniais argumentais (kad ieškovė su juo nebendravo, kad ji turėjo galimybę mokytis Lietuvoje tą pačia specialybę nemokamai, bet motinos iniciatyva pasirinko užsienį ir t.t.), taip pat pripažino, kad jis žinojo apie dukters ketinimą išvykti studijuoti į užsienį, netgi žadėjo ją šiek tiek remti finansiškai su sąlyga, jog turės galimybę sužinoti, kur išleidžiami pinigai. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiems tėvams, taip pat į aukščiau aptartas aplinkybes dėl atsakovo gaunamų pajamų ir turimo turto, išlaikytinių skaičiaus, prievolių ir kt., konstatuoja, jog atsakovas nėra pajėgus teikti paramą ieškovei tokio dydžio, kaip ieškovė pageidauja ir jai reikia, tačiau privalo ir gali teikti bent jau 200 EUR paramą kas mėnesį. Nepriteisus iš atsakovo tokio dydžio paramos ieškovei, nepagrįstai ieškovės motinai būtų perkelta našta vienai prisidėti prie visų išlaidų, reikalingų ieškovei, siekiant aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpu 200 EUR dydžio paramos suma atsakovui nėra didelė, tačiau būtina ieškovės poreikiams tenkinti, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo principo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko neteisingai pritaikė ir CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl paramos priteisimo pilnamečiui nevyresniam kaip 24 metų vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir padidina iki 200 EUR ieškovei iš atsakovo priteistą materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2015 m. kovo 16 d. (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškovė bei trečiasis asmuo apeliaciniais skundais taip pat prašo priteisti paramos įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo teisės į paramos teikimą atsiradimo dienos, iš šios sumos atimant atsakovo suteiktą 5 000 Lt (1 448,10 EUR) paramą, t.y. priteisti 1 791,30 EUR paramos įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad byloje, esant duomenų apie atsakovo suteiktą vienkartinę 5 000 Lt paramą, ir nusprendus, jog iš atsakovo priteistina 100 EUR dydžio parama, atsakovas laikytinas sumokėjęs ieškovei didesnę pinigų sumą nei susidaręs įsiskolinimas. Teisėjų kolegijai, padidinus priteistinos paramos dydį iki 200 EUR kas mėnesį, skaičiuojant pagal nurodytą dydį, paramos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. sudarytų 1 200 EUR. Byloje nustatyta ir ieškovė pripažįsta, kad atsakovas ieškovei suteikė vienkartinę 1 448,10 EUR (5 000 Lt) paramą, t.y. sumokėjo jai didesnę pinigų sumą nei susidaręs įsiskolinimas, todėl ieškovės reikalavimas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Be to apeliantės, nors ir prašo panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje ir įsiskolinimą priteisti, tačiau iš esmės nenurodo jokių kitų teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo šioje dalyje argumentų bei motyvų.

Pakeitus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl paramos priteisimo – po 539,90 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei dėl paramos įsiskolinimo priteisimo – 1 791,30 EUR, todėl patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus po 200 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei atmetus reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 5,67 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė patyrė 435 EUR išlaidų teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies (37,04 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 2,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.) ir 72 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 ir 2 d.). Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistina 161,12 EUR (37,04 proc.) jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šalys nepateikė teismui duomenų apie jų patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokios išlaidos neatlyginamos. Tačiau iš atsakovo priteisiama 36 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 83 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) paramą ieškovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 16 d. iki kol J. S. studijuos dieniniame skyriuje bakalauro specialybę, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S. 161,12 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 12 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės J. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S. valstybei 2,10 EUR (du eurus 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 72 EUR (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme bei 36 EUR (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.