- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2627-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11237-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- D. M., I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. M. ir I. B.–K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų D. M. ir I. B.–K. skundas dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P., AIG Europe Limited (Finland Branch),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos D. M. ir I. B.–K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos įpareigoti Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarę A. P. išduoti joms paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į po A. V.–Č. mirties likusį turtą.
2. Nurodė, kad 2017 m. sausio 17 d. mirus jų pusseserei A. V.–Č., jos kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, 2018 m. kovo 1 d. rašytiniu prašymu D. M. paprašė notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po palikėjos mirties likusį turtą, tačiau notarė 2018 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-S17 nurodė, kad turi būti pateikti duomenys apie palikėjos brolį A. V., jam esant gyvam yra reikalinga, kad jis atvyktų pareikšti savo, kaip įpėdinio, valios, jeigu šis asmuo yra miręs, šis faktas turi matytis gyventojų registre. Pareiškėjos mano, kad šiuo raštu notarė atsisakė išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjos A. V.–Č. brolis, būdamas ketvirtos eilės įpėdiniu, po sesers mirties palikimo nepriėmė, likusio turto faktiškai nevaldė ir nevaldo, yra neaišku, ar šis asmuo šiai dienai yra gyvas, po palikėjos mirties likusį turtą faktiškai valdo tik jos; 2017 m. sausio 17 d. mirus palikėjai jos brolis A. V. galėjo priimti palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti arba notarui padavęs pareiškimą priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 17 d.; palikimo nepriėmimas per nustatytą terminą sąlygoja faktą, kad asmuo savo veiksmais atsisakė nuo palikimo. Pareiškėjų įsitikinimu, joms turėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, nes pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį palikėjos brolis A. V. galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo joms, kaip paskesnės eilės įpėdinėms.
3. Notarė A. P. prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad atlikti notarinį veiksmą atsisakyta nebuvo, notarinio veiksmo atlikimas buvo atidėtas, nes pareiškėjos nepateikė palikėjos motinos gimimo ir santuokų liudijimų, apie ką jos buvo informuotos žodžiu ir vėliau 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. 13-S44, ir paaiškėjo, jog palikėja turi brolį A. V., kurio mirtis gyventojų registro išraše neatsispindi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, brolis yra pirmesnės eilės (ketvirtos) įpėdinis, pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė, todėl, jeigu yra pirmesnės eilės įpėdinių ir iš jų paveldėjimo teisė nėra atimta, jie savo valią nepriimti palikimo gali išreikšti tik aktyviais veiksmais – CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsisakydami palikimo, CK nenumato galimybės trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniams paveldėti, kai yra pirmesnės eilės įpėdinių, tačiau jie savo valios neišreiškia – palikimo nepriima, bet jo ir neatsisako (neveikimas).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškindamas, kad palaiko notarės atsiliepime išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjų D. M. ir I. B.–K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad palikėja turėjo brolį A. V., gyventojų registre duomenų apie palikėjos brolio A. V. mirtį nėra. Palikėjos brolis A. V. savo valios atsisakyti palikimo aktyviais veiksmais neišreiškė (jo neatsisakė – nepadavė pareiškimo dėl palikimo atsisakymo palikimo atsiradimo vietos notarui), įrodymų apie jo mirtį ar iš jo atimtą paveldėjimo teisę pareiškėjos pateikusios nėra.
7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nepagrįstai laiko, jog notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Teismo vertinimu, notarė pagrįstai sprendė, jog notarinio veiksmo atlikimas vadovaujantis Notariato įstatymo 29 straipsniu nagrinėjamu atveju turi būti atidėtas iki pareiškėjos pateiks notarei dokumentus, įrodančius, jog nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba šie įpėdiniai atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos notarei nėra pateikusios tinkamų įrodymų apie jų ir palikėjos giminystės ryšį – palikėjos motinos gimimo ir santuokos liudijimų arba įrodymo apie teismo nustatytą juridininę reikšmę turintį faktą (giminystės ryšį), kurių pagrįstai prašo notarė, kaip tinkamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų giminystę su palikėja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjos D. M. ir I. B.–K. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad CK nenumato galimybės trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniams paveldėti, kai yra pirmesnės eilės įpėdinių, tačiau jie savo valios neišreiškia – palikimo nepriima, bet jo ir neatsisako (neveikimas). Teismas, padarydamas tokias išvadas, ignoravo tiek galiojantį įstatymą, numatantį aiškų terminą palikimui priimti, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
9.2. Kasacinio teismo praktikoje nėra išskirstytos jokios įpėdinių eilės, kurioms negaliotų reikalavimas priimti palikimą aktyviais veiksmais, taip pat niekur nėra kalbama apie tai, kad tam tikri kasacinio teismo išaiškinimai galiotų tik aukštesnės, ar tik žemesnės (ketvirtos-šeštos) eilės įpėdiniams.
9.3. Byloje nenustatyta, kad mirusiosios brolis A. V. palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti, taip pat nėra duomenų, kad jis notarui per nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo nepriėmimas per nustatytą terminą sąlygojo faktą, kad asmuo savo veiksmais atsisakė nuo palikimo.
9.4. Nepaisant nurodyto tiek notarė, tiek teismas neatsižvelgė į įstatymų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką, nes notarė neteisėtai reikalavo iš pareiškėjų pateikti duomenis apie mirusiosios A. V.-Č. brolį A. V..
9.5. Notarė, neturėdama jokių kitų duomenų apie į palikimą pretenduojančius aukštesnės eilės paveldėtojus, suėjus įstatyme nustatytam terminui privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nedelsiant.
9.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos notarei nėra pateikusios tinkamų įrodymų apie jų ir palikėjos giminystės ryšį – palikėjos motinos gimimo ir santuokos liudijimų arba įrodymo apie teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą (giminystės ryšį). Notarė šią liudijimų neišdavimo priežastį 2018 m. birželio 28 d. savo rašte įvardijo pirmą kartą.
9.7. Notarė 2018 m. kovo 23 d. atsakyme įvardijo vienintelę liudijimų neišdavimo priežastį – turi būti pateikti duomenys apie mirusiosios A. V.-Č. brolį A. V.. Todėl darytina išvada, kad 2018 m. birželio 28 d. atsakymu notarė atsisakė savo reikalavimo pareiškėjoms pateikti duomenis apie mirusiosios brolį A. V., o įvardijo jau naują liudijimų neišdavimo priežastį - E. V. gimimo ir santuokų liudijimų nepateikimą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjos atskirajame skunde cituodamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesigilina į paveldėjimo teisinių santykių teisinio reguliavimo skirtingumus antrosios ir žemesnių įpėdinių eilių atžvilgiu, t.y. net nebando gilintis, kodėl įstatymų leidėjas nustatė skirtingą teisinį reglamentavimą. Be kita ko, neatkreipia dėmesio, jog jų cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio dicidendi skiriasi, tad minėti išaiškinimai nėra taikomi. Priimti palikimo įstatymas neleidžia keliais būdais, taigi, atsižvelgiant į šios paveldėjimo bylos faktines aplinkybes, notarė pagristai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal apyrašą.
10.2. Pareiškėjos nei kartu su savo skundu, nei kartu su savo atskiruoju skundu į bylą taip pat nepateikė duomenų, jog palikėjos brolis A. V. yra miręs. Iš byloje esančių duomenų tokios išvados teismas negalėjo padaryti. O tai atitinkamai reiškia, jog nesant duomenų apie nurodyto asmens mirtį, Teismas ir notarė pagrįstai sprendė, kad jo valia dėl palikimo atsisakymo turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, kaip tai nustato įstatymas.
10.3. Vis dėlto, net jei palikėjos brolis ir būtų miręs, tai reikštų tik tai, kad paveldėjimo teisė pereitų penktosios eilės, o ne šeštosios eilės įpėdiniams. Tik tokių įpėdinių nesant arba jiems aktyviais veiksmais (pareiškimais) atsisakius nuo palikimo – paveldėjimo teisė pereitų šeštosios eilės įpėdiniams (šiuo atveju pareiškėjoms)
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl notarės veiksmų – notarės rašto, kuriame nurodyta, jog notariniai veiksmai bus atliekami, kai bus pateikta jiems atlikti reikalinga papildoma informacija ir dokumentai, teisėtumo.
14. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
15. Bylos duomenys patvirtina, A. V.–Č. mirė 2017 m. sausio 17 d., pareiškėjos padavė pareiškimus notarei dėl A. V.–Č. palikimo priėmimo (el. b. l. 5, 6). Pareiškėjos yra palikėjos šeštos eilės įpėdinės pagal įstatymą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad palikėja turėjo brolį A. V. (el. b. l. 42). Byloje nėra duomenų, kad palikėjos brolis yra miręs.
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, notarė pagrįstai sprendė, jog notarinio veiksmo atlikimas turi būti atidėtas iki pareiškėjos pateiks notarei dokumentus, įrodančius, jog nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba šie įpėdiniai atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
17. Apeliantės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad byloje nenustatyta, kad mirusiosios brolis A. V. palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti, taip pat nėra duomenų, kad jis notarui per nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo nepriėmimas per nustatytą terminą sąlygojo faktą, kad asmuo savo veiksmais atsisakė nuo palikimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems apeliančių argumentams.
18. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
19. Notarė, atidėdama notarinio veiksmo atlikimą, nurodė vienintelį pirmesnės eilės pagal įstatymą įpėdinį – mirusiosios brolį A. V. ir įpareigojo pareiškėjas pateikti duomenis apie jį. Byloje duomenų apie kitus paveldėtojus nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjos brolis A. V. savo valios atsisakyti palikimo aktyviais veiksmais neišreiškė (jo neatsisakė – nepadavė pareiškimo dėl palikimo atsisakymo palikimo atsiradimo vietos notarui), įrodymų apie jo mirtį ar iš jo atimtą paveldėjimo teisę pareiškėjos pateikusios nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad A. V. pradėjo faktiškai valdyti po A. V.–Č. mirties likusį turtą. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, toks A. V. elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Mirusiosios A. V.–Č. broliui A. V. atsisakius palikimo, remiantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą po A. V.–Č. mirties likusį turtą. Todėl notarė, neturėdama jokių kitų duomenų apie į palikimą pretenduojančius aukštesnės eilės paveldėtojus, nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjų pateikti duomenis apie mirusiosios brolį A. V. ir suėjus įstatyme nustatytam terminui privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.
20. Vėlesniame 2018 m. birželio 28 d. notarės atsakyme pareiškėjoms nurodyti nepateikti dokumentai bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti, todėl nėra kliūčių pareiškimą tenkinti.
21. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjų skundą dėl notarės veiksmų tenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
22. Atskirąjį skundą patenkinus, pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens notarės A. P. priteistina 496,10 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai (po 248,05 Eur kiekvienai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarę A. P. išduoti pareiškėjoms D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. B.-K. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į po A. V.–Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties likusį turtą.
Priteisti iš Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarės A. P. po 248,05 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, 5 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. B.-K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.