Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M., I. B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M., I. B. K. skundą dėl notaro veiksmų, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė Auksė Poškuvienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos D. M., I. B. K. kreipėsi su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų D. M., I. B. K. skundą dėl notaro veiksmų atsisakė priimti ir jį grąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjų D. M., I. B. K. skundą dėl notaro veiksmų atsisakė priimti ir jį grąžino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisme 2018 m. balandžio 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjų D. M., I. B. K. (toliau kartu – pareiškėjos) skundas dėl notaro veiksmų (toliau – skundas), kuriame prašoma įpareigoti Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarę Auksę Poškuvienę (toliau – notarė) išduoti joms paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į po A. V. Č. mirties likusį turtą. Teismas nurodė, kad notarė pareiškėjai D. M. išdavė 2018 m. kovo 23 d. raštą Nr. 13-S17, kuriame remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsniu nurodyta, kad pareiškėjos D. M. prašomi atlikti notariniai veiksmai – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po A. V. Č. mirties likusį turtą – bus atliekami, kai bus pateikta jiems atlikti reikalinga papildoma informacija bei dokumentai, su kuo pareiškėjos nesutinka. Kadangi notarės 2018 m. kovo 23 d. raštas Nr. 13-S17 yra priimtas tik vienos iš pareiškėjų – D. M. – atžvilgiu, teismas pripažino, kad kitos pareiškėjos – I. B. K. – atžvilgiu joks notarės raštas priimtas nėra. Nors, pareiškėjų teigimu, notarė joms atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarė ne atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-S17, adresuotu D. M., atidėjo notarinio veiksmo atlikimą vėlesniam laikui tikslu gauti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus minėto klausimo sprendimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjos D. M., I. B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti notarę Auksę Poškuvienę išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į po A. V. Č. mirties likusį turtą. Pareiškėjos nurodo, kad skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyti priimti pareiškėjų skundą yra neteisėta ir naikintina. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas skundo aplinkybes tik priėmęs pareiškėjų skundą nagrinėjimui, ir, vienos iš pareiškėjų reikalavimui esant nepagrįstam, tos pareiškėjos atžvilgiu galėjo reikalavimą atmesti. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad notarinių veiksmų atidėjimas, siekiant klausimo išnagrinėjimui surinkti visą reikiamą informaciją, negali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą, todėl notarės 2018 m. kovo 23 d. raštas Nr. 13-S17 dėl procesinių veiksmų atidėjimo negali būti apskundimo objektu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsniu. Pareiškėjų vertinimu, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir atsisakydamas jį priimti visiškai nevertino kokią visą reikiamą informaciją notarė siekė surinkti klausimo išnagrinėjimui, atidėdama notarinių veiksmų atlikimą. Teismas nevertino notarės įpareigojimo pareiškėjoms teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas konkretus notarės veiksmas / raštas, kuriuo ji neteisėtai neišdavė pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimo, nors privalėjo jį išduoti suėjus įstatyme nustatytam terminui ir gavus visus reikiamus dokumentus, kas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad pareiškėja D. M., kuri dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi per 3 mėnesius po palikėjos mirties, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo prašymą pateikė tik 2018 m. kovo 1 dieną, tai yra praėjus beveik metams po to, kai mirusiosios broliui baigėsi įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, tačiau nepaisant to liudijimas pareiškėjai nebuvo išduotas. Pareiškėjų vertinimu, aptarta situacija nesudaro pagrindo notarės Auksės Poškuvienės veiksmus bei pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti teisėtais, todėl teismo nutartis naikintina, o notarė įpareigotina išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimus į po A. V.Č. mirties likusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl notaro veiksmų.Byloje nustatyta, kad pareiškėjos su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamos įpareigoti notarę Auksę Poškuvienę išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į po pusseserės A. V. Č. mirties į likusį turtą. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-16957-996/2018 pareiškėjų pateiktus Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės 2017 m. vasario 21 d. išduotus liudijimus (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjos dėl palikimo priėmimo 2017 m. sausio 17 d. mirus jų pusseserei A. V. Č. kreipėsi į Vilniaus miesto 35–ojo notaro biuro notarę Auksę Poškuvienę. Pagal byloje pateiktą pareiškėjos D. M. 2018 m. kovo 1 d. prašymą nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 35–ojo notaro biuro notarę Auksę Poškuvienę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po A. V. Č. mirties į likusį turtą. Notarė 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-S17, adresuotu D. M., (toliau – raštas) pateikė atsakymą į jos 2018 m. kovo 1 d. prašymą, nurodydama, kad pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidedamas, jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Notarė minėtame rašte pažymėjo, kad šiuo atveju, turi būti pateikti duomenys apie mirusiosios A. V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), brolį A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Notarės nuomone, mirusiosios broliui A. V. esant gyvam, reikalinga, kad jis atvyktų pareikšti savo, kaip įpėdinio, valios. Jeigu jis yra miręs, šis faktas turi matytis Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Notarė rašte taip pat pažymėjo, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Palikimo nepriėmimo galimybės šiuo atveju įstatymas nenumato (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išvardinti notaro atliekami notariniai veiksmai. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.Notaro atsisakymas atlikti notarinius veiksmus reglamentuotas Notariato įstatymo 40 straipsnyje. Tačiau pagal CPK 511 straipsnį gali būti skundžiamas ne tik Notariato įstatymo 40 straipsnyje numatytas atsisakymas, bet ir atsisakymas atlikti notarinius veiksmus išreikštas kita forma. Pavyzdžiui, kai notaras neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal įstatymus, tai yra, atsisako vykdyti jam nustatytas pareigas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad nagrinėjamu atveju notarinių veiksmų atidėjimas negali būti traktuojamas, kaip atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą, ko pasėkoje nemotyvuotai pripažino, kad pareiškėjų skundas dėl notarės veiksmų atsisakytinas priimti. Aplinkybė, ar notaras atidėjo notarinių veiksmų atlikimą, ar nepagrįstai jų neatlieka gali būti nustatyta, tik priėmus pareiškėjų skundą ir jį išnagrinėjus. Teismas remdamasis nurodytomis aplinkybėmis pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų D. M. ir I. B.K. skundą dėl notarės veiksmų, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CPK 511 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų D. M. ir I. B. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir pareiškėjų D. M. ir I. B. K. skundo dėl notarės veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.