- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- II-281-666/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00228-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pažeidėjas
- T. J.
- Pareiškėjas
- T. J.
- Kategorijos
- 19.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. atstovui advokato padėjėjui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio atstovo advokato padėjėjo G. V. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-13-2025 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausioji inspektorė T. J. 2025 m. vasario 20 d., 10.00 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad Institucijai atlikus UAB „A“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio, kompleksinį mokestinį ūkinės komercinės veikos, jos apskaitos finansinės atsakomybės patikrinimą, 2025 m. sausio 8 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM320001M ir nustatė, kad UAB „A“ direktorius T. J., atlikdamas įmonės vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei organizuodamas kasdieninę įmonės veiklą, nesiėmė būtinų veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, t. y. Bendrovė įformino lengvųjų automobilių (KN 8703) ir kelių vilkiko (KN 870121) pardavimus Baltarusijos Respublikos fiziniam asmeniui A. M. ir Kirgizijos įmonei T. L. L. C. „A KG“, įformintų sandorių pagrindu deklaravo transporto priemones eksporto procedūrai MRN Nr. 23LTKC0100EK0B9C48 (2023 m. kovo 15 d.), MRN Nr. 23LTKC0100EK09F299 (2023 m. kovo 6 d.), MRN Nr. 23LTLC0100EK09D0B5 (2023 m. kovo 6 d.), MRN Nr. 23LTVC0100EK0FB662 (2023 m. balandžio 13 d.) į Baltarusijos ir Kirgizijos Respublikas, tačiau muitinė pagal viešuosiuose šaltiniuose https://avtokomproma.ru/, https://avtocod.ru/ prieinamą informaciją nustatė, kad transporto priemonės (pagal VIN kodus), fizinių ir juridinių asmenų buvo registruotos naudojimui Rusijos Federacijoje. UAB „A“, kaip atsakingas Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, vykdydamas transporto priemonių, kurioms taikomu Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau ir – Reglamentas) 3 k ir 3 h sr. nustatyti ribojimai, pardavimo veiklą, neužtikrino, kad Baltarusijos Respublikos fiziniam asmeniui ir Kirgizijos Respublikos įmonei parduotos transporto priemonės nebūtų parduotos, pateiktos ar perduotos asmenims (subjektams) Rusijos Federacijoje, neatskleidė muitinei parduotų transporto priemonių sandorio aplinkybių ir tiekimo grandinės, nesiėmė veiksmų, kad sandoriai prieštaraujantys galiojančioms sankcijoms būtų nutraukti, tuo pažeidžiant Reglamento 3 h ir 3 k straipsnių nuostatas ir Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 (toliau ir – Tarptautinių sankcijų įstatymas) 4 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 7 straipsnio nuostatas. UAB „A“ direktorius T. J., atlikdamas įmonės vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei organizuodamas kasdieninę įmonės veiklą, nesiėmė būtinų veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, t. y. prieš tvirtinant sandorius su Baltarusijos Respublikos fiziniais ir Kirgizijos Respublikos juridiniais asmenimis nepatikrino ar jie neprieštarauja prievolei laikytis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, neįsitikino ar kur bus gabenamos parduotos transporto priemonės, nereikalavo iš kitos sandorio šalies patvirtinimų apie transporto priemonių nugabenimą į eksporto deklaracijose nurodytą šalį ir nesiėmė veiksmų, kad transporto priemonės nebūtų parduotos, pateiktos ar perduotos asmenims Rusijos Federacijoje. Nustatyta, kad už transporto priemones, kurių pardavimas įformintas sąskaitomis faktūromis LX23 Nr. 0063 (2023 m. kovo 15 d.), LX23 Nr. 0052 (2023 m. kovo 3 d.), LX23 Nr. 0053 (2023 m. kovo 3 d.), LX23 Nr. 0094 (2023 m. balandžio 13 d.) apmokėjimai buvo gauti iš asmenų, nesusijusių su Bendrovės deklaruotu pardavimo sandoriu, t. y. „A. F. AG“, „T. LTD“, Baltarusijos Respublikos fizinio asmens I. K., o siekiant pagrįsti įformintus sandorius su asmenimis, kuriems sankcijos netaikomos, eksporto deklaracijų MRN: Nr. 23LTKC0100EK0B9C48 92023 m. kovo 15 d.), Nr. 23LTKC0100EK09F299 (2023 m. kovo 6 d.). NR. 23LTLC0100EK09D0B5 (2023 m. kovo 6 d.), NR. 23 LTVC0100EK0FB662 (2023 m. balandžio 13 d.) įforminimo metu, MDAS sistemos priemonėmis, kaip pardavimo sandorį patvirtinantys dokumentai, muitinei buvo pateikti mokėjimo pavedimai, kurių duomenų neatitiko patikrinimui Bendrovės pateiktos finansinės apskaitos ir banko išrašų duomenų. T. J., kaip sandorius Bendrovės vardu patvirtinantis asmuo, sudarytų sandorių neperžiūrėjo, nenutraukė ir toliau vykdė sandorius, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3 h ir 3 k straipsnius, Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnį.
Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MRD-LM00-ANR_N-133-2025 (ROIK: 25266176939) (toliau ir – Nutarimas) T. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 1 000 Eur baudą.
2025 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas T. J. atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad Institucija tarptautinių sankcijų pažeidimo faktą konstatuota tik duomenimis, gautais iš internetinių svetainių: šaltiniuose https://avtokomproma.ru/ ir https://avtocod.ru/. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šie duomenys yra objektyvūs ir teisingi ar kitaip įstatymiškai reglamentuoti, kadangi nėra aišku kokio tipo ir statuso yra minėtos internetinės svetainės; nėra pateikta duomenų, kad tai oficialūs duomenys ar registrai. Pareiškėjo vadovaujama Bendrovė pardavė transporto priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių atžvilgiu nėra taikomos sankcijos. Su šiais pirkėjais yra vykdomi sandoriai ilgą laiką sutarčių pagrindu, todėl yra nusistovėjusi bendradarbiavimo tvarka ir glaudūs verslo ryšiai. T. J. nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kur ir kaip vėlias šias transporto priemones realizuos ar ką su jomis daryti jas įsigiję asmenys. Pareiškėjo Bendrovė pardavusi transporto priemones neturi jokių įgaliojimų ar teisių kontroliuoti šių transporto priemonių savininkų. Juolab, Institucija nėra nustačiusi tvarkų, taisyklių ar reikalavimų, kurie apibrėžtų tokias situacijas ir nurodytų kaip bendrovės privalo elgtis, jog parduotos transporto priemonės vieniems asmenims vėliau nebūtų perduotos asmenims, kuriems taikomos sankcijos. Taigi, byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas turėjo suinteresuotumą ar tikslą parduoti transporto priemones asmenims, kurių atžvilgiu yra taikomos sankcijos; jis neįtarė ir negalėjo numanyti, kad transporto priemonės gali būti registruojamos Rusijos Federacijoje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundo prašė jo netenkinti bei nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad eksporto procedūrai įformintos transporto priemonės, klasifikuojamos KN kodu – 8703, yra nurodytos Reglamente dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Reglamento 3h straipsnio 1 dalyje nurodytame XVIII priede, kuriame išvardintos prabangos prekės, kurių vieneto pardavimo kaina didesnė negu 50 000 eurų, ir kurias draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Be to, eksporto procedūrai įforminti vilkikai, klasifikuojami KN kodu – 8701, yra nurodyti Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje nurodytame XXIII priede, kuriame išvardintos prekės ir technologijos, kurias draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Institucija įgyvendindama Reglamente nustatytas tarptautines sankcijas Rusijos Federacijai, tinkamai rinko informaciją, vertindama galimas rizikas ir siekdama užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą. Pareiškėjai taip pat kyla pareiga įvertinus kylančias rizikas įsitikinti, ar jos veikla nebus prisidedama prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Oficialiame Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje https://www.urm.lt/storage/main/public/uploads/2024/02/2023_07_17-praktines-gaires-konomines-veiklos-vykdytojams_sankciju-apejimas.pdf išdėstytos „Praktinės gairės ekonominės veiklos vykdytojams“, kuriose pateiktos rekomendacijos į kokius požymius turi atkreipti dėmesį sudarant verslo sandorius su Rusija ar trečiosiomis šalimis, kad eksportuojamos prekės ar technologijos neteiktų naudos subjektams, kuriems taikomos sankcijos, ir pan. Taip pat pažymima, kad ekonominės veiklos vykdytojo
priimami su verslu susiję sprendimai turėtų būti grindžiami naujausia prieinama informacija apie sankcijų riziką ir šią informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose, esant poreikiui, gauti papildomos informacijos arba pasidalyti informacija naudojantis kitais šaltiniais. Pareiškėjo pažeidimas pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. į Baltarusijos Respubliką ir Kirgiziją pagal elektronines eksporto deklaracijas eksportavo 13 transporto priemonių, kurios buvo užregistruotos Rusijos Federacijoje. Administracinė nuobauda taikyta tik dėl 4 transporto priemonių, nes nėra suėjęs 2 metų terminas skirti administracinę nuobaudą. Galimybę paneigti šią informaciją Pareiškėjas turėjo, kai buvo atliekamas Bendrovės kompleksinis mokestinis ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimas, susiję su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Teritorinė muitinė 2024 m. vasario 28 d. raštu Nr. (1.17Mr)11DE-8807 kreipėsi į Pareiškėją informuodama, kad Bendrovės eksportuoti kelių vilkikai ir lengvieji automobiliai, yra įtraukti į sankcionuojamų prekių sąrašą, todėl, siekiant valdyti riziką, kad minėtos transporto priemonės nebūtų parduotos ar perduotos naudojimui fiziniam arba juridiniam asmeniui Rusijos Federacijoje, jas išvežus iš Europos Sąjungos, jos nebūtų parduodamos ar kitaip perduodamos asmenims, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba naudojamos nesilaikant tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų, nurodė Bendrovei pateikti trečiųjų šalių, į kurias buvo eksportuotos transporto priemonės, muitinių patvirtintas deklaracijų kopijas ar kitus dokumentus, liudijančius, kad eksportuotoms prekėms, trečiojoje šalyje buvo įforminta išleidimo į laisvą apyvartą ar kita muitinės procedūra, taip pat pateikti su transporto priemonių pirkėjais sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Be to, siekiant įsitikinti, kad Bendrovės vykdoma veikla, nepažeidė tarptautinių sankcijų sąlygų, Institucija paprašė paaiškinti, ar Bendrovei buvo žinoma, kokios šalies rinkai buvo skirtos eksportuojamos prekės Atsakydama į Institucijos nurodymą, Bendrovė pateikė informaciją bei dokumentus, tačiau jie nepatvirtino įformintų eksporto muitinės procedūrų užbaigimo. Ji nepateikė prekių gavėjo šalies patvirtintų importo deklaracijų kopijų ar kitų dokumentų, įrodančių kad prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą paskirties šalyje bei pagrindžiančių prekių pateikimo faktą šalies gavėjos muitinei. Bendrovė ignoravo Europos Sąjungos draudimus eksportuoti transporto priemones, ir siekdama suklaidinti bei išvengti Reglamentu nustatytų tarptautinių sankcijų, lengviesiems automobiliams ir kelių vilkikui, įformino transporto priemonių pardavimą asmenims, kuriems sankcijos netaikomos – Baltarusijos Respublikos fiziniams asmenims ir Kirgizijos įmonei „T. L. L. C. „“, o vėliau šios transporto priemonės buvo perduotos asmenims Rusijos Federacijoje. Bendrovės finansinėje apskaitoje rastos sąskaitos formos išrašytos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams bei šių asmenų bankiniai mokėjimai už transporto priemones, kurios buvo parduotos „T. L. L. C. „“, eksporto deklaracijoje paskirties šalį deklaruojant – Kirgizijos Respublika, leidžia darytina išvadą, kad Bendrovė žinojo tikruosius eksportuojamų prekių pirkėjus, todėl siekdama išvengti tarptautinių sankcijų Rusijos Federacijai taikymo, sudarė fiktyvius pardavimo sandorius. Be to, nustatyta, kad už Kirgizijos įmonei ir Baltarusijos piliečiams parduotas transporto priemones su Bendrove atsiskaitė su šiais pardavimo sandoriais nesusijusios trečiosios šalys, Bendrovė nepateikė Institucijai trišalių atsiskaitymo sutarčių ir nepaaiškino sandorio aplinkybių ir tiekimo grandinės. Tai leidžia daryti išvadą, jog prisidengiant transporto priemonių pardavimu asmenims, kurių atžvilgiu nėra taikomos tarptautinių sankcijų priemonės, transporto priemonės buvo perduotos į Rusiją, taip apeinant sankcijas.
P. T. J atstovas advokato padėjėjas G. V. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog nusižengimas buvo padarytas, todėl visi byloje esantys prieštaravimai turi būti vertinami Pareiškėjo naudai. Šiuo atveju pagrindinis bylos įrodymas, kuo vadovaujasi Institucija, yra duomenys gauti iš internetinės svetainės, tačiau jų negalima laikyti objektyviais ir teisingais įrodymais, nes nėra aišku iš kur jie gauti, jie nėra patvirtinti kompetentingos Institucijos parašu, patvirtinant kad jose užfiksuota informacija yra teisinga. Iš internetinės svetainės paimtos informacijos matyti, jog dokumentuose nėra fiksuotas transporto priemonių VIN kodas, nėra nurodyta informacija, kad transporto priemonės yra registruotos Rusijoje. Pažymėtina, kad sandoriai įvyko 2023 m. kovo mėn. ir balandžio 14 d., tuo metu galiojęs ANK 515 straipsnis numatė atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą, o įsigaliojus straipsnio pakeitimams, įsigaliojo atsakomybė ir ne tik dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, be ir dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo. Byloje taip pat yra vertinamas šalutinis įrodymas – mokėjimai iš Lenkijos ir Baltarusijos, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad Pareiškėjas tyčia ar dėl neatsargumo savo veiksmais sudarė sąlygas transporto priemonės atsidurti Rusijoje.
Institucijos atstovė Jūratė Galginienė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko nutarimą pilna apimtimi ir prašo palikti jį nepakeistą. Byloje pateikti dokumentai neatitiko sandorių grandinės, ir jie patvirtina, kad transporto priemonės, kurios yra sankcionuojamos, yra įformintos Rusijos Federacijoje. Institucija atliko Bendrovės mokestinį veiklos patikrinimą, kurio metu buvo sudaryta ataskaita, kurioje buvo išvardinti visi nustatyti pažeidimai bei atlikti veiksmai; ataskaita nebuvo ginčijama, įmonė sumokėjo jai paskirtą nuobaudą ir ataskaitos pagrindu buvo pradėta ši administracinio nusižengimo teisena. Buvo surinkta informacija internetiniuose tinklapiuose, jog 4 transporto priemonės yra registruotos Rusijoje. Tyrimo metu Bendrovės direktorius nepateikė įrodymų, kad sandoriai buvo užbaigti tinkamai. Buvo pateikti priešingi įrodymai (sąskaitos), iš kurių matyti, jog už transporto priemones mokėjo Baltarusijos, Lenkijos piliečiai, kas leidžia daryti išvadą, jog sandoriai buvo apsimestiniai ir transporto priemonės nenuvyko į paskirties šalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Skundžiamu N. T. J, einantis „UAB „A“ direktoriaus pareigas, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Nutarime nurodyta, jog jis pažeidė Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3h ir 3k straipsnius, Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnį.
Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudžiama a) bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu; b) bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis susijusį finansavimą arba finansinę paramą, skirtą toms prekėms ir technologijoms parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti arba susijusiai techninei pagalbai, tarpininkavimo paslaugoms ar kitoms paslaugoms teikti.
Reglamento 3h straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas prabangos prekes bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. 1 dalyje nurodytas draudimas taikomas XVIII priede išvardytoms prabangos prekėms tada, kai jų vertė viršija 300 EUR už vienetą, nebent priede nurodyta kitaip (3h straipsnio 2 dalis).
Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Įstatymo 7 straipsnyje numatytas draudimas sudaryti ir vykdyti sandorius ir prievoles, jų nevykdymo teisinės pasekmės.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Pareiškėjo ir Institucijos kilo būtent dėl parduotų transporto priemonių pardavimo, pateikimo ar perdavimo asmenims Rusijos Federacijoje. Institucijos pareigūnai, atlikę tikrinimą, nustatė, kad UAB „A“ įformino lengvųjų automobilių, kurie klasifikuoti Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais – 8703, ir kelių vilkiko, KN kodas – 870121, pardavimus Baltarusijos Respublikos fiziniam asmeniui ir Kirgizijos juridiniam asmeniui. Šių įformintų sandorių pagrindu deklaravo prekes eksporto procedūrai į Baltarusijos ir Kirgizijos Respublikas, pagal eksporto deklaracijas, tačiau Institucija pagal viešuosiuose šaltiniuose https://avtokompromat.ru/, https://avtocod.ru/ prieinamą informaciją nustatė, kad paminėtos transporto priemonės (pagal VIN kodus), fizinių ir juridinių asmenų vėliau buvo registruotos naudojimui Rusijos Federacijoje. Tuo tarpu Pareiškėjas nesutinka su šia Institucijos pozicija ir tvirtina, kad prekės buvo parduotos Baltarusijos ir Kirgizijos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių atžvilgiu nėra taikomos sankcijos. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kur ir kaip vėlias šias transporto priemones realizuos ar ką su jomis daryti jas įsigiję asmenys, kadangi Bendrovė pardavusi transporto priemones neturi jokių įgaliojimų ar teisių kontroliuoti šių transporto priemonių savininkų.
Šiuo atveju Institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad iš esmės T. J. kaltinimas grindžiamas pagal viešuosiuose šaltiniuose https://avtokomproma.ru/, https://avtocod.ru/ gautą informaciją, jog Bendrovės parduotos transporto priemonės yra registruotos Rusijos Federacijoje. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo nustatyta, jog pardavėjui UAB „A“ kilo pareiga neparduoti prekių bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „A“ įformino lengvųjų automobilių ir kelių vilkiko pardavimus ir sandorių pagrindu deklaravo transporto priemones eksporto procedūrai MRN Nr. 23LTKC0100EK0B9C48 (2023 m. kovo 15 d.), MRN Nr. 23LTKC0100EK09F299 (2023 m. kovo 6 d.), MRN Nr. 23LTLC0100EK09D0B5 (2023 m. kovo 6 d.), MRN Nr. 23LTVC0100EK0FB662 (2023 m. balandžio 13 d.) į Baltarusijos ir Kirgizijos Respublikas. Pagal Institucijos pateiktą UAB „A“ eksportuotų transporto priemonių, užregistruotų Rusijoje, sąrašą matyti, jog transporto priemonė, kurios eksporto MRN Nr. 23LTKC0100EK0B9C48 (2023 m. kovo 15 d.) Rusijoje registruota – 2023 m rugpjūčio 3 d., transporto priemonė, kurios eksporto MRN Nr. 23LTKC0100EK09F299 (2023 m. kovo 6 d.) Rusijoje registruota – 2023 m. liepos 26 d., transporto priemonė, kurios eksporto MRN Nr. 23LTLC0100EK09D0B5 (2023 m. kovo 6 d.) Rusijoje registruota – 2024 m. sausio 18 d., o transporto priemonė, kurios eksporto MRN Nr. 23LTVC0100EK0FB662 (2023 m. balandžio 13 d.) Rusijoje registruota – 2023 m. gegužės 24 d. Taigi, iš viso to matyti, kad Bendrovei pardavus transporto priemones, jos Rusijos Federacijoje buvo registruotos praėjus tam tikram laiko tarpui (nuo vieno iki dešimties mėnesių). Todėl atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, iš Institucijos pateiktų duomenų ir argumentų, byloje negalima daryti vieningos išvados, jog pareiškėjas iš tiesų žinojo, kad transporto priemonės bus parduotos/naudojamos Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas, pardavęs transporto priemones Baltarusijos ir Kirgizijos šalies asmenims, neturėjo jokių įgaliojimų ir teisių kontroliuoti šių transporto priemonių naujų savininkų veiksmų, o būtent, jog transporto priemonės nebūtų parduotos ar naudojamos Rusijos Federacijoje. Tai, jog Baltarusijos Respublikos fizinis asmuo ar Kirgizijos Respublikos juridinis asmuo po transporto priemonių įsigijimo jas pardavė ar perdavė Rusijos Federacijai, pareiškėjui neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.
T. J. patraukimą administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą teismas pripažįsta esant nepagrįstu dar ir todėl, nes šiuo atveju nebuvo tinkamai nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas tikrai žinojo, jog transporto priemonės bus parduotos fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo ir tai darė sąmoningai. Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo duotų parodymų matyti, kad T. J. tvirtino, jog transporto priemonės buvo parduotos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių atžvilgiu nėra taikomos sankcijos, su kuriais yra nusistovėjusi bendradarbiavimo tvarka ir glaudūs verslo ryšiai, todėl jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kur ir kaip vėlias šias transporto priemones realizuos ar ką su jomis daryti jas įsigiję asmenys. Kaip matyti, tyrimą atlikę pareigūnai visų šių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo metu netyrė ir nesiaiškino. Nebuvo aiškinamasi ir kreiptasi į transporto priemones įsigujusį fizinį ir juridinį asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo apie nusipirktus automobilius ir tolimesnį jų likimą ir pan.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija.
Įvertinus nustatytas, anksčiau išdėstytas aplinkybes ir faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad Institucija objektyviais ir neginčytinais įrodymais nepaneigė pareiškėjo atstovo nurodytų aplinkybių, kad T. J., parduodamas transporto priemones Baltarusijos Respublikos fiziniam asmeniui ir Kirgizijos Respublikos juridiniam asmeniui, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nežinojo kur ir kaip vėliau šias transporto priemones realizuos ar ką su jomis daryti jas įsigiję asmenys ir neįrodė buvus priešingai, todėl pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas, Institucijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, T. J. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
T. J. atstovo advokato padėjėjo G. V. skundą tenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. MRD-LM00-ANR_N-133-2025 administracinio nusižengimo byloje T. J. panaikinti ir administracinę teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.