- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-2555-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08779-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- M. N., A. V.
- Ieškovas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. N. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovės M. N. priešieškinį atsakovui A. V. dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas susijęs su paskolos teisinių santykių egzistavimu, sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudarytą dėl smurto panaudojimo bei realaus grasinimo.
Šalies argumentai
Remdamasis 2009 m. gegužės 15 d. paskolos rašteliu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 24000 Lt skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2009 m. gegužės 15 d. paskolos raštelį negaliojančiu ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kadangi pinigai atsakovei perduoti nebuvo, o pats paskolos raštelis sudarytas ieškovui prieš atsakovę panaudojant fizinį ir psichinį smurtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovui 24000 Lt skolą, procesines palūkanas bei 755 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas remdamasis teismų formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1412/2002, 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194/2009) bei įvertinęs, kad ginčo raštelyje vartojamas žodis „pasiskolinau“, sprendė, jog paskolos raštelis yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą.
Teismas taip pat pasisakė, kad nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių tarp atsakovo ir jo motinos 2006 m. balandžio 29 d. sudarytos 100 000 Lt dovanojimo sutarties fiktyvumą. Aplinkybę, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant notarinės formos, teismas vertino kaip nepaneigiančios sutartyje joje nurodytų pinigų dovanojimo ieškovui aplinkybės, ką patvirtina šalių paaiškinimai. Teismas taip pat nurodė, jog tariamas reikalo atsakovei skolintis iš ieškovo pagrindo nebuvimas yra subjektyvus faktorius, kuris nei paneigia, nei patvirtina pinigų perdavimo fakto. Anot teismo, į bylą taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad pasirašant 2009 m. gegužės 15 d. paskolos raštelį ieškovas prieš atsakovę būtų naudojęs smurtą. Aplinkybę, jog atsakovė yra pasirašiusi eilę paskolos raštelių, teismas vertino kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. N. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovas turėjo įrodyti, kad jis apeliantei paskolino 24000 Lt, tačiau, priešingai, apeliantė įrodė, kad ji ne tik pinigų negavo, bet ir paskolos raštelį pasirašė ieškovui panaudojus fizinį ir psichinį smurtą.
2. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, kad ieškovas negalėjo apeliantei paskolinti ginčo sumos. Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pradėjęs gyventi su apeliante turėjo daug skolų, o apeliantė jį išlaikė. Nors ieškovas pateikė darbo sutartis, pasirašytas su UAB „Eurogranda ir CO“ bei UAB „Multvida“, tačiau Sodros duomenų bazėje apie šias ieškovo darbovietes duomenų nepavyko rasti. Iš ieškovo metinių pajamų deklaracijų už 2008 – 2009 m. matyti, kad 2008 m. ieškovas gavo 4360 Lt pajamų iš darbo santykių, o 2009 m. – 6269,26 Lt. Be to, pagal pateiktu duomenis laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. iš ieškovo pagal du vykdomuosius dokumentus buvo išieškota tik 1125,06 Lt, o tai reiškia, kad ieškovas iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. neturėjo jokių kitų pajamų ar turto, išskyrus pajamas UAB „Aldas“. Minėta paneigia ir aplinkybę, jog ieškovas 2006 m. balandžio 29 d. iš motinos dovanų gavo 100000 Lt, kadangi jis būtų galėjęs iškart padengti savo skolas, o ne papildomai 2010 m. rugsėjo 6 d. skolintis iš liudytojo E. Š. sutuoktinės 10000 Lt, o iš paties liudytojo nuolatos skolintis smulkias sumas pragyvenimui.
3. Pagal CPK 197 str. 2 d. Sodros pažyma, VMI raštas apie ieškovo pajamas, antstolės M. T. pranešimai apie iš ieškovo išskaitomas sumas neginčijamai rodo, kad ieškovas 2009 m. neturėjo ir negalėjo turėti bei apeliantei paskolinti 24000 Lt. Be to, teismas nevisapusiškai išanalizavo ieškovo ir jo motinos sudarytos dovanojimo sutarties negaliojimą remiantis CK 1.93 str. 3 d.
4. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kad ieškovas versdavo apeliantę pasirašyti skolos lapelius. Šią aplinkybę patvirtina tiek 2011 m. rugsėjo 14 d. kratos metu paimtas ieškovo sąsiuvinis su rankraštiniu tekstu, tiek nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek duomenys, kad ieškovas nuo 2009 m. iki 2010 m. balandžio mėn. neva paskolino apeliantei 3072478 Lt, tiek paties ieškovo parodymai teismo posėdžio metu apie deginamus apeliantės surašytus raštelius.
5. Teismas nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, o vertino tik rašytinį sutarties tekstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. V. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės skundą atmesti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad šalims gyvenant kartu ieškovo pajamos buvo didesnės nei apeliantės, jis turėjo asmeninių santaupų, be to, jį materialiai paremdavo jo motina. Kad apeliantė neturėjo pinigų patvirtina faktai, jog ji iš savo tėvų skolinosi 10000 Lt, o ieškovas 2010 m. rugpjūčio 18 d. iš savo asmeninių lėšų apmokėjo apeliantei priklausiusio buto įsiskolinimus už komunalines paslaugas, o 2010 m. spalio 29 d. butą apskritai nusipirko. Su išieškotoja pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą ieškovas yra visiškai atsiskaitęs ir tai nėra reikšmingas įrodymas šioje byloje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie prieš ją naudoją bet kokios formos smurtą.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), apeliacijos proceso teisinį ir faktinį dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tarp bylos šalių 2001 m. kovo 8 d. raštelio pagrindu atsirado paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.
Paskolos sutarties realinis pobūdis reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo; paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas akcentuoja tai, kad teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
Atkreiptinas proceso dalyvių dėmesys, jog apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes atitinka įstatymo reikalavimus. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.
Byloje nustatyta, kad ieškiniu pareikštą materialinį teisinį reikalavimą ieškovas grindė 2009 m. gegužės 15 d. apeliantės ranka surašytu paskolos rašteliu (b. l. 4-5). Raštelyje įrašyta, kad „Aš, M. N. <..> pasiskolinau 24 000 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius litų iš A. V. <..>“. Daugiau jokių kitų įrašų patvirtinančių pinigų perdavimo faktą be žodžio „pasiskolinau“ raštelyje nėra nurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tik žodžio „pasiskolinau“ vartojimas skolos raštelyje, nesant atskirai aptarto pinigų – paskolos dalyko, perdavimo paskolos gavėjui, pats savaime nepatvirtina pinigų perdavimo fakto ir jo momento. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju paskolos perdavimo fakto patvirtinimui neužtenka vien tik lingvistinio pateikto ginčo raštelio turinio aiškinimo. Sprendžiant, ar paskolos dalykas pagal ginčo raštelį apeliantei iš tiesų buvo perduotas, esminę reikšmę turi tikroji šalių valia, aplinkybės, susijusios su ieškovo galėjimu disponuoti bei perleisti apeliantei 24 000 Lt dydžio sumą 2009 m. gegužės 15 d., bei aplinkybės, kuriomis esant raštelis buvo surašytas.
Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog 2009 m. gegužės 15 d. paskolos raštelį jį surašė esant ieškovo spaudimui, naudojant psichologinį ir fizinį smurtą (b. l. 20-23, 50-53, 107-115, 122-128). Objektyvių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad minėti apeliantės argumentai yra pagrįsti, iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kadangi pateikti dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu dėl smurto prieš apeliantę naudojimo, yra laiko atžvilgiu pernelyg nutolę nuo ginčo paskolos raštelio surašymo momento, be to, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius ieškovo smurto panaudojimo prieš apeliantę fakto. Tai suponuoja, kad nėra būtinos juridinės sudėties ginčo paskolos raštelį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 str. Tačiau minėti duomenys kartu su informacija, jog apeliantė ieškovui buvo surašiusi ne vieną paskolos raštelį, turėtų būti traktuotini kaip netiesioginiai įrodymai, sprendžiant dėl paskolos dalyko perdavimo realumo.
Esminę reikšmę sprendžiant, ar tarp bylos šalių 2009 m. gegužės 15 d. paskolos raštelio pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai, yra fakto, ar ieškovas buvo pajėgus finansiškai paskolinti apeliantei 24 000 Lt dydžio sumą, įvertinimas. Iš byloje pateiktos VSDFV pažymos apie ieškovo įmokas už 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieškovo darbo užmokestis šiuo laikotarpiu buvo vidutiniškai apie 476 Lt per mėnesį (b. l. 56). Antstolės M. T. 2012 m. sausio 25 d. raštas tvirtina, jog laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. iš ieškovo buvo išieškoma 32000 Lt skola (b. l. 74). Ieškovas taip pat neginčijo fakto, jog 2010 m. rugsėjo 6 d. kartu su apeliante iš pastarosios tėvų pasiskolino 10 000 Lt (b. l. 25). Ieškovas, siekdamas pagrįsti disponavimą 24 000 Lt dydžio suma surašant ginčo raštelį, pateikė teismui jo motinos 2006 m. balandžio 29 d. surašytą dovanojimo raštelį, kuriuo ji padovanojo ieškovui 100 000 Lt (b. l. 85). Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti minėtą dovanojimo raštelį fiktyviu, tačiau nustatytos aplinkybės, o tiksliau: duomenys apie ieškovo gautas pajamas 2008 - 2009 m., 32 000 Lt skolos priverstinio išieškojimo trukmė, vėlesnis pinigų skolinimasis iš apeliantės tėvų, leidžia daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog 2009 m. gegužės 15 d. paskolos raštelio surašymo metu ieškovas negalėjo perduoti apeliantei 24 000 Lt dydžio sumą, nes finansiškai buvo nepajėgus tą padaryti.
Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevisapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog tarp ieškovo ir apeliantės 2009 m. gegužės 15 d. paskolos raštelio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, t.y. sprendė, jog ieškovas pagrindė paskolos dalyko perdavimą apeliantei. Toks procesinis pažeidimas suponuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka proceso įstatymo tokio pobūdžio aktui keliamų reikalavimų (CPK 263 str.), todėl dalyje, kuria tenkintas ieškinys, turi būti panaikintas ir jo vietoje, tenkinant apeliacinį skundą, priimtas naujas sprendimas – ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. N. dėl skolos priteisimo atmetant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Naujas sprendimas priimtinas, kadangi 2009 m. gegužės 15 d. raštelio sudarymo aplinkybės suponuoja, kad, pirma, nėra tikėtina, jog ieškovas raštelio sudarymo metu būtų disponavęs 24 000 Lt suma, antra, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma, tarp jų ir aukščiau minėti netiesioginiai įrodymai, suponuoja, kad surašant 2009 m. gegužės 15 d. net tik nebuvo perduotas apeliantei paskolos dalykas, tačiau surašant ginčo raštelį nebuvo ir abipusės šalių valios dėl paskolos sutarties sudarymo, ir kaip minėta, tuo pačiu ir paskolos dalyko perdavimo, t.y. nebuvo būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti. Taigi yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad surašant ginčo skolos raštelį paskolos sutartiniai teisiniai santykiai nesusiformavo, paskolos dalykas apeliantei perduotas nebuvo (CPK 185 str.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei atsakovės patirtos išlaidos, apmokant advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose – 700 Lt (b. l. 102, 130) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos ir valstybės patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. N. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V. atsakovei M. N. 720 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 1000 Lt advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo A. V. valstybei 27,58 Lt pašto išlaidų.