- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-2120-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27890-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Pareiškėjas
- V. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-34618-534/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė V. F. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra neatlieka tarnybinių pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį pareiškėjai.
Teismas nustatė, jog ieškovės pateiktas procesinis dokumentas neatitinka Civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsnių reikalavimų. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėja pasinaudojo Baudžiamojo proceso kodekso 63, 64 straipsniuose nustatyta tvarka skųsti prokuroro veiksmus ar neveikimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė V. F., nesutikdama su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmais, turi teisę jų veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, o nesutikdama su Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atsisakymu tenkinti skundą, jo veiksmus apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas, atsisakydamas priimti procesinį dokumentą, nurodė, kad procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės susijusios su baudžiamosios teisės reguliuojamais dalykais (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Išsprendus baudžiamosios teisės reguliuojamus teisinius santykius baudžiamojo proceso kodekso reglamentuota tvarka, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, patirto dėl pareigūnų veikimo ar neveikimo. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas, kad prokurorai įtakotų Kauno apylinkės teismo sprendimo nevykdymą, vertinamas kaip Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio pažeidimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė V. F. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Nors atskirojo skundo reikalavimas nėra suformuluotas, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka, jog ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Nurodo, kad teismas nenustatė, jog ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su skundu generaliniam prokurorui dėl prokurorų neveikimo. Teismas neprašė prokuratūros ir generalinio prokuroro atsiliepimų į ieškinį, taip suvaržydami ieškovės pažeistas teises ir užkirsdamas tiesę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė Civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus.
Visų pirma, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti, ar byla yra priskirtina teismo kompetencijai (CPK 22 str.). Teismams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tačiau, kaip matyti iš ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų, ieškinį ji reiškia Lietuvos Respublikai, prašydama priteisti žalą, kurią ji patyrė dėl neteisėtų prokurorų veiksmų, taigi akivaizdu, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, remdamasis šia teisės norma. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos valstybė v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-219/2010).
Antra, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str.) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys neatitinka minėtų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.).
Iš ieškovės reiškiamo ieškinio matyti, kad jis akivaizdžiai neatitinka ieškiniui keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tikruosius ieškovės ketinimus, privalėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Taigi apeliantei turi būti suteikta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus. Ir tik tada, priklausomai nuo to, bus ar ne pašalinti ieškinio trūkumai, kliudantys pradėti teisminį procesą pagal tokį reikalavimą, turės būti sprendžiama dėl tolesnio tokio reikalavimo procesinio likimo (CPK 115 str.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.