- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-25441-994/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminė įpėdinė M. B. po sutuoktinio H. B. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti.
2. Pareiškime nurodo, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. B.. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 41-as notarų biuras išdavė liudijimą, kuris patvirtina, kad po M. B. mirties palikimą priėmė dukros L. R. ir I. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas ir M. B. sutuoktinis H. B.. Po H. B. mirties liko sutuoktinė M. B., kuri šiai dienai mirusi, ir du vaikai, t. y. pareiškėja ir I. B.. Paskutinioji mirusiojo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad po H. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre nėra patalpinti duomenys, jog H. B. būtų sudaręs testamentą. Nekilnojamo turto registro išrašo duomenimis M. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi butas įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, jie laikytini mirusiųjų bendrąją jungtine nuosavybe, t. y. ½ dalis buto bei ½ dalis žemės sklypo, nuosavybės teise priklauso mirusiajam H. B.. Pažymi, kad mirus motinai, pareiškėja kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po M. B. mirties. Tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o jos motina, mirė nepriėmusi palikimo po sutuoktinio mirties, todėl praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Tokiu būdu, ji, kaip M. B. teisių ir pareigų perėmėja, turi kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodo, kad L. M. B. po sutuoktinio mirties ir toliau valdė ir tvarkė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mokėjo mokesčius, sudarinėjo įvairias namo priežiūrai reikalingas sutartis. Jos nuosavybėje buvo buto kadastrinių matavimų byla. Tiek M. B., tiek ir H. B. gyvenamąją vietą buvo deklaravę tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad tai, kas išdėstyta bei pateikti prie pareiškimo rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog M. B. po sutuoktinio H. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pažymi, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikalinga su tikslu pareiškėjai kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą po H. B. mirties bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo paliktą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotam asmeniui I. B. pareiškimas su jo priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas asmeniškai 2022-10-17 (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2022-10-31, atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančios Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad pareiškėja yra M. B. ir H. B. dukra (el. b. l. 10). M. B. ir H. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų - pareiškėjos ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 10). Bylos duomenimis H. B. mirė (duomenys neskelbtini), o M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5-6). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad M. B. ir H. B. santuokos metu buvo įgiję šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėjas H. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su M. B.. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų H. B. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 12).
7. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėja, nei pareiškėjos motina M. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ar sesuo I. B. po H. B. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau M. B., kuri šiuo metu yra mirusi, faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio H. B. mirties likusį visą turtą. Pareiškėjos motina M. B. po sutuoktinio H. B. mirties ir toliau išlaikė jų santuokoje įgytą turtą, jį prižiūrėjo, valdė, mokėjo visus su turtu susijusius mokesčius. Minėtai aplinkybei pagrįsti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Buto techninė byla; 2007-03-16 Gamitinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (el. b.l. 16-17). Be to, iš Gyventojų regsitro pažymų matyti, kad tiek M. B., tiek ir H. B. gyvenamąją vietą buvo deklaravę tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos motina M. B. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio H. B. mirties likusį turtą.
8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
11. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus H. B. jo sutuoktinė M. B. rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu su sutuoktiniu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad jos mirusi motina M. B. po sutuoktinio H. B. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu, žemės sklypu ir kt.), t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos motina M. B. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio H. B. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju M. B. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos motina M. B. po palikėjo H. B. likusį turtą (dalį buto, dalį žemės sklypo) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. B. turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio H. B. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad M. B. po H. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė H. B. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. K. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po motinos M. B. mirties (el. b. l. 8-9).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos L. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio H. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.