Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) 2012 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus iki 2013-03-01 atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

3) Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 3 d.;

4) Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 2 mėtų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Anykščių rajono apylinkės 2014 m. liepos 3 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2014 m. liepos 3 d. nuosprendį bei laikinajame sulaikyme (2013 m. rugsėjo 14 d. (1 para) bei suėmime (nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d.) išbūtas laikas;

5) Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos); vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant ir subendrinant su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, M. K. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. gegužės 27 d., į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2013 m. rugsėjo 14 d. (1 para) bei nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. (1 para). Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 23 d. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 89-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. K. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 2 d. 2 p. pagrindu; nustatytos lygtinio paleidimo laikotarpiui nuteistajam M. K. BK 75 str. 2 d. 5, 7 ir 10 p. numatytos pareigos: - neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki bausmės pabaigos, t. y. 2017 m. lapkričio 25 d., - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki bausmės pabaigos, t. y. 2017 m. lapkričio 25 d., - įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti savo darbo vietą. 2017 m. rugsėjo 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistajam M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės likusią neatliktą dalį (6 mėnesius 2 dienas),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, apsisvaiginęs alkoholiu, įžeidinėdamas nukentėjusiąją – savo sugyventinę G. K., grasino ją nužudyti nupjaunant jos galvą ir pastarąją padėti prie nukentėjusiosios motinos buto durų, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad M. K. grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Nurodė, kad rugpjūčio 5 d., apie 21 val., parėjo namo pas sugyventinę (G. K.) išgėręs alkoholio, jautėsi apsvaigęs. Pradžioje buvo ramu, po to jo sugyventinė G. K. pamatė, kad jis išgėręs, nes ji pati nevartoja alkoholio, tarp jų prasidėjo konfliktas, visokiais žodžiais vadintis ėmė, tiek jis, tiek nukentėjusioji kalbėjo necenzūriniais žodžiais, G. neleido jam gerti. Kaltinamasis teigia nesiėmęs jokių fizinių veiksmų, baldų nestumdė, jei būtų trenkęs į šaldytuvą, iškart ranka būtų ištinusi, o jis nieko nedarė. Jie kartu rūkė balkone, jai matyt nusibodo klausytis jo, tada jis girdėjo kaip ji (nukentėjusioji) paskambino draugei ir sakė, kad kviesk policiją, jos draugė klausė, koks adresas. Neigia grasinęs nužudyti, nes pats prie namų durų laukė, kol atvažiuos policija, jei jo tikslas būtų nužudyti, nebūtų taip elgęsis, nesupranta, kas čia pasidarė. Policija maždaug po 10 min atvyko, G. įleido policiją. G. iš pradžių normaliai atrodė, po to atvykus pareigūnams sakė išvesti jį, bet jis sakė pareigūnui, kad neturi kur eiti. Tada G. K. kitam pareigūnui pasakė, kad jis (kaltinamasis) grasino nupjauti jai galvą, pareigūnas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas bus pradėtas, pradėjo filmuoti, o prieš kameras G. pradėjo verkti. Apie trejus metu jie yra sugyventiniai, dabar jis prieš mėnesį grįžo į Lietuvą, bet nespėjo įsidarbinti dėl šio įvykio. Gyveno su G. K. (duomenys neskelbtini). Viskas su nukentėjusiąja buvo gerai, bet ji nemėgsta, kai jis vartoja alkoholį. Išgėręs alkoholio kaltinamasis teigia, kad visko būna, kad agresyvus gali būti, žiūrint su kokiais žmonėmis yra. Tokių grasinimų sugyventiniai nebūtų išsakęs, nes jam žinoma baudžiamajam kodekse numatyta atsakomybė. Su nukentėjusiąja bendravo laiškais, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jo teigimu, ji vieną kartą pasakė policijai, kad jis jai trenkė, po to pasakė, kad netrenkė. Pas nukentėjusiąją iš užsienio grįžo, nes myli. Prieš nukentėjusiąją nebuvo pakėlęs rankos. Jokių įrankių, ginklų įvykio metu prie savęs neturėjo.

Nukentėjusioji G. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 5 d. po darbo grįžo apie 7 val., sugyventinio M. (K.) nerado namuose. Apie metus jie yra sugyventiniai, santykiai yra idealūs, kol jis negeria, tada prasideda konfliktai ir priekaištai, kivirčai. Tą dieną po poros valandų jis grįžo išgėręs, ji nieko nesakė, nes nenorėjo veltis į konfliktą. Tada jam į telefoną kažkas paskambino, jis susiginčijo, negirdėjo esmės, tik, kad susibarė. Tada jis atėjęs į balkoną, sakė jai, kodėl tu mane ignoruoju. Tada prasidėjo konfliktas. Virtuvėje yra sėdimas kampas prie jo yra stalas, jis pastūmė tą stalą ginčo metu, po to jis trinktelėjo kumščiu į šaldytuvą, smūgis nebuvo toks, kad šaldytuvas įlinktų, nebuvo stiprus. Ji sakė jam, kodėl jis geria, jai buvo priekaištaujama dėl buvusių vaikinų, dėl buto nuomos, prikaišiojama. Pas juos buvo susitarimas, kad jei jis negeria, tada gyvena kartu, kaltinamasis supyko, ėmė reikalautų atiduoti iš jos nuomos pinigus. Vyko ginčas. Ji neapsikentusi parašė bendradarbei, kad ši kviestų policiją, draugė paskambino jai, kad būtų patikslintas adresą, ji patikslino, tada jie kartu laukė tos policijos. Ji nežino, kodėl kaltinamasis jai staiga, gal iš pykčio, pasakė, kad nupjaus jai (nukentėjusiajai) galvą ir numes prie jos motinos durų, ji baisiai išsigando. Taip ir pasakė pareigūnams, kai jie atvyko. Būdavo tarp jų rimtesnių apsistumdymų, barnių, bet ji tuo metu „vartojo“, šiai dienai smurto, nuo ko liktų mėlynės ar reiktų išsiimti abdukciją, nėra. Ji Vilniuje yra du kartus iškvietusi jam (kaltinamajam) policiją, buvo dėl stumdymosi. Tai buvo pirmas kartas, kai toks garsinimas buvo. Dėl jo žodžių jautėsi labai blogai, nes jis yra neadekvatus išgėręs, ji išsigando, nes žinojo, kad jis yra pergėręs, labai neigiamai veikia gėrimas jį. Ji jį pirmą kartą tokį matė, piktą, įniršusį, jo (kaltinamojo) balso intonacija buvo pakelta, tai privertė ją išsigąsti. Draugei rašė iki šių žodžių, nes bijojo, kad nepasibaigtų viskas blogai, ji nežinojo, kodėl jai tokia mintis šovė į galvą, bet norėjo, kad jis apsiramintų, nes policija padarytų savo darbą, ji jautėsi saugi ir rami tik iškvietusi policiją. Tarp skambučio draugei ir policijos atvykimo praėjo apie 10 min., draugei nurodė, kad kaltinamasis nepakėlė prieš ją rankos, bet koliojosi. Koridoriuje jie buvo abu, kai atvyko policija. Ji negalėjo išeiti iš namų, nes jai yra probacijos laikotarpis, nustatytas įpareigojimas būtų namuose nuo 10 iki 6 val., ji bijojo laiku nesugrįžti namo. Nukentėjusioji nurodė, kad jei kaltinamasis negertų alkoholio, ji galėtų su juo gyventi.

Liudytojas M. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad dirba VPK Patrulių rinktinėje. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai vyksta konfliktas tarp sugyventinių. Atvykus į vietą kreipėsi moteris (nukentėjusioji), kuri paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis grasino nupjauti jai galvą ir padėti prie jos motinos buto durų. Moters buvo paklausta, ar ji suvokė tai, kaip realų grasinimą, nukentėjusioji nurodė, kad taip. Pareigūnams atvykus jie abu (kaltinamasis ir nukentėjusioji) buvo koridoriuje, kaltinamasis su pareigūnais elgėsi neagresyviai, tačiau jie (sugyventiniai) tarpusavyje toliau ginčijosi dėl buitinių finansinių problemų, sugyventinis neigė sakęs šiuos žodžius (grasinimus). Jis pats asmeniškai bendravo su nukentėjusiąja, jo kolega buvo su sugyventiniu. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, todėl jis davė jai laiko nusiraminti, po to jos buvo paprašyta, kad papasakotų, kas įvyko. Moteris sakė, kad įvyko konfliktas, sugyventinis elgėsi agresyviai, dėl tų pasakytų žodžių ji išsigando. Jis tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu filmavo nukentėjusiąją, surašė pirminį protokolą, kuriame nurodytos aplinkybės yra teisingos, nurodyta taip, kaip pasakojo nukentėjusioji, tai patvirtina.

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d., 22.25 val. - 22.30 val., G. K. policijos vyriausiajam patruliui M. J. pareiškė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 21.20 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. K. žodinio konflikto metu grasino ją nužudyti, nupjauti jai galvą, nupjautąją jos galvą padėti prie jos motinos durų. Šiuos M. K. žodžius G. K. suprato kaip realų pavojų jos sveikatai ir gyvybei, dėl to prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. 22.33 val. - 22.45 val. G. K. paliudijo, kad ji su sugyventiniu M. K. gyvena apie 3 metus. M. K. prieš ją dažnai smurtauja, ją terorizuoja. 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto svetainėje M. K., būdamas neblaivus, pradėjo agresyviai elgtis, stumdė baldus, įžeidinėjo ją, vėliau pasakė jai, kad nužudys ją, nupjaus jai galvą, nupjautą galvą padės prie jos motinos buto durų. Šiuos žodžius G. K. suprato kaip realų pavojų gresiantį jos sveikatai ir gyvybei, dėl ko ji labai išsigando, paskambino savo draugei J. G., o ši iškvietė policiją. Civilinio ieškinio atsisako (b. l. 8-13).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. papildomos apklausos 2019 m. rugpjūčio 7 d. metu nurodė, kad ji su M. K. yra sugyventiniai, susipažino maždaug prieš 7 metus, tada pradėjo kartu gyventi, gyveno Anykščiuose. Prieš tris ar keturis metus M. K. buvo įkalinimo įstaigoje, maždaug prieš metus jis grįžo, o kai grįžo, vėl jiedu buvo kartu. Paskutiniu metu jiedu gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš kokius 4 mėnesius šiuo adresu jau buvo kviesta policija 2 kartus, nes dažnai vykdavo tarp jų konfliktai dėl alkoholio. Jis (M. K.), kai blaivas, geras žmogus, jai padėdavo, kartu išlaikė butą, bet kai jis būdavo išgėręs, ji bijodavo jo, nes jis, būdamas išgėręs, ne vieną kartą yra prieš ją pakėlęs ranką, tačiau dėl to niekada ji nesikreipė į policiją. 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 19 val., ji grįžo namo, kur dabar gyvena (duomenys neskelbtini). M. tuo metu dar namie nebuvo, jis grįžo maždaug po poros valandų. Jis iškart grįžęs namo jos paklausė, ar ji pyksta, nes jis grįžo namo išgėręs. Ji atsakė, kad ne, pakalbėsime rytoj. Ji nenorėjo veltis į jokį konfliktą. M. K. iškart nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą. Tuo metu tarp jų nebuvo jokio konflikto. Ji girdėjo, kaip jis kalbėjo su kažkuo telefonu, tiksliai negali pasakyti su kuo, galvoja su draugais, su jais apsipyko. Ji girdėjo, kaip tarėsi kitą dieną susitikti. Baigęs kalbėti M. K. iš niekur nieko pradėjo kibti prie jos, klausė, ar ji pyksta ant jo, pradėjo prikaišioti, kad anksčiau, kol jis buvo įkalinimo įstaigoje, ji turėjo vaikinų, iš niekur nieko pradėjo plūsti ją įvairiais žodžiais, kad laukia nesulaukia, kada ji vėl pradės vartoti, tačiau tiksliai neįvardino ką, kad tokioje situacijoje jis tik juoktųsi iš jos, o ne jai padėtų, jei taip atsitiktų. Tada M. K. pradėjo stumdyti stalą, tikriausiai norėjo ją įbauginti ar išgąsdinti. M. K. trenkė vieną kartą kumščiu į šaldytuvą. Prieš ją rankos jis nekėlė. Tada M. K. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, nes jis davė jai 305 Eur, kad ji sumokėtų už nuomą. Tada ji parašė savo bendradarbei žinutę, kad iškviestų policiją. Skambinti pati bijojo, kad M. K. nesudaužytų jos telefono. Maždaug po 10 minučių draugė jai paskambino, nes pamiršo jos adresą, nežinojo, į kur kviesti policiją. Kai draugei pasakė savo adresą, M. tai išgirdo ir apsiramino, nes jis suprato, kad ji tikrai gali iškviesti policiją. Po to M. K. vėl žodžiais prie jos pradėjo kibti dėl tų 305 Eur, tačiau ji paaiškino jam, kad ji dar negavo algos ir jam negali atiduoti tų pinigų. M. K. jos neklausė, nereagavo į jos pasakymą, kad negali tų pinigų jam šiuo metu atiduoti. Po to jis dar labiau supyko. Atsiklaupė kambaryje, pradėjo sakyti, kad nupjaus jai galvą ir kad ją numes prie motinos durų. G. K. jo grasinimus priėmė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, nes, kaip ir minėjo, jo išgėrusio ji tikrai bijo. Kartais ji net bijo jam blaivam kažką pasakyti, nes žino, kad tuo metu jis jai nieko nepasakys ir nepadarys, tačiau jei tik išgers, jis prisimins jos pasakytus žodžius ir jam gali prasidėti agresija. Nors jis nežino, kur jos motina gyvena, galbūt jis iš pykčio taip pasakė, tačiau realiai ji dėl savo gyvybės labai bijojo, nes jis buvo tikrai padauginęs alkoholio. Po visų grasinimų, jis lyg niekur nieko persižegnojo, atsikėlė ir nuėjo parūkyti. Tuo metu kaip tik atvyko policijos pareigūnai, kurie ir išsivežė M. K. (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad ji yra G. K. bendradarbė, abi gerai sutaria. G. yra pasipasakojusi, kad anksčiau prieš ją jos sugyventinis M. keldavo ranką. Žino, kad M. kurį laiką buvo išvažiavęs į užsienį, o kai grįžo, G. jam davė vieną sąlygą, dėl kurios gali grįžti pas ją: kad jis nevartotų alkoholio. Ji bijo jo, kai jis išgeria. 2019 m. rugpjūčio 5 d. 21.19 val. liudytojai į mobilųjį telefoną atėjo trumpoji sms žinutė su tekstu „J., kviesk policiją, M. girtas“. Liudytoja suprato, kad G. K. tikrai jo išsigando, jo bijojo, nes, kiek ją žino, G. K. tikrai į liudytoją nesikreiptų ir neprašytų pagalbos, jei tai nebūtų buvę viskas labai rimta. Liudytoja paskambino G. K., nes pamiršo jos adresą. G. K. pasakė adresą (duomenys neskelbtini). G. K. jai pasakė tik adresą ir dar pridūrė, kad liudytoja padarytų tai, ko buvo prašyta. Tikriausiai garsiai nenorėjo kalbėti apie policiją, nes kalbant su ja telefonu liudytoja girdėjo, kaip ji verkė, kad buvo labai išsigandusi, kaip ji sakė M., kad jis nuo jos atsitrauktų, o jis taip pat kažką sakė jai, tačiau konkrečiai ką, liudytoja nesuprato. Tik tiek pakalbėjusi telefonu su G. suprato, kad ši tikrai išsigandusi ir pas ją namuose vyksta kažkas negero, dėl ko ji bijo ir prašo ją iškviesti policiją. Liudytoja paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Šie parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje.

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. objektų apžiūros protokolo matyti: pirmojo vaizdo įrašo pavadinimas yra „VID_20190805_215032.mp4‘, kurio trukmė yra 00:31 min. Vaizdo įraše matoma stovinti mergina, veido nesimato, ji bendrauja su policijos pareigūnais. Girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas: „Papasakokit, kas čia buvo“. Mergina: „Buvo taip, kad grįžau po darbo namo ir gal po poros valandų grįžo draugas, visas išgėręs, iš pradžių atėjo į kambarį atsigult, o po to pradėjo kabinėtis, pradėjo stalą stumdyti, pradėjo šaldytuvą daužyt. Ir po to prasidėjo, esmė tame, kad jis man sakė, kad aš dabar prieš tave rankos nekelsiu, bet jeigu mane pareigūnai išveš, ta prasme aš įeisiu pro balkoną, papjausiu, galvą nupjausiu. Atsiklaupęs klūpėjo palei duris“. Įrašas baigiasi. Antrojo vaizdo įrašo pavadinimas yra „VID_20190805_215109.mp4“, kurio trukmė yra 00:12 min. Vaizdo įraše matoma stovinti mergina, veido nesimato, ji bendrauja su policijos pareigūnais. Girdimas pokalbis. Policijos pareigūnas: „Tuos žodžius, jūs kaip supratote?“ Mergina: Grasinimą sau. Policijos pareigūnas: „Jūs supratote šituos žodžius, kaip realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei?“ Mergina: „Tai jo“. Policijos pareigūnas: „Taip“. Įrašas baigiasi (b. l. 27).

Iš 2019 rugpjūčio 9 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatoje su įtariamuoju M. K. nukentėjusioji G. K. paliudijo, kad, kai jis grįžo namo, tarp jų pradžioje nebuvo jokio konflikto. Grįžęs jis iškart nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą, ji girdėjo, kaip jis kalbėjo telefonu su kažkuo ir kalbėdamas susipyko. Tada jis atsikėlė, pradėjo reikšti jai priekaištus, priminti jai jos buvusius, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Tada jis supykęs pastūmė stalą, trenkė kumščiu į šaldytuvą, bet prieš ją rankos jis nekėlė, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Tada ji paskambino draugei, kad ši iškviestų policiją. Kol laukė policijos, M. K. namuose, koridoriuje, atsiklaupė prieš ją ir pasakė, kad nupjaus jai galvą ir padės ją prie jos motinos durų. Jis taip sakė vieną kartą, tačiau ji jo tuo metu labai išsigando ir jo grasinimus priėmė kaip realų pavojų savo gyvybei. Įtariamasis M. K. akistatoje pareiškė girdėjęs nukentėjusiosios parodymus, juos supratęs, tačiau nesutinka. Jis sutinka, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas, kad jiedu pykosi, tačiau kad jis grasintų G. K. tikrai neprisipažįsta. Jis negrasino jai, tikrai nesakė, kad jis nupjaus jos galvą ir padės prie jos motinos durų. Nukentėjusioji G. K. patvirtino girdėjusi įtariamojo parodymus, juos supratusi, tačiau nesutinka, nes tai yra melas. M. K. jai grasino, kad nupjaus jos galvą ir padės prie motinos durų. G. K. ir M. K. akistatoje vienas kitam klausimų neturėjo (b. l. 44).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 21.25 val. J. G. pranešė, jog bendradarbė G. K. prašė iškviesti policiją (jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes sugyventinis konfliktuoja, grįžęs iš kalėjimo (b. l. 5).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 22.13 val. M. K. nustatytas 1,70 % girtumas (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

M. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išdavos

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal paminėtą BK normą, būtina nustatyti ne tik tai, jog, pavyzdžiui, buvo grasinama atimti gyvybę, bet ir pakankamą pagrindą bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo (realumą). Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 21.20 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute tarp nukentėjusiosios ir neblaivaus kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos ir akistatos su įtariamuoju metu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis apskritai neigia išsakęs bet kokius grasinimus nukentėjusiajai, nesakęs, kad nupjaus jai galvą ir padės ją prie jos motinos durų, nes jam žinomas baudžiamasis kodeksas, jo nuostatos ir numatyta atsakomybė. Kaltinamasis nurodo, kad su nukentėjusiąja vyko konfliktas dėl jo neblaivumo, jie pykosi, bet jis fizinio smurto nenaudojo, negrasino jai, pats laukė policijos pareigūnų atvykstant. Tačiau tokias jo nurodomas aplinkybes paneigia itin nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurių ji laikėsi viso baudžiamojo proceso metu nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, akistatos ikiteisminio tyrimo metu bei duodama parodymus tiesiamajame posėdyje.

Nukentėjusioji G. K. viso proceso metu ir teisiamajame posėdyje duodama parodymus nuosekliai tvirtino, kad kilusio tarp jos ir kaltinamojo žodinio konflikto metu kaltinamasis prieš ją smurto nenaudojo, tačiau buvo „pergėręs“, agresyvus, ji nežinojo, kuo viskas gali baigtis, todėl paprašė draugės (J. G.) iškviesti policijos pareigūnus, tik juos iškvietusi pasijautė saugesnė, o kaltinamasis, prieš tai stumdęs baldus namuose, sudavęs kumščiu į šaldytuvą, reikalavęs iš jos pinigų už nuomą, priekaištavęs, belaukiant pareigūnų atsiklaupęs staiga jai pasakė, jog nupjaus jai galvą ir padės ją prie jos motinos buto durų. Dėl šių kaltinamojo žodžių nukentėjusioji teigia labai išsigandusi, nes kaltinamasis yra neadekvatus išgėręs, jis buvo pergėręs, labai neigiamai veikia gėrimas jį, o ji jį pirmą kartą tokį matė: piktą, įniršusį, jo (kaltinamojo) balso intonacija buvo pakelta, tai privertė ją išsigąsti. Paminėtas aplinkybes nukentėjusioji nurodė teisiamojo posėdžio metu, taip pat apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo pareiškime atvykus policijos pareigūnams, akistatos su įtariamuoju metu, taip pat tokios aplinkybės nustatytinos ir iš prie bylos esančio vaizdo įrašo, tiesiogiai peržiūrėto teisiamojo posėdžio metu. Pirmame vaizdo įraše pavadinimu „VID_20190805_215032.mp4“ matyti ir girdėti nukentėjusiosios ir policijos pareigūno pokalbis, pareigūnams atvykus į iškvietimą, jame G. K. aiškiai nurodo, kad M. K. jai grasino, kad galvą nupjaus, tai darė atsiklaupęs. Šio vaizdo įrašo metu girdėti, kaip nukentėjusioji verkia, balsas trūkčioja. Antrajame vaizdo įraše pavadinimu „VID_20190805_215109.mp4“ nukentėjusioji G. K. nurodo, kad ji suprato tai, kaip realų grasinimą sau. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. J. patvirtino, kad jis buvo policijos pareigūnas atvykęs į iškvietimą dėl sugyventinių konflikto (duomenys neskelbtini), ir bendravęs su nukentėjusiąja G. K., kuri jam pasirodė išsigandusi, apsiverkusi, jis jai davęs laiko apsiraminti ir tada nurodęs papasakoti apie įvykio aplinkybes. Anot šio liudytojo, G. K. verkdama, kas yra užfiksuota ir jo darytame vaizdo įraše, pridėtame prie bylos, nurodė, jog M. K. (jos sugyventinis) grasino jai nupjauti galvą ir padėti prie jos motinos namų, kad tokius grasinimus ji suprato kaip realius. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. G. parodymai nėra pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau šie liudytojos parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, proceso dalyviams sutinkant ir nurodant, kad šios liudytojos kviesti į teisiamąjį posėdį nereikia. Tokie ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. G. parodymai, kad būtent ji iškvietė nukentėjusiosios prašymu policijos pareigūnus, kad nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi, tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, kuriuos patvirtina ir liudytojo M. J. parodymai teisme, filmuota medžiaga byloje, patikimumo. Juolab, kad nukentėjusioji G. K. buvo prisaikdinta teisiamajame posėdyje, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Bylos duomenimis G. K. anksčiau teista už melagingų parodymų davimą, šmeižtą, nepagrįstą pranešimą apie nusikalstamą veiką ir pan. nėra (b. l. 56-58). Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad bijo savo sugyventinio M. K., kai šis yra išgėręs alkoholio, tada tarp jų kyla konfliktai, patvirtino buvus smurto (susistumdymo), kuris nesibaigė kraujosruvomis, dėl to ji į medikus dėl abdukcijos nesikreipė. Nukentėjusioji nurodė, kad yra kvietusi policijos pareigūnus dėl konfliktų su sugyventiniu, kai jis būdavo neblaivus. Paminėtina, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi M. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės likusią neatliktą dalį (6 mėnesius 2 dienas), vienas iš pagrindų panaikinti lygtinį paleidimą, buvo naujas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš sugyventinę. Pažymėtina, kad M. K. ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Kaip nuosekliai nurodė nukentėjusioji viso proceso metu, iki išsakytų grasinimų kaltinamasis ją plūdo žodžiais, stumdė stalą, kumščiu sudavė į šaldytuvą, todėl ji bijojo, nutarė kviestis policiją, nes bijojo, kad viskas baigsis blogai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis namuose buvo dviese, nukentėjusioji šiuo metu yra probacijos laikotarpyje, dėl to, kaip pati nurodė, negalėjo išeiti iš namų vėlyvu paros metu, bijojo pažeisti probacijos sąlygas.

Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, jog kaltinamasis išsakė G. K. grasinimą nužudyti nupjaunant jai galvą, o nukentėjusioji G. K. turėjo pagrindo manyti, kad jai išsakytas grasinimas yra realus. Teismas konstatuoja, jog M. K. turėjo suvokti ir suvokė, kad grasindamas nužudyti savo sugyventinę nupjaudamas jai galvą, t. y. itin žiauriu būdu, tuo pačiu metu nurodydamas, kad padės ją prie nukentėjusiosios motinos durų, kėlė nukentėjusiajai mirties baimę ir siekė tokios jos būsenos. Tokiais grasinimais, teismo vertinimu, kaltinamasis iš tikrųjų siekė sudaryti nukentėjusiajai įspūdį, kad grasinimas gali būti įvykdytas realiai, juolab, kad jie buvo dviese savo namuose. Iš byloje ištirtų įrodymų visumos spręstina, kad grasinimas buvo išsakytas iš pykčio, nukentėjusiajai priekaištaujant dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo, nurodant, kad jie galimai išsiskirs dėl to, negyvens kartu. Kaltinamojo teiginiai, kad jis nenorėjo ir neturėjo su kuo nukentėjusiosios nužudyti, jo atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, kadangi šios nusikalstamos veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Kaltinamojo pozicija neigiant kaltę ir nepripažįstant sakius bet kokius grasinimus sugyventinei, vertinama kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad M. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, apsisvaiginęs alkoholiu, įžeidinėdamas nukentėjusiąją – savo sugyventinę G. K., grasino ją nužudyti nupjaunant jos galvą ir pastarąją padėti prie nukentėjusiosios motinos buto durų, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad M. K. grasinimas gali būti įvykdytas, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl M. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veika baigta, ji padaryti namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, teistas keturi kartus, tris kartus už nusikalstamas veikas susijusias su kito asmens sveikatos sutrikdymu, jam buvo paskirtos: laisvės apribojimo, laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant, bei reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Tokie nustatyti faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent šiuo atveju, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji, nusikalstame veika buvo padaryta iš pykčio, nulemta neblaivios kaltinamojo būsenos, kas yra pagrindinė šiuo metu kaltinamojo problema, dėl kurios keičiasi jo elgesys ir kyla konfliktai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis ir įpareigojant kaltinamąjį viso šios bausmės atlikimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 3 p.); gydytis nuo alkoholizmo, jei kaltinamasis sutinka (BK 48 str. 6 d. 4 p.); neatlygintinai išdirbti 75 valandas per 6 mėnesius nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.); uždraudžiant įgyti, turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 3 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 5 d. 22.00 val. (b. l. 33); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 47-48). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, M. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis M. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, toliau jam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo, todėl ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta ir M. K. nedelsiant paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – garso ir vaizdo įrašai, perrašyti į skaitmeninę laikmeną, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti M. K.:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) gydytis nuo alkoholizmo, jei M. K. sutinka;

3) neatlygintinai išdirbti 75 (septyniasdešimt penkias) valandas per 6 (šešis) mėnesius nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) uždrausti įgyti, turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti M. K.:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) gydytis nuo alkoholizmo, jei M. K. sutinka;

3) neatlygintinai išdirbti 75 (septyniasdešimt penkias) valandas per 6 (šešis) mėnesius nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) uždrausti įgyti, turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į M. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. 22.00 val. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Panaikinti M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, ir paleisti M. K. teismo posėdžių salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.