Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2FB-731-285/2015 pagal pareiškėjų R. P. ir A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, antstolis R. B. , V. P., I. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-16833-285/2013 fiziniams asmenims R. P. ir A. P. buvo iškelta bankroto byla. 2014 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių R. P. ir A. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-547-285/2014 patvirtintas R. P. ir A. P. mokumo atkūrimo planas. Bankroto proceso pabaiga numatyta 2015 m. balandžio 1 d.

Kauno apylinkės teismui pareiškėjų R. P. ir A. P. bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2015-04-22 pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė bankrutuojantys asmenys ir bankroto administratorius. Bankroto administratorius prašė priimti sprendimą dėl R. P. ir A. P. bankroto proceso pabaigos, nurašant R. P. ir A. P. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 103 758,26 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta baigti fizinių asmenų bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-547-285/2014 pareiškėjams R. P. ir A. P. iškelta bankroto byla, 2014 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtinti jų kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 129 144,70 Eur (445 910,85 Lt) sumai. 2014 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, kuriame numatytos plano vykdymo priemonės ir sąlygos. Bankroto administratorius 2014 m. spalio 24 d. raštu Nr. 10-26536 informavo kreditorių „Swedbank“, AB apie plane numatytos priemonės įgyvendinimą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą 104 282,85 Eur sumai. Vykdant 2014 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir tenkinant finansinius reikalavimus laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. fizinių asmenų kreditoriams buvo išmokėta 979,02 Eur suma. Kreditoriui „Swedbank“, AB išmokėta 974,77 Eur suma, antstoliui R. B. išmokėta 4,25 Eur suma. 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditoriaus „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas 103 308,08 Eur sumai ir kreditoriaus antstolio R. B. finansinis reikalavimas 450,18 Eur sumai. 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atmestas suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB pareiškimas dėl pareiškėjų R. P. ir A. P. bankroto bylos nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl bankroto administratorius atliekamų procedūrinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad kreditorius „Swedbank“, AB 2015 m. vasario 11 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuriame prašė pareiškėjų atžvilgiu nutraukti bankroto bylą, nurodė, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atmetė, nurodė, kad kreditorius „Swedbank“, AB nepateikė duomenų patvirtinančių bankroto administratoriaus aplaidumą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės yra vykdomos ir nėra pažeista byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyra. Kreditorius „Swedbank“, AB šios teismo nutarties neskundė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad bankroto administratorius neatliko Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų ir reikiamų atlikti veiksmų, todėl atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas įvykdytas, nesant byloje nustatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 2 d. nurodytų sąlygų, dėl kurių bankroto byla galėtų būti nutraukta, pagrįstai sprendė dėl bankroto bylos pabaigos.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl galimai pasikeitusių pareiškėjų gaunamų pajamų apimties, kurios sąlygojo atkūrimo plano įgyvendinimo akto pakeitimą, o ne bankroto bylos užbaigimą, pripažįsta, kad, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų banko sąskaitų išrašų (t. IV, b. l. 39 -43 ) ir pačios pareiškėjos paaiškinimo (t. IV, b. l. 44), į pareiškėjos sąskaitas gautos lėšos buvo vienkartinio pobūdžio ir nesusijusios su nuolatinėmis pajamomis. Šios lėšos buvo gautos iš fizinių asmenų perlaidų dėl buitinių tarpusavio santykių, dėl priedų prie darbo užmokesčio, Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžintos gyventojų pajamų mokesčio permokos, susijusios su kredito paskolos mokėjimu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja minėtą pajamų perviršį kaupė, apie tai informavo administratorių ir galiausiai šia dalimi atsiskaitė su kreditoriais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, kad 2014 m. kovo 21 d. tvirtinant mokumo atkūrimo planą pareiškėjai negalėjo žinoti, numatyti ir prognozuoti ne nuo jų valios priklausančių lėšų ir išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, pastebi, kad įstatymo leidėjas yra numatęs kaip pagrindą tikslinti mokumo atkūrimo planą tik gerokai viršijančių mokėjimų nustatymą, t.y. sąlygą, kuri siejama su realiu, o ne formaliu bankrutavusio asmens turtinės padėties pagerėjimu ir esmingai keičiančiu kreditorių galimybę maksimaliai patenkinti savo finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nei realaus nei formalaus bankrutavusių asmenų turtinės padėties pagerėjimo nenustatė ir pagrįstai sprendė, jog mokumo atkūrimo planas įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kreditorius „Swedbank“, AB visą laiką aktyviai dalyvavo bankroto procese ir buvo gerai susipažinęs su administratoriaus vykdomais veiksmais, tačiau siekdamas administratoriui ir bankrutuojantiems asmenims nepalankių sprendimų tinkamai nesinaudojo Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, t. y. nėra kreipęsis į administratorių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo jam rūpimais klausimais, gavęs pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, jo nepasirašė ir nenurodė akto nepasirašymo priežasčių. Kreditorius „Swedbank“, AB neteigia, jog mokumo atkūrimo planas neįvykdytas, o tik nurodo abejones susijusias su bankroto administratoriaus pareigų netinkamu atlikimu. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2014 m. kovo 21 d. teisme patvirtintas R. P. ir A. P. mokumo atkūrimo planas įvykdytas, byloje nėra nustatyta sąlygų dėl kurių fizinių asmenų bankroto byla galėtų būti nutraukta, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų bankroto procesas turi būti baigtas, o likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB (juridinio asmens kodas 112029651) 6,14 Eur (šešis eurus ir 14 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752.